Didžiausia butų nuomos paklausa, be abejo, didžiuosiuose Lietuvos miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Pagrindinis nuomininkų sluoksnis - studentai, atvykę studijuoti į didžiuosius Lietuvos miestus. Maždaug apie liepos vidurį, kai paskelbiami įstojusiųjų į Lietuvos universitetus bei kolegijas sąrašai, pagrindine problema tampa būsto paieška. Suprantama, ne visi turi tetų ir dėdžių miestuose, kuriame būsimieji studentai gyvens ir studijuos. Toli gražu ir ne kiekvienam tėvai gali nupirkti būstą kitame mieste.

Pirmas etapas. Jau liepos antroje pusėje prasideda „didysis būsto paieškų bumas". Būsto ieškoma įvairiais kanalais: dienraščių skelbimuose, internete, specialiuose nuomotojų ir nuomininkų rinkai skirtuose leidiniuose, per draugus ir pažįstamus... Daugelio būsimųjų ir esamų nuomotojų teigimu, tokiu metu (liepos-rugpjūčio mėnesiais) ieškoma bet ko. Paskutiniai vasaros mėnesiai - intensyviausias metas nuomos rinkai, kai paklausa gerokai viršija pasiūlą. Rinktis nėra iš ko - tiesiog džiugu, kad apskritai kas nors dar neišnuomota. Daugeliui tenka gerą pusdienį praskambinėjus telefonu, galop nusivilti, išgirdus tą patį „jau išnuomota".

Antras etapas. Jeigu vis dėlto pavyksta susitarti atvykti apžiūrėti nuomojamo būsto, daugelis gali pastebėti - laikai, kai būstų šeimininkai tiesiog graibstyte graibstė nuomininkus, jau seniai baigėsi. Jau maždaug 3-4 metai nuomotojai renkasi nuomininkus. Šis procesas vyksta panašiai, kaip modelių atrankoje: atėjęs apžiūrėti nuomojamo būsto, būsimasis nuomotojas dažniausiai ten sutinka dar bent penkis „likimo draugus". Būsto šeimininkai preciziškai stengiasi iš kiekvieno išgauti kuo daugiau ir kuo tikslesnės informacijos - apie gyvenimo būdą, drauges ir draugus, darbovietę, netgi pajamas. Toliau viskas vyksta paprastai principu laukite, mes Jums paskambinsime. Kažkas, sulaukęs žadėtojo skambučio, ko gero, pasijunta laiminguoju - tarsi gavus seniai išsvajotą darbą ar net laimėjęs aukso puodą. Tačiau dažnai viskas pakrypsta kitokia, visai netikėta linkme - būsto šeimininkai atsirenka ir kviečiasi kelis „laiminguosius" į antrą pokalbį. Modelių agentūros principas pasikeičia į aukciono principą: būstas atitenka tam (tiems), kuris (kurie) pasiūlo didesnę kainą už pradinę.

Trečias etapas. Pasirašoma nuomos sutartis - dažniausiai laisva forma, su abiejų pusių (nuomotojo ir nuomininko) tiksliais duomenimis: vardas / pavardė / gimimo data / asmens kodas / parašai / nuomos laikas / sąlygos / abiejų pusių įsipareigojimai, teisės ir sąlygos. Dažnai iš nuomininkų reikalaujama sumokėti depozitą - dažniausiai 1 mėnesio nuomos sumos dydžio.

Dviejų kambarių buto Vilniuje nuomininkui per mėnesį tenka sumokėti 1000-2500 Lt, vieno kambario - 800-1200 Lt. Solidžios butų nuoma užsiimančios agentūros pageidaujamą butą Vilniaus senamiestyje gali rasti per dieną. Už gerai įrengto vieno kambario butą šiame rajone gali tekti pakloti apie 1500-2000 Lt. Už tokią kainą būstų dažniausiai ieško užsieniečiai. Kaune ir Klaipėdoje išsinuomoti butą kainuoja gerokai pigiau: už 1 kambario butą paprastai prašoma 300-500 Lt, 2-jų - 500-1000 Lt., 3-jų - 1600-2000 Lt.

