Prieš metus lengva ranka daliję paskolas būstui, šiandien šalies komerciniai bankai linkę rimtai pasvarstyti, ar išvis ją suteikti. Vidutinį darbo užmokestį gaunančiam žmogui gauti paskolą būstui šiuo metu - jokių prošvaisčių. Bankų finansinių ataskaitų duomenys rodo, kad būsto paskolų augimas lėtėja.

Žmogus, norintis įsigyti būstą už 300 tūkst. litų, turi uždirbti ne mažiau nei 3,5 tūkst. litų. Jei būstą įsigytų trijų asmenų šeima, tai šeimos grynosios pajamos turėtų būti ne mažesnės nei 4,5 tūkst. litų.

Vos ne kasdien griežtėjant bankų išduodamų būsto paskolų sąlygoms aiškėja, kad uždirbant vidutinį darbo užmokestį, kuris šiuo metu šalyje sudaro 2237 litus, pasiimti vidutinę, 300 tūkst. litų paskolą naujos statybos būstui įsigyti beveik neįmanoma. Paskolų brokeriai teigia, kad griežčiau vertinantys klientą, bet patrauklesnėmis sąlygomis išduodantys paskolas bankai tik vidutinį atlyginimą gaunančiam asmeniui greičiausiai paskolos neišduotų. LŽ atliko nedidelį eksperimentą - praėjusios savaitės pabaigoje paskambinus į kelis šalies komercinius bankus ir pasiteiravus, kokios galimybės pasiskolinti būstui gaunant vidutinį užmokestį, tik viename buvo pasiūlyta susitikti su būsto paskolų vadybininku, kituose buvo pripažinta, kad gaunamų pajamų nepakanka. Skirtingi bankai sutiktų tartis su žmogumi jam uždirbant 3,5-4 tūkst. litų per mėnesį.

Pasikeitimai bankuose

Po savaitgalio dar kartą perskambinus bankams, paaiškėjo, kad "dabar labai daug pasikeitimų, po savaitgalio padidėjo ne tik banko marža, palūkanos, bet ir žmogui pragyvenimui skirtos sumos dydis". Tokį atsakymą išgirdome iš "Swedbanko" informacijos telefonu konsultantės.

AB "Hansabankas" ("Swedbank") Būsto finansavimo departamento direktorė Žana Kovšova LŽ aiškino, kad būsto kreditavimo sąlygas lemia šalies ekonominiai rodikliai, pokyčiai nekilnojamojo turto rinkoje (tiek Lietuvoje, tiek už Lietuvos ribų) bei situacija finansų rinkose. "Bankas nuolat stebi šiuos rodiklius ir nuolat peržiūri kreditavimo sąlygas. Palūkanas lemia situacija finansų rinkoje, o pastaruoju metu visiems užsienio bankams brangsta piniginės lėšos. Tai liečia ir Lietuvoje veikiančius bankus", - sakė ji. Pasak Ž.Kovšovos, finansavimo pakeitimus lemia besikeičiančios gyvenimo ir pragyvenimo sąlygos Lietuvoje, įvertinama auganti infliacija, prognozuojamas atlyginimų augimas bei numatomas nedarbo lygis, galimas būtiniausių prekių ir produktų kainų augimas. "Be to, atsižvelgiama į prognozuojamą nekilnojamojo turto rinkos vertės pokytį konkrečiu laikotarpiu. Būtina minimali lėšų suma pragyvenimui nuolat keičiasi, ji didėja. Pasaulinėje finansavimo praktikoje paskola nėra per didelė našta klientui tik tuo atveju, kai paskolų įmokoms kliento šeima naudoja 40 proc. visų grynųjų šeimos pajamų. Panašios praktikos, nustatant šeimai liekantį pajamų likutį, sumokėjus paskolos įmoką, laikomės ir mes. Atkreipiame dėmesį, kad klientui būtina įvertinti ir tai, kad, esant tokiai finansų rinkų situacijai, pasaulyje brangsta ir brangs piniginės lėšos, kurios lems bazinių palūkanų normų, paskolų maržų kilimą, o tai didins mėnesinės paskolų įmokos dydį. Kai tokia situacija rinkoje, bankai turi vykdyti atsakingą skolinimo politiką ir privalo padėti klientams įvertinti realias jų finansines galimybes", - teigia pašnekovė. Paklausta, ar sugriežtėjusios skolinimosi sąlygos naujiems klientams, palūkanų normų padidinimas, marža ir kitos sąlygos atsilieps jau turintiems būsto paskolas, Ž.Kovšova patikino, kad jau pasirašytoje kredito sutartyje esančios sąlygos keičiasi tik pačiam klientui pageidaujant ką nors keisti.

Bankų klientų vertinimas

Kaip LŽ sakė "JG Group" paskolų brokerių grupės vadovas Saulius Radžiūnas, šiandien bankus galima suskirstyti į dvi kategorijas. "Vieni bankai griežtai vertina klientą, bet paskolas išduoda pigiau, o kiti toleruoja didesnę riziką, bet atitinkamai už ją įpareigoja mokėti didesnius pinigus", - teigia S.Radžiūnas. Pasak jo, uždirbantys vidutinį darbo užmokestį žmonės paskolas gauna, tačiau žymiai mažesnes, nei kad bankai jiems galėdavo pasiūlyti prieš metus. "Uždirbant 2237 litus per mėnesį, šiuo metu būtų galima gauti apie 170 tūkst. litų paskolą. Suteikiamo kredito suma labiausiai yra sumažėjusi dėl to, kad žmogui pragyvenimui dabar turi likti gerokai didesnė suma. Prieš metus ji buvo nuo 500 iki 750 litų, o šiemet dvigubai didesnė", - pažymi pašnekovas.

UAB "Alfmega LT", valdančios paskolų tarpininkavimo sistemą internetu, direktorė Margarita Vasiliauskaitė LŽ sakė, kad bankų reikalavimai paskolai gauti ypač sugriežtėjo per pastaruosius mėnesius. "Žmogus, norintis įsigyti būstą už 300 tūkst. litų, turi uždirbti ne mažiau nei 3,5 tūkst. litų. Jei būstą įsigytų trijų asmenų šeima, tai šeimos grynosios pajamos turėtų būti ne mažesnės nei 4,5 tūkst. litų. "Bankuose sugriežtėjo reikalavimai pajamų dydžiui. Paskolos gyventojams brangsta ir dėl to, kad pastaruoju metu stipriai kyla bankų maržos. Jeigu dar vasarą buvo galima pasiskolinti vidutinio dydžio paskolą su 0,7-1 proc. banko marža, tai pastarosiomis savaitėmis vidutinės bankų siūlomos maržos jau yra nuo 1,8 iki 2,5 procento", - pažymi M.Vasiliauskaitė.

Anot S.Radžiūno, anksčiau būdavo populiaru, kad dirbdami pagal verslo liudijimus žmonės ilgai nerodydavo pajamų, o sugalvoję paimti paskolą staiga pradėdavo sočiai gyventi ir 2-3 mėnesius rodyti oficialias dideles pajamas. "Dabar veikla turi būti vykdoma pelningai ne mažiau kaip metus. Ir tai turi būti stabilios pajamos, o ne staiga atsiradusios ir staiga išnykusios. Tai daugiausia liečia tuos, kurie sukčiavo. Dabar tokius bankai akyliau atsijoja", - sako jis. Tuo metu dėl patrauklių klientų bankai linkę net pakonkuruoti.

Sąlygos būsto paskolos

Pasak S.Radžiūno, idealiausios būsto paskolos sąlygos, neskaitant mažiausios banko maržos, šiuo metu yra valiuta - eurais ir kintamomis palūkanų normomis. "Paskolos litais yra smarkiai brangesnės ir nėra jokių ženklų, kad artimiausiu metu turėtų pigti, o paskolos eurais vis dar yra patrauklios, nes yra tam tikrų signalų, kad po Naujųjų metų, o gal ir dar greičiau, EURIBOR (vidutinės Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normos, kuriomis bankai skolina lėšų eurais kitiems bankams, - aut.) šiek tiek mažės, jų kritimas jaučiamas jau ir dabar. O palūkanų fiksavimas yra labai individualus dalykas. Sunku nuspėti ateitį, tačiau istoriškai šiuo metu turime vienas didžiausių palūkanų per pastarąjį dešimtmetį, todėl tikint kad rinka svyruoja, fiksuoti viename iš aukščiausių taškų būtų nelogiška", - dėsto paskolų brokeris.

Pasak pašnekovo, mažas pajamas gaunantys žmonės imdami paskolas būstui dažniausiai visada renkasi ilgiausią paskolos terminą vien dėl to, kad mėnesiniai mokėjimai būtų kaip galima mažesni. "Žinoma, palūkanų sumokama daugiau. Tačiau visada tikimasi, kad gyvenimas gerės. Yra ir priešlaikinė paskolos dalies arba net jos visos grąžinimo galimybė", - sako S.Radžiūnas. Jis teigia, kad didžioji dalis bankų šiuo metu yra apriboję kliento perkamo būsto vertės finansavimo dalį ir dauguma finansuoja 80 proc. nuo užstato vertės. "Tačiau šį procentą galima padidinti pasinaudojant būsto paskolos draudimu arba įkeičiant papildomą turtą. Kad ir kokios griežtos atrodytų bankų sąlygos, tačiau pasitaiko pavienių atvejų, kad bankas ir būsto paskolos draudimą įtraukia į bendrą paskolos sumą", - apie tuos atvejus, kai papildomai neišauga paskolos suma ją apdraudus, aiškino jis.

Paskolų portfelio augimas

Lietuvos bankas pranešė, kad trečiąjį šių metų ketvirtį paskolų portfelio augimas didėjo 1,128 mlrd. litų arba 5,9 procento. Praėjusiais metais liepos-rugsėjo mėnesiais būsto paskolų dydis siekė 1,857 mlrd. litų ir per ketvirtį augo beveik 14 procentų.

Per 9 šių metų mėnesius būsto paskolų portfelis augo 21,1 proc. iki 20,163 mlrd. litų, per metus - 32,9 procento. Vien pirmąjį šių metų ketvirtį būsto paskolų portfelis augo 6,4 proc., antrąjį - 7,5 procento. Per pirmus devynis mėnesius pernai šis augimas buvo atitinkamai 47,41 proc. ir 67,9 proc., iki 15,177 mlrd. litų.

Jolita Žvirblytė

Corbis nuotr.