"Deratizacija" - 0,0167. Tokia eilutė puikuojasi vienos Klaipėdos daugiabučius namus administruojančių bendrovių gyventojams pateiktose sąskaitose. Išvertus į lietuvių kalbą šią abrakadabrą reikia suprasti taip: kas mėnesį už žiurkių naikinimą kiekvienas namo gyventojas turi sumokėti po 0,0167 lito už kiekvieną savo būsto kvadratinį metrą.

Žiurkė - labai sumanus gyvis. Su juo žmogus kaunasi jau daugelį tūkstančių metų. Kaip ir su tarakonais. Keista, kad mūsų namų valdytojai nepateikia sąskaitų už tarakonų naikinimą. Ir už uodų bei kitokių parazitų galabijimą. Juk už tarakono sunaikinimą kas mėnesį už kiekvieną būsto kvadratinį metrą iš žmogaus būtų galima paimti dar centą kitą. Ir už blakes bei uodus - irgi po centą.

Jeigu jūs manote, kad tai labai maži pinigai - klystate. Pabandykite suskaičiuoti, kiek mūsų mieste yra gyvenamojo ploto ir padauginti tą skaičių iš 1,7 cento. Per mėnesį sudarys įspūdinga, o per metus - labai įspūdinga suma.

Juolab kad mūsų namų valdų gudročiai vien deratizacija nepasitenkina. Kas mėnesį gautose sąskaitose jūs randate kaskart vis naujų pozicijų. Pasipiktinate, tačiau sumokate - ką čia kapeikinėtis...

Tačiau socialiai remtiniems žmonėms tie keli centai - dideli pinigai. Jie dažnai bergždžiai bando aiškintis, kas yra deratizacija, "nuolatinė priežiūra", "administravimo mokestis", "laiptinių valymas".

Jiems įdomu (kaip ir man), kuo skiriasi sąskaitų eilutė "vanduo (karštas)" nuo eilutės "vandens pašildymas". Ypač, kai šalia puikuojasi dar trečia eilutė "šilumos sistemų priežiūra"...

Tūlam kyla įtarimas, kad skiriasi tos eilutės tik kaina. Centai už kvadratinį metrą. Centas prie cento yra du centai - ši elementari aritmetika lyg kaukas velka mūsų namų valdytojams milžiniškas pajamas.

Kažkada, dar dirbdamas "Vakarų ekspreso" reporteriu, buvau labai gerai "įsikirtęs" į komunalinių kaštų nustatymo subtilybes ir drėbiau tiesiai: korupcija namų ūkyje yra ne mitas, o realybė.

O juk tuomet namų valdos dar buvo valdiškos. Šiandien dauguma jų - privačiose rankose. Tos privačios rankos labai stengėsi, kad teisinė bazė, reglamentuojanti daugiabučių namų gyventojų ir tuos namus eksploatuojančių juridinių asmenų santykius būtų nesuprantami nei Dievui, nei velniui.

Ir šiandien galiu galvą guldyti, kad nūnai egzistuojančios mokesčių už komunalines paslaugas sistemos subtilybių neišmano nei vienas miesto tarybos ar Seimo narys. Tiesa, vienas ar kitas užsispyrėlis bando "perkąsti" tą sistemą, tačiau ilgainiui spjauna - ką čia dėl centų vargti.

Kita vertus, privatūs namų valdų savininkai greitai suprato, kad nėra ko iš žmonių imti didelėmis kupiūromis - geriau smulkiais: klientas nepurkštauja...

Jie šiandien meta didžiulius pinigus savo geram įvaizdžiui sukurti bei palaikyti. Ir jei koks žurnalistas, regėdamas kaip kelnėjami žmonės, pabando gilintis į tų smulkiųjų mokesčių peripetijas, greitai meta tą murziną reikalą.

Paaiškėja, kad namų valdas turinčios kontroliuoti Savivaldybės administracijoje nėra kas žmoniškai paaiškintų visa to kapeikinėjimosi teisėtumo subtilybes. Savivaldybės vadovai bei administracijos darbuotojai įkyruolį atsakymų ieškoti subtiliai nukreipia pas... tuos pačius mūsų namų valdytojus.

"Vsio zakonno", - tik tokio atsakymo sulaukiama.

Kai keletą kartų pats, metęs visu darbus, bandžiau sekti tų smulkių centų pėdsakais ir aptikau dar vieną įdomų reiškinį. Malonūs namų valdytojai maloniai ir greitai išsprendžia konkretų vieno ar kito žmogaus mažą reikaliuką. Jie greitai sumetė, kad konfliktuoti su visokiais šulcais yra nenaudinga - geriau nusileisti.

Juolab kad sistemos vienam žmogui - nepakeisti. Žiurkiškos sistemos, apsukrių verslininkų bei korumpuotų ar apsileidusių valdininkų sukurtos vienam tikslui - pinigui gauti.

Po šio straipsniuko bus arba mirties tyla arba paaiškinimas, kad esu neteisus. Greičiau tyla - taip patogiau.

Nors mano ambicijas tenkintų iš pradžių nors vienas, labai paprastas namų valdytojų darbelis: antroje sąskaitos pusėje surašytas paaiškinimas, ką kuri eilutė reiškia. Gal tuomet suprastumėme bent, kokiame kovos su žiurkėmis irgi pelėnais etape esame.

Artūras Šulcas

"Vakarų ekspresas"