.png)
Įsivaizduoti saulės šviesą kambaryje be langų gana sunku, tačiau naudojant šiuolaikinę įrangą, pasirodo, galima „sugauti" saulę ir jos spinduliais apšviesti patalpas, kuriose nėra nė vieno lango ar stoglangio. Sakysite, kam to reikia, juk galima apšviesti dirbtine šviesa. Natūralus apšvietimas kuria sveiką mikroklimatą, kelia geras emocijas, darbingumą, padeda išvengti ligų. Juk maloniau gyventi ir dirbti natūralioje šviesoje nei dirbtinėje.
Natūralios šviesos palyginimas su dirbtine
Ar niekada nesusimąstėte, kodėl taip malonu stebėti besileidžiančią saulę? Sakote, romantiška. O kas tą romantiką kuria? Taip, pojūčiai, o juos, savo ruožtu, sukelia gana paprasti dalykai - natūrali saulės šviesa, o ypač jos kaita. Stebint, kaip leidžiasi saulė per trumpą laiką galima pamatyti daugybę įvairaus intensyvumo ir spektro šviesos - ji kinta, persilieja, maišosi. Todėl nenuobodu, gražu, romantiška, todėl gerėja nuotaika ir išauga sparnai... Gal ir perdedu, bet, sutikite, tiesos yra.
Šviesa - tai elektromagnetinis spinduliavimas, veikiantis akies tinklainę ir sukuriantis joje matomą vaizdą.
Dėl šių elektromagnetinių bangų kaitos natūrali šviesa, skirtingai nei dirbtinė, maloni, artima žmogaus prigimčiai ir nevargina.
Natūrali šviesa turi labai platų spektrą - nuo nematomų infraraudonųjų spindulių iki ultravioletinių. Terminas "šviesa" dažniausiai vartojamas turint omenyje regimąją šviesą, kuri apima šviesos bangų ilgius nuo 400 iki 780 nm. Regimosios šviesos spektras skirstomas į spalvas pagal bangų ilgius.
Šviesa, jos intensyvumas veikia žmones tiek fiziškai, tiek emociškai. Ji geba mums sukelti nuovargį, nerimą arba suteikti jėgų, energijos, gerų emocijų. Natūralios šviesos ir dirbtinio apšvietimo poveikio sveikatai tyrinėtojas dr. John Ott teigia, kad dirbtinėje šviesoje nėra pakankamai pagrindinių ilgių bangų ir žmonėms, kurie patalpose praleidžia daug laiko (kai kurie net iki 90 proc.), labai trūksta natūralios šviesos.
Tad suprantama, kodėl žiemą, ilgai būnant dirbtinėje šviesoje kartais mus apninka apatija ar depresija, dėl tos pačios priežasties pasaulyje atsirado šviesos terapija. Bet vėlgi - natūralios šviesos trūkumas gydomas dirbtine šviesa. Tai galbūt ir geriau negu nieko, bet yra ir geresnė išeitis - įsileisti į patalpas kuo daugiau natūralios šviesos, kad ji kompensuotų tamsiąją paros dalį ir stimuliuotų organizmą.
Šviesos kelias per vamzdžius
Kaip teigia mokslininkai, reiktų stengtis kuo daugiau laiko praleisti natūraliame apšvietime ir kuo mažiau dirbtinėje šviesoje. Iš dalies tai vyksta - modernūs pastatai turi didžiulius langus, stoglangius, stiklines atitvaras, kaitaliojamas vasaros ir žiemos laikas.
Bet Lietuvoje dar per menkai išnaudojami šiuolaikinių technologijų rezultatai, kurių dėka atsirado šviesolaidžiai - savotiški šviesos vamzdžiai arba tuneliai, kuriais galima įleisti į pastatą natūralios šviesos praktiškai pro bet kurią jo atitvarą - stogą, sienas, padidinti natūralios šviesos srautą.
Pirmieji šviesos patekimą į patalpas per vamzdžius panaudojo australai, technologija pasklido po pasaulį, dabar daugiausia šviesolaidžių pagaminama JAV. Lietuvoje šviesolaidžius ėmė įrenginėti keletas firmų.
Šviesos kelias per šviesovamzdžius ar šviesolaidžius iš esmės skiriasi nuo to, kaip ji patenka į patalpas per langus.
Šviesolaidį sudaro surinkimo, perdavimo ir pristatymo zonos. Natūrali šviesa pirmiausia patenka į pusiau sferinį kupolą - surinkimo zoną, kurioje yra daugybė briaunotų lęšių. Šie būna sureguliuoti taip, kad šviesos spindulius nukreiptų į vamzdžio vidų. Sklisdama vamzdžiu šviesa daugybę kartu atsimuša ir atsispindi nuo jo paviršiaus ir taip sustiprėja jos intensyvumas. Pristatymo zonoje šviesa pasklinda po patalpas.
Apskaičiuota, kad, pavyzdžiui, 18 kv.m ploto kambaryje be langų norint turėti higienos normas (pagal jas patalpų apšvietimas turi būti 250 - 1000 liuksų) atitinkantį apšvietimą, užtenka vienos 53 mm skersmens šviesolaidžio sistemos. Tiek giedrą, tiek apsiniaukusią dieną pro šviesolaidžius patenkantis šviesos srautas bus stipresnis nei įeinantis pro langus ar stoglangius. Be to, pačiu geriausiu laikomas toks apšvietimas, kai į akis nespigina tiesioginė saulė, jos spinduliai neatsimuša nuo blizgių daiktų.
Šviesos tunelio montavimas
Kur ir kodėl naudingi šviesolaidžiai?
Šviesos tunelius labai patogu įrengti laiptinėse, vonios kambariuose, drabužinėse, sandėliuose, parduotuvėse, gamybinėse patalpose ir kt. panašiose vietose. Šių šviesos šaltinių nereikia prižiūrėti, valyti, nes jie turi savaime nusivalantį paviršių.
Šviesolaidžiai arba šviesos tuneliai yra gera alternatyva langams ir stoglangiams ne tik ten, kur jų neįmanoma sudėti, bet ir tuo atveju, kai norima sutaupyti, nes šviesolaidžių reikia mažiau nei langų. Patalpose, kur įrengiamas stogo šviesolaidis, šviesos bus daugiau nei įrengus stoglangį. Giedrą dieną per šviesolaidį į patalpas pateks daugiau šviesos ir stipresnis jos srautas. Tuo pačiu šviesolaidžiai taupo ir vis brangstančią elektros energiją.
Kaip šviesolaidis įrengiamas? Gal jis tampa šilumos tilteliu sandariame stoge? Paklaustas apie tai, UAB „Vilniaus Ejotra" vadovas Saulius Jankūnas atsakė, jog šviesos tunelis nėra didesnis šilumos tiltelis nei bet kuri kita komunikacija, be to, jo perimetras palyginti su langu daug mažesnis. Standartinės sistemos šilumos laidumo koeficientas U = 0,43 W/(m·K) + SHGC (Solar heat Grain Coeficient - prikaitimo koeficientas, apie 0,30). Šviesolaidis montuojamas gana greitai - specialistas tą gali padaryti per porą valandų, o jeigu viskas paruošta iš anksto - ir per keletą minučių.
Taupus natūralaus apšvietimo papildymas
Ne per seniausiai rinkoje atsirado šviesos tunelio veikimą papildanti sistema Solatube Smart LED System. Šviesolaidyje yra įmontuoti šviesos srauto jutikliai. Kai srautas nepakankamas, automatiškai įsijungia LED lemputės, kai natūralios šviesos srautas padidėja, lemputės išsijungia.
LED lempos ne tik taupios - naudoja visai nedaug elektros energijos ir sutaupo jos iki 94 proc., bet ir ilgaamžės - tarnauja apie 20 metų.
Smart LED sistema itin efektyvi mažose ir vidutinio dydžio (iki 25 kv. m ploto) patalpose - koridoriuose, vonios kambariuose, dušuose ir pan. Galimas šviesos vamzdžio ilgis - iki 6 m., skersmuo - 250 mm.
Taigi, derinant natūralų ir LED apšvietimą, jūs galite apšviesti patalpas visą parą metų metus ir tai kainuos daug kartų pigiau nei dirbtinis apšvietimas.
Natūralus didelių patalpų apšvietimas
Būna patalpų, kuriose nesinori ilgiau užsibūti dėl varginančio dirbtinio apšvietimo. Ypač tai aktualu gamybinėms patalpoms, kur žmonėms tenka dirbti ilgas valandas. Taip pat ir oro uostuose, prekybos centruose ir pan. Jas jau galima apviesti natūralia šviesa! Ir nenaudoti šimtų tūkstančių kilovatvalandžių elektros energijos! Šviesos tunelių Solatube gamintojai pagal įprastų šviesolaidžių principą sukūrė specialią galingą sistemą SkyVault didelėms ir aukštoms erdvėms.
Naujosios SkyVault serijos esmė yra Solatube M74 DS daylighting sistema, kuri surenka natūralią šviesą ant stogo ir perduoda ją į patalpas naudodama šviesą atspindinčias medžiagas. Pagrindiniai šviesos surinkimo įtaisai ant stogo yra 74 cm skersmens, kad į juos patektų kuo daugiau šviesos. Šviesos srautas atsispindėdamas praeina pro šviesolaidžio vamzdį ir paskirstymo zonoje nukreipiamas į patalpas. Vamzdžio ilgis gali siekti net 30 metrų.
Negana to, sistema turi vadinamąjį spalvų palaikymą ( High Color) ir į patalpas patenka beveik toks pat dienos šviesos spalvų spektras, koks yra lauke. Tuo pačiu sistema filtruoja ultravioletinius spindulius, kurie stipriai įtakoja patalpų prikaitimą vasaros metu, gali išblukinti interjero medžiagas.
Taigi šiuolaikinės technologijos leidžia sukurti patalpose be langų saulės šviesą ir maksimalų komfortą jose dirbantiems ar besilankantiems žmonėms.
Už konsultaciją dėkojame UAB "Vilniaus Ejotra"
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.
