.png)
Pastaruoju metu daug šnekama apie nekilnojamojo turto (NT) rinkos smukimą. Įvairūs statistiniai duomenys rodo, jog NT rinkoje vyrauja laukimo nuotaikos (Registrų centro duomenimis, II-ąjį 2008 m. ketv. Lietuvoje bendra NT sandorių suma išaugo 12,1 proc., o Vilniuje užfiksuotas beveik nulinis augimas - rinką gelbėjo tik namų pardavimai prestižiniuose miesto mikrorajonuose), kainos koreguojasi neigiama linkme.
Corbis nuotr.
Leidimų naujoms statybos išduodama taipogi mažiau (Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2008 m. ketvirtį išduota 1711 statybos leidimų statyti 1719 gyvenamųjų namų (iš jų 42 daugiabučius namus), t. y. 49 leidimais, arba 2,8 procento mažiau negu pirmąjį 2007 m. ketvirtį). Tokie bendri rinkos pokyčiai be abejonės pakoregavo visų NT rinkos dalyvių veiksmus.
Nemažai stambių pardavėjų (fizinių asmenų) šiuo metu išlieka sąlyginai ramūs. Tie, kuriems parduoti savo turimą turtą nėra ypatingai skubu, kainas laiko tam tikrame lygmenyje ir nepanikuoja. Panašiai yra ir su NT vystytojais, ypač stambiais ir turinčiais įdirbį rinkoje. Nevienadieniais projektais užsiimančios įmonės yra pakankamai gerai sutvarkiusios savo finansų srautus ir tai leidžia joms pardavinėti turimus objektus be didesnės panikos. Be abejo, ir tarp didžiųjų rinkos „ryklių" yra išimčių.
Skirtingoje situacijoje šiuo metu atsidūrė spekuliantai, smulkieji NT vystytojai ar tiesiog gyventojai, dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių siekiantys turtą realizuoti skubiai. Šis rinkos dalyvių segmentas linkęs daryti didesnes nuolaidas, yra lankstesnis derybose. Kadangi NT yra pakankamai nelikvidus turtas, greitas jo realizavimas susijęs su didesniais kaštais - kainos mažinimu.
Dabartinėje situacijoje tuo puikiai naudojasi rinkoje karaliaujantys pirkėjai. Juntama, jog nusistovėjo taip vadinama pirkėjo rinka, nes padidėjus pasiūlai ir sumažėjus pirkimams, atsirado didesnis pasirinkimas, susidarė palankesnės galimybės deryboms. Dauguma pirkėjų šiuo metu tik pasyviai stebi rinką ir gyvena lūkesčiais, jog artimiausiu metu NT turėtų dar pigti. Apie tai byloja ir didelė nuomos paklausa. Dažniausiai ieškoma būsto pakankamai neilgam nuomos laikui, iki vienerių metų.
Esant tokiai padėčiai rinkoje, sudėtingesnis ir svarbesnis vaidmuo atiteko ir NT tarpininkams. Atsirado poreikis ne tik profesionaliai konsultacijai, teisingam objekto vertinimui, bet ir objektyviam ateities perspektyvų išdėstymui.
Prieš 1,5 metų tai buvo paprasta - rinkoje dominavo nuomonė, jog NT ir toliau brangs, nors netilo kalbos apie artėjančią kainų korekciją. Dabar pirkėjai ir pardavėjai bando piešti skirtingus ateities scenarijus, todėl sėkmingą ir abi puses tenkinantį sandorį sudaryti pasidarė žymiai sudėtingiau.
Dėl savaime pasikeitusių darbo kokybės, žinių bei kompetencijos reikalavimų, pati rinka pastebimai „išsivalė" ir išsigrynino. Padidėję reikalavimai buvo labai naudingi patirtį turinčioms tarpininkavimo įmonėms. Labai greitai iš rinkos išnyko nežiūrėję į ateitį bei savo veiklos netobulinę vienadieniai uždarbiautojai.
Trumpuoju laikotarpiu ateities perspektyvas vertinti yra pakankamai sudėtinga. Įsigalėjus dabartinei rinkos situacijai, kai dauguma NT vystytojų sustabdė bet kokias gyvenamojo sektoriaus statybas, pasiūla per ateinančius dvejus metus turėtų žymiai sumažėti, tuo tarpu paklausa išlieka sąlyginai stabili. Būsto ieškantys gyventojai laukia aiškesnės rinkos krypties, tikimasi sulaukti dar didesnės kainų korekcijos. Senos statybos būstų populiarumą koreguos artėjantis šildymo sezonas. Nors pastaruoju metu senos statybos būstai išlaikė pakankamai stabilią kainą, tačiau daug lems artėjanti žiema. Pasikeitus šildymo įkainiams bus matyti, kiek iš tiesų pabrango seno būsto išlaikymas, o tai didžiąja dalimi ir nulems tolesnes šio segmento gaires.
Nors NT rinka banguoja, tačiau bendros tendencijos išlieka tokios pat. Naujakuriai praktiškai nesižvalgo į senos statybos būstus, ir pastarieji išlieka populiarūs tik tam tikruose gyventojų sluoksniuose. Taip pat turėtų populiarėti individualūs gyvenamieji namai, nors ekonomikos augimo sulėtėjimas gali nulemti pirkėjų mažėjimą.
Lyginant su panašios santvarkos ir gabaritų miestais Vakarų Europoje, Lietuvoje yra nepakankamai išvystyti privačių namų kvartalai. Kol kas miesto pakraščiuose dygsta daugiabučiai, tačiau, vadovaujantis Vakarų praktika, turėtų labiau formuotis ir individualių namų bendruomenė. Šioje situacijoje didelę įtaką turi ne tik norintieji statytis namus, bet ir miestų valdžios neveiklumas ar vis dar bendrus tikslus užgožiantys asmeniniai valdininkų interesai.
Asa.lt