Palyginus su prieš kelis metus buvusiomis, nuomos kainos padvigubėjo arba patrigubėjo. Pavyzdžiui, prieš 5 metus išsinuomoti 1 kambario butą miegamuosiuose ir toliau nuo centro esančiuose Vilniaus mikrorajonuose buvo galima už 300 Lt, prieš 2 metus - už 600Lt. Dabar to paties buto kaina - mažiausiai 800 Lt. 2 kambarių butų nuoma Vilniuje prieš 5 metus - maždaug 400 Lt, prieš 2 metus - apie 800 Lt. Išsinuomoti 3 kambarių butą prieš 5 metus atsiėjo maždaug 900-1000 Lt, prieš 2 metus - 1200 Lt. Kituose miestuose nuomos kainos mažesnės, tačiau vis labiau vejasi didmiesčių nuomos kainas - kai kuriuose nedideliuose miestuose (Utenoje, Panevėžyje) nuo didmiesčių kainų skiriasi vos 200-300 Lt.

Būsto nuomos sutartis. Būsto šeimininkas neprivalo pasiūlyti raštiškos nuomos sutarties, bet pagal įstatymą privalo pasirūpinti nuomos knyga, kuri bus pas jus. Jei šeimininkas pasiūlo pasirašyti nuomos sutartį,  ją atidžiai perskaitykite ir įsitikinkite, jog sutinkate su nuomos sąlygomis. Jeigu esate pasirašę nuomos sutartį, visi nuomos apmokėjimai turėtų būti įrašomi į nuomos knygą, jei tokios neturite, tada rinkite kvitus už sumokėtą nuomą. Šeimininkas gali paprašyti sumokėti užstatą (depozitą), kuris paprastai būna vieno mėnesio nuompinigiai. Nemokėkite pinigų, jei nesate visiškai patenkinti būstu ir niekada nepamirškite pasiimti apmokėjimo kvito. Baigus nuomotis būstą, šeimininkas nedelsdamas turi atiduoti užstatą. Šeimininkas turi teisę pasilikti dalį arba visą užstatą, jei šis yra reikalingas padengti žalą už pernelyg sudėvėtą arba sugadintą interjerą. Galima susitarti nemokėti už paskutinį gyventą mėnesį - nuompinigiais taps užstatas.

Nuomojamo būsto remontas. Pagal įstatymą, būstas turi atitikti elementarų saugumo ir higienos lygį. Tučtuojau raštu praneškite šeimininkui apie bet kokius jūsų būstui reikalingus remonto darbus ar gedimus, kuriuos reikia pašalinti. Jei šeimininkas nesuremontuoja rimto gedimo per sąlyginai trumpą laiką, jūs galite atlikti remontą pats, o būsto šeimininkas privalo padengti išlaidas.

Nuomos agentūros. Rugpjūtį esant kasmetiniam būsto nuomos bumui, suaktyvėja savo paslaugas siūlančios „sezoninės" nuomos agentūros. Jos paprastai tarpininkauja tarp nuomotojo ir nuomininko. Už tam tikrą išankstinį mokestį agentūros siūlo būsto nuomotojų telefonus su adresais. Tačiau dažnai šių agentūrų pateiktais telefonų numeriais niekas neatsako, o nurodyti butai nenuomojami. Tokių įmonių klientai gali likti ir be būsto, ir be pinigų. Specialistai ragina žmones neapsikvailinti ir iš anksto už paslaugas nemokėti.

