.png)
Būsto oro kokybę lemia apdailos medžiagų, baldų, klijų ir valiklių išskiriamos medžiagos, drėgmė, pelėsis, degimo produktai bei vėdinimas. Todėl sveikas būstas nebūtinai yra įrengtas vien medžiu, moliu ar kitomis natūraliomis medžiagomis. Svarbios konkrečios gaminio emisijos, jo sudėtis, naudojimo vieta ir patalpų oro apykaita.
Natūrali mediena gali būti padengta tirpikliniais dažais, o iš medžio drožlių pagaminta plokštė – atitikti griežtus formaldehido emisijos reikalavimus. Vandens pagrindo dažai paprastai išskiria mažiau lakiųjų organinių junginių, tačiau užrašas „vandens pagrindo“ taip pat nėra išsamus saugumo įrodