Finansų krizė privertė Lietuvos bankus dar sugriežtinti skolinimosi sąlygas. Padidėjo palūkanos, iš būsto pirkėjo reikalaujama didesnio nuosavo įnašo, rašo „Lietuvos rytas".

Net kritus NT kainoms, savas būstas gali tapti neįperkamas dėl sugriežtėjusių paskolų išdavimo sąlygų. Corbis nuotr.

Prieš kelis mėnesius ne vienas gyventojas atsisakė pirkti butą, nes kaina tapo tiesiog neįkandama. Butai kiek atpigo, bet viltis dabar jį įsigyti gali sudaužyti bankas: pasiskolinti pinigų net ir atpigusiam butui tapo ir sunkiau, ir brangiau. Spalio pradžioje daugelyje bankų ir taip nemažos būsto paskolų palūkanos padidėjo dar mažiausiai 1 proc.

Reikėtų pamiršti ir tuos laikus, kai būsto paskolą buvo galima gauti uždirbant porą tūkstančių litų per mėnesį. Dabar Vilniuje norint įsigyti kuklų dviejų kambarių butą gyvenamajame rajone per mėnesį reikia uždirbti apie 3,5-4 tūkst. litų.

Bankų darbuotojai perspėja, kad paskolos ir toliau brangs, todėl ateityje įsigyti naujus namus gali būti dar sunkiau, net jei šie dar labiau atpigs.

„Jei radote tinkamą butą, imkite paskolą nelaukdami, nes po to bus dar blogiau. Aišku, palūkanos dabar nemažos, bet infliacija dar didesnė. Pinigai labiau nuvertėja, todėl iš esmės juos gaunate už dyką", - siūlo „Swedbank" būsto kreditavimo vadybininkė Dangira Šimkevičienė.

Tačiau pasiskolinti 300 tūkst. litų, per mėnesį „į rankas" uždirbant po 3000 litų, sudėtinga.

Paskolos pabrango pakilus ne tik tarpbankinėms palūkanoms. Dauguma šalies komercinių bankų per vieną naktį spalio pradžioje padidino prie palūkanų pridedamą savo maržą beveik dvigubai - nuo anksčiau buvusių 1 proc. iki 2 proc. dabar.

Taip pat sumažinta būsto vertės dalis, kurią finansuoja bankas. Prieš kelerius metus kreditas be būsto paskolos draudimo galėjo siekti iki 95 proc. būsto vertės. Vasarą ši dalis nukrito iki 80-85 proc., o spalio mėnesį - iki 70-80 proc.

„Ateityje bankų maržos gali padidėti net iki 3 proc. Tokios jos buvo prieš keletą metų. Tačiau vėliau dėl didelės konkurencijos maržos sumažėjo kelis kartus. Dėl to bankai iš būsto paskolų beveik nieko neuždirbdavo", - paaiškino „Swedbank" vadybininkė D. Šimkevičienė.

Praėjusią savaitę Europos centrinis bankas sumažino bazines palūkanas eurais nuo 4,25 iki 3,75 proc. Taip tikėtasi atpiginti paskolas. Bet išėjo priešingai - 6 mėnesių EURIBOR (6 mėnesiams fiksuotos tarpbankinės rinkos palūkanos) vis augo ir pasiekė beveik 5,5 proc.

Taigi, pridėjus banko maržą, dabar naujas banko klientas už paskolą turėtų mokėti 7-7,5 proc. metinių palūkanų. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, kai prasidėjo butų pirkimo vajus, jos buvo beveik perpus mažesnės.

Lietuvos komerciniai bankai negali mažinti palūkanų savo klientams, nes patys iš užsienio bankų skolinasi brangiau. Prognozuojama, kad dėl laisvų pinigų trūkumo paskolų palūkanos ir bankų maržos augs ir toliau.

Bankų atstovai nedrįsta prognozuoti, kada paskolos galėtų atpigti. Sunkumai finansų sektoriuje gali trukti ir kelis mėnesius, ir porą metų. „Pirmiausia turi stabilizuotis situacija pasaulio rinkose", - paklaustas, kada palūkanos gali mažėti, sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Bankų atstovai pripažįsta, jog stabdydami paskolų išdavimą, jie patys atsisako dalies uždarbio ir nuvilia klientus. „Šiuo atveju geriau kuriam laikui susiveržti diržus ir susilaikyti nuo skolinimo nei skolinti pinigus ir rizikuoti, kad paskolą paėmęs žmogus iškilus sunkumams jos laiku negrąžins", - sako G.Nausėda.

„DnB Nord" Mažmeninės bankininkystės departamento vadovas R. Butkus nedrįsta patvirtinti, jog šią savaitę, kaip prognozavo „DnB Nord" vadybininkė, ruošiamasi dar kartą sugriežtinti skolinimosi sąlygas.

„Skolinimosi sąlygas sugriežtinę bankai dabar analizuoja konkurentų elgesį, vertina kitur teikiamus pasiūlymus ir sprendimus priims atsižvelgdami į situaciją rinkoje. Galbūt kai kurie, pastebėję, jog tapo mažiau patrauklūs, gali net ir nuleisti per daug iškeltą kartelę", - spėliojo R. Butkus.

Norintiesiems skolintis dabar bankininkai pataria rinktis fiksuotąsias palūkanas bent dvejiems trejiems metams. Tarpbankinėje rinkoje tokio laikotarpio palūkanos dabar beveik 1 proc. mažesnės nei kintamosios palūkanos, kurios klientui perskaičiuojamos kas pusmetį ar metus. Išimtis tik „Snoras" - ten galimybės paimti paskolą su fiksuotosiomis palūkanomis neseniai neliko.

Beje, dėl keliomis dešimtosiomis procento mažesnės banko maržos paprastai galima susitarti įsigijus papildomų banko produktų - debetinę ir kreditinę kortelę, investicinį gyvybės draudimą, banke atsidarius sąskaitą.

Brangstančios paskolos - nauja nelaimė ir būsto pardavėjams. Kas iš to, kad sumažinsi buto kainą 5 ar 10 proc., jei potencialus pirkėjas negali gauti pinigų. SEB banko patarėjo G. Nausėdos teigimu, dėl šios aplinkybės nekilnojamojo turto krizė Lietuvoje gali užtrukti ilgiau, nei buvo manyta. „Butai po truputį pinga jau metus. Nepaisant didelės infliacijos, šis procesas turėtų tęstis dar bent metus. Bet būsto paklausa dėl pabrangusio skolinimosi gali išlikti labai maža dar ilgiau", - prognozavo G. Nausėda. Jis neatmeta galimybės, kad, griežtėjant skolinimosi sąlygoms, būsto pardavėjai ir toliau bus priversti mažinti butų kainas, ieškoti naujų būdų pirkėjams privilioti.

Pastaruoju metu pabrango ne tik būsto, bet ir vartojamosios paskolos. Tiesa, jas gauti vis dar gana lengva. Pavyzdžiui, norint pasiskolinti 20 tūkst. litų penkeriems metams, visiškai pakanka gauti vidutinį mėnesio atlyginimą - apie 2000 litų - ir neturėti kitų įsipareigojimų bankams.

Vartojamųjų paskolų metinės palūkanos pastaruoju metu taip pat padidėjo apie 1 proc. ir siekia nuo 12 iki 13,5 proc.

Parengta pagal „Lietuvos ryto" straipsnį