Su panašia būsto nuomos agentūra susidūrusi vilnietė pasakoja, kad ieškotis buto nusprendė pagal skelbimus laikraštyje „Alio reklama". Paskambinusi nurodytu numeriu, paaiškėjo, kad laikraštyje skelbtas numeris - ne buto savininkų, o nekilnojamojo turto agentūros. Merginai nuvykus į agentūrą, jai buvo pakištas „informacinis lapas", kuriame nurodoma, jog norintis išsinuomoti butą sumoka „pradinį" administracinio mokesčio įnašą - 150 litų. Už šį mokestį klientas gauna neribotą kiekį adresų ir telefonų su nuomojamais butais ir per 10 dienų gali kreiptis dėl papildomų adresų, jei dar nesusirado pageidaujamų patalpų. Merginos pasirašytas „informacinis lapas" liko tik pas klientę, agentūra jo nepasiliko, o už vietoje sumokėtus 150 litų neišrašyta sąskaita-faktūra.

Minėtoji vilnietė agentūros darbuotojams pareiškė ieškanti išsinuomoti vieno kambario buto arba bendrabučio tipo buto be šeimininkų už 400 - 500 litų. Jau tą pačią dieną agentūroje jai buvo įteiktas sąrašas su 24 būstų adresais, nuomos kainomis ir savininkų telefonų numeriais. Perskambinusi nurodytais numeriais mergina sužinojo, kad likę neišnuomoti tik 4 jai tinkantys 1 kambario butai. Tądien neradusi tinkamo būsto, mergina jo vėl ėmė ieškotis savarankiškai. Tačiau atsivertusi „Alio reklamą" suskaičiavo, kad iš ten skelbiamų nuomojamų 40 vieno kambario butų, pateikta 13 skelbimų su nurodytais nuomos firmos, į kurią ji kreipėsi, telefonais. Po keleto dienų firma atsiuntė 14 telefonų sąrašą. Trumposios tekstinės žinutės (SMS) su telefonų numeriais, adresais ir kainomis buvo atsiunčiamos „Alio reklamos" pasirodymo išvakarėse - trečiadieniais ir sekmadieniais. Pirmą kartą iš 14 atsiųstų skelbimų jos reikalavimus atitiko tik 4, o jau rytdieną mergina tuos pačius skelbimus išvydo „Alio reklamoje". Ta pati istorija kartojosi ir kitus 3 kartus - mergina tikina, kad būdavo siunčiami bet kokie adresai ir telefonai, kartais ir visai neegzistuojantys.

Vieną sekmadienį gavusi SMS apie J. Basanavičiaus gatvėje išnuomojamą butą ir paskambinus nurodytu numeriu, atsiliepė jauna moteris ir prisistatė savininke. Atvykus nurodytu neva nuomojamo buto adresu, durų net nepravėrusi senyva moteriškė nustebo ir pareiškė buto niekada nenuomojusi. Prie namo J. Basanavičiaus gatvėje ji sutiko dar 4 laukiančiuosius, kurie kreipėsi į tą pačią firmą ir kuriems buvo nurodyta atvykti buto apžiūrai tuo pačiu metu. Supratusi, kad kažkas ne taip, pašnekovė paskambino į firmą. Atsiliepusi atstovė patikino, kad butas J. Basanavičiaus gatvėje nuomojamas, klientei patarta „nesišakoti" - numeriai siunčiami, tad įsipareigojimų laikomasi. Firma visgi pažadėjo pratęsti iki rugpjūčio 14 d. galiojųsį susitarimą. Tačiau vilnietė norimą butą susirado jau per kitą firmą. Čia jai pirmiausia buvo aprodytas dominantis butas, ir tik tada, pasirašius sutartį, sumokėtas mokestis - 300 litų, išrašyta sąskaita-faktūra.

