Augant paskolas pasiėmusių gyventojų skaičiui ir dėl šuoliuojančios infliacijos darantis vis sunkiau pasiskolintus pinigus grąžinti, Lietuvoje prabilta apie poreikį fiziniams asmenims suteikti skolų amnestiją.

Fizinių asmenų nemokumo įstatymas, kuriuo būtų įteisinta gyventojų galimybė bankrutuoti ir pradėti gyvenimą iš naujo, jau rengiamas. Kreditorių teises gana gerai ginančioje Lietuvoje toks įstatymas padėtų apsaugoti skolininką.

"Beveik visose šalyse teisė bankrutuoti suteikiama ir fiziniams asmenims. Daugelyje posovietinių šalių to nebuvo, nes kreditus gaudavo mažai asmenų, ne visi atsiskaitymai vykdavo per bankus. Įstatymas rengiamas nei per anksti, nei per vėlai, o pačiu laiku. Dabar yra išaugęs vartojamųjų ir būsto kreditų skaičius, atsiskaitoma per bankus, grynieji pinigai mažai figūruoja", - sakė Fizinių asmenų nemokumo įstatymo projektą rengiančio Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto skyriaus vedėja Dalia Sukiasianienė.

Įstatymo esmė, anot jos, yra ta, kad fizinis asmuo galėtų pats bankrutuoti. Dabar net ir sąžiningas žmogus, tiesiog nepamatavęs savo galimybių, susirgęs ar panašiai, kreditorių gali būti paliktas be paskutinio siūlelio ar persekiojamas visą gyvenimą.

Pasak D. Sukiasianienės, nebepajėgiančiam susidoroti su finansiniais įsipareigojimais žmogui būtų siūloma tokia išeitis - jam būtų skirtas tam tikras laikotarpis, pavyzdžiui, penkeri metai, kurio metu skolininkas gyventų pagal paties sudarytą pajamų bei išlaidų planą ir kiek galėdamas mokėtų skolą prižiūrimas bankroto administratoriaus. Pasibaigus nustatytam laikotarpiui sąžiningai išsimokėti stengęsis asmuo būtų atleidžiamas nuo finansinių įsipareigojimų.

"Pinigėliai į rankas pačiam žmogui jau nepatektų - viską kontroliuotų bankroto administratorius. Skolininko turtas būtų parduodamas, turėtų likti tik būtiniausias", - sakė D. Sukiasianienė.

Procesas būtų viešas. Būtų galima eiti teismo keliu, tačiau siekiant neapkrauti teismų planuojama, jog bus galima išsiversti ir be to - jeigu sutiks kreditoriai.

Po bankroto fizinis asmuo tam tikrą laikotarpį neturėtų teisės vėl bankrutuoti. Gali būti, jog tokia galimybė būtų suteikta tik kartą gyvenime arba bent jau ne greičiau nei po bankroto praėjus 10 metų.

Galimybę pradėti gyvenimą iš naujo suteikiantį įstatymą jau yra priėmusi Latvija, tik kol kas jis, anot D. Sukiasianienės, dar neveikia - nėra poįstatyminių aktų. Demokratiškiausiai į fizinių asmenų bankrotą žiūrima JAV - ten paėmusieji vartojamąsias paskolas gali bankrutuoti daugybę kartų per visą gyvenimą.

D. Sukiasianienės teigimu, rengiant įstatymo projektą buvo išanalizuota kitų šalių praktika, tačiau nesiekta jos pritaikyti aklai. Kol kas projektas dar esąs labai "žalias" - nėra net nuspręsta, koks bus skolos nurašymo mechanizmas. Šiuo metu projektą analizuoja Ūkio ministerija.

Įstatymas nebeišmokantiems paskolų

Antanas SURVILA, skolų išieškojimo UAB "Creditcollect" generalinis direktorius

Toks įstatymas labai reikalingas. Bankai per daug lengvai dalijo paskolas. Žmonės buvo nusiteikę optimistiškai, nes ekonomika augo, ir nepaisė prognozių, kurios jau anksčiau buvo gana žiaurios. Kuras, maistas - viskas pabrango. Be to, bankai davė paskolas su išsimokėjimo atidėjimu. Tie, kurie tada galėjo mokėti, nemokėjo, o dabar nebegali, tačiau reikia grąžinti. Yra bėda ir, patikėkit, didelė. Prognozuoju, jog pats sunkiausias laikotarpis bus rugsėjo spalio mėnesiais.

Jauni žmonės, padarę klaidą, neįvertinę savo jėgų, negavę darbo, susirgę, gali būti persekiojami visą gyvenimą. Dėl didelių palūkanų, delspinigių, baudų net pardavęs turtą gali likti skolingas. Reikėtų, kad besiskolinantis pinigus žmogus į tai žiūrėtų atsakingai, bet, iš kitos pusės - visą gyvenimą bausti nereikia.

Įstatymai turi būti labai rimti, nes jei leis bankrutuoti daugiau nei vieną kartą gyvenime, atsiras įvairiausių ostapų benderių, kaip dabar yra su įmonėmis. Užsienyje, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, fiziniam asmeniui leidžiama bankrutuoti 1-3 kartus. Lietuviams, mano nuomone, užtektų ir vieno.

Skolinimąsio brangimas

Mindaugas LEIKA, Lietuvos banko Finansinio stabilumo skyriaus viršininkas

Lietuvos banko ir komercinių bankų atstovai mano, kad šiuo metu toks teisės aktas - Fizinių asmenų bankroto įstatymas - nebūtų racionalus visuomenės kaštų ir naudos santykio požiūriu.

Bankai, sudarydami paskolų sutartis, vadovavosi principu, kad tokio įstatymo nėra, todėl tai turėtų būti taikoma sutartims, sudarytoms jau po įstatymo priėmimo, kad bankai galėtų įskaičiuoti papildomą riziką.

Artėja rinkimai ir pasirodo populistinių iniciatyvų, neįvertinant kaštų šalies finansinei sistemai - brangtų skolinimasis, kai kurie žmonės išvis negautų paskolų. Reikėtų skaičiuoti šalies ekonomikos mastu, ar verta. Mes tai ir turime omeny kalbėdami apie kaštų ir naudos analizę. Toks įstatymas turėtų būti įvedamas palaipsniui, suderinus visus įmanomus interesus. Ir dabar, jei turi problemų, pavyzdžiui, su būsto paskola, gali tartis su banku, nes tai nėra kokia nors nekilnojamojo turto agentūra, jam nėra naudinga, kad skolininkas turėtų sunkumų.

Bet kokiu atveju fizinių asmenų bankroto įstatymo atsiradimas nėra staigaus įvedimo klausimas, o pas mus mėgstama staigiai padaryti, kai tik sugalvojama.

Bankų bankrotai

Julita VARANAUSKIENĖ, SEB banko prezidento patarėja, šeimos finansų ekspertė

Jei toks įstatymas ir bus, svarbu, kad jis nepaskatintų juo piktnaudžiauti, nes bankui "lengvas" bankrotas reikštų didesnius paskolų nuostolius, kuriuos jis turėtų įskaičiuoti į palūkanų normą naujoms paskoloms. Visuomenės nuomonė šiuo klausimu taip pat neabejotinai išsiskirtų, kadangi lengva bankroto procedūra iš karto sukeltų diskusiją, kodėl vieni žmonės turi mokėti paskolas, o tie, kurie lengvai prisiskolino ir gyveno ne pagal galimybes, - ne. Kita vertus, žmogus, kuris į tokią bėdą papuolė (nepasvėrė rizikos arba tiesiog gyvenimas taip susiklostė) - iš tikrųjų turėtų išeitį.

Periodinių mokėjimų pradelsimai

Lietuvos banko duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį paskolų, kurių periodiniai mokėjimai pradelsti 60 ir daugiau dienų, santykis su paskolų portfeliu padidėjo nuo 1,03 iki 1,13 proc. Ši neigiama tendencija stebima jau trečiąjį ketvirtį iš eilės.

Per praėjusius metus paskolų, kurių periodiniai mokėjimai uždelsti 60 ir daugiau dienų, suma padidėjo 212 mln. Lt, arba 52,4 proc.

Blogų paskolų skaičius, palyginti su paskolų portfeliu, per metus išaugo nuo 0,97 proc. iki 1,03 proc. Daugiausia pradelstų buvo vartojimo paskolų - 1,49 proc., atsakingiausiai mokamos būsto paskolos. Jų pradelsta - 0,59 proc.

Giedrė Norvilaitė

"Vakarų ekspresas"