Nekilnojamo turto nuomos eksperto tvirtinimu, nuėjus į nuomos agentūrą, agentas turi aprodyti butus, atlikti savo darbą, ir tik tada, jei jūs butą išsinuomojate, sumokate vieno mėnesio buto nuomos kainą. Tarp agentūros ir kliento pasirašytoje sutartyje paprastai išdėstoma, už kurias paslaugas sumokami pinigai, išrašoma sąskaita-faktūra, pasirašoma nuomos sutartis. Nuomotojai, siūlantys butus per agentūrą, turi mokėti 15 proc. pajamų mokestį nuo gautos sumos valstybei arba išsiimti patentą buto nuomai.

Naujų butų nuoma. Statybos bendrovės pradėjo vystyti naujus projektus: statomuose namuose butai bus ne tik pardavinėjami, bet ir nuomojami. Ekspertų teigimu, tokiam sprendimui didžiausią įtaką daro kritusios butų kainos. Naujos statybos daugiabučiuose butų nebegalinčios parduoti bendrovės „nėrė" į nuomos rinką. Taip tikimasi bent šiek tiek uždirbti iš lūkesčių nepateisinusių pardavimo projektų. Nuomos kainos naujos statybos butuose svyruoja nuo maždaug 2000 lt (apie 25 kv.m) iki maždaug 4000 lt (apie 40 kv.m). Nekilnojamojo turto specialistai neslepia, jog apmirusioje rinkoje vienintelis aktyvus segmentas, kuriame sudaroma sandorių, - nuomojami butai. Jų paklausa pastaruoju metu sparčiai auga, didindama ir nuomos kainas. Bendrovės „OberHaus" duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pernai, populiariausių 2-3 kambarių butų nuomos kainos Vilniuje išaugo 15 proc., o Kaune ir Klaipėdoje - atitinkamai 30 ir 35 procentus. Didžioji dalis nuomojamų būstų iki šiol buvo antrinėje rinkoje. Tačiau šią pasiūlą jau pamažu pildo ir naujos statybos butai. Kol žmonės būstus mieliau nuomojasi nei perka, reaguoti į rinkos paklausą ketina ir kitos statybos bendrovės.

Naujos statybos namuose butai nuomojami dažniausiai be baldų, išsskyrus tuos atvejus, kai juose jau kas nors gyveno prieš tai ir paliko baldus. Pinigus už nuomą reikia mokėti reguliariai, tikslią dieną, nurodytą nuomos sutartyje. Būtina sumokėti dažniausiai 3 mėnesių depozitą, lygų 3 mėnesių nuompinigiams. Sugadinus interjerą, vidinę apdailą ar baldus (jei yra), depozitas negrąžinamas.

Kolkas naujų butų nuoma paplitusi tik Lietuvos didmiesčiuose - dar nepastatytuose namuose galima išsirinkti norimą nuomotis butą. Statybos vietose kabantys plakatai praneša, ar statomi butai bus tik parduodami (verslo ir gyvenamųjų patalpų naudojimui), ar ir nuomojami. Nuomojamą butą naujos statybos name gyventojai turi teisę jį vėliau įsigyti.

Teisiniai nuomos aspektai

Butų nuomos verslas daugeliui Lietuvos žmonių tampa papildomu arba net pagrindiniu pajamų šaltiniu. Lietuviai būstą dažniausiai nuomoja nelegaliai, nes nuomos patentas, kurį būtina išsipirkti norint nuomoti butą ar namą, paprasčiausiai per brangiai kainuoja. Prieš trejus metus Vyriausybė nustatė minimalią ir maksimalią tokio patento kainą. Mažiausiai už nuomos patentą tektų sumokėti 100 Lt, daugiausia - 6 tūkst. Lt per metus. Patento kainą paprastai nustato miesto savivaldybė, atsižvelgdama į tai, kokioje vietoje yra nuomojamas butas. Asmeniui, nuomojančiam butą, bet neįsigijusiam patento, gresia sumokėti ne tik patento mokesčio sumą, bet ir tokio pat dydžio baudą. Nelegaliai nuomojantis butą asmuo gali būti patrauktas ir į administracinę atsakomybę. Nepaisant to, daugelis lietuvių butus nuomoja neturėdami jokių patentų. Mokesčių inspekcija tyčia neieško žmonių, nelegaliai nuomojančių butus. Tokius pažeidimus mokesčių inspektoriai dažniausiai nustato gavę anoniminius skundus, kuriuos dažniausiai rašo pavydūs kaimynai. Tačiau solidžios nekilnojamjo turto agentūros, besiverčiančios butų nuoma, dirba turėdamos nuomos patentą ir nemažą duomenų bazę. Tad norint Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje išsinuomoti butą ar namą, tai geriausia patikėti nekilnojamojo turto agentūroms.

Depozitas (užstatas). Reta nuomos sutartis nenumato depozito įmokos, arba užstato, kuris rodo, kad jūsų ketinimai nuomotis būstą rimti, ir kuris bus grąžintas, nuomos sutarčiai pasibaigus. Užstatas leidžia ramiau jaustis ir buto šeimininkui. Jei savininkas ar agentūra pastebės, kad patalpoms padaryta žala, jei laiku nebus mokamas nuomos mokestis ar bus nusižengta kitiems sutarties punktams, pinigų suma už tai bus atskaičiuota būtent iš užstato.

Inventorius. Tai daiktų, esančių bute, name ar kambaryje, į kurį kraustotės, aprašas. Surašomi visi daiktai ir jų būklė. Nuomininkas ir savininkas pasirašo po aprašu.

Nuomininko pareigos, atsakomybė:

• Laiku mokėti nuomą;
• Suremontuoti buto įrangą, jei ją sugadinote jūs ar su jumis gyvenantys kiti nuomininkai;
• Mokėti mokesčius už komunalines paslaugas;
• Laikyti butą saugų (visada užrakinti duris, įjungti signalizaciją ir kt.);
• Palaikyti švarą ir tvarką;
• Palikti būstą tokį pat, koks buvo nuomos pradžioje.

Teisės

• Ramiai gyventi nuomojamame būste (t. y. savininkas ar jo patikėtiniai negali nepranešę užeiti ar įsiveržti į butą / namą, jums nesant pakeisti durų spynų, išjungti komunalinių paslaugų tiekimo, grasinti, negrąžinti laiškų, uždrausti jūsų draugams svečiuotis);
• Gyventi būste „kaip namuose", tačiau nenaudoti jo kaip verslo biuro ar vietos nelegaliai veiklai vykdyti.

Nuomotojo (savininko) pareigos ir atsakomybė

• Remontuoti ir bendrai prižiūrėti būstą. Nuomos periodo pradžioje perleisti jį nuomininkui švarų ir sutvarkytą. Būste privalo būti saugu - turi veikti visos spynos ir apsaugos sistemos, komunalinė įranga;
• Iš anksto pranešti nuomininkui apie norą apsilankyti bute / name;
• Mokėti kai kuriuos sutartyje numatytus mokesčius (pvz., už vandens tiekimą ar televizijos licenciją);
• Pasibaigus nuomos laikotarpiui, grąžinti nuomininko sumokėtą depozitą.

Teisės

• Įeiti į išnuomotą nuosavybę, prieš tai iš anksto pranešus.
• Išieškoti pavėluotą nuomos mokestį.
• Susigrąžinti nuosavybę (būstą), jei ji nuomininkų buvo apgadinta.

Taigi, jei inventorius suskaičiuotas, sutartis pasirašyta, užstatas ir pirmojo mėnesio ar dviejų savaičių nuoma sumokėta - galima kraustytis. Jei sutartis terminuota, nepamirškite termino pabaigoje jos pratęsti. O jei nuspręsite išsikraustyti, pasistenkite prieš išvažiuodami kuo geriau sutvarkyti butą - labiau tikėtina, kad savininkas grąžins visą užstatą, jei išvys tvarkingą ir neapleistą butą.

Deimantė Valiulytė

Visasverslas.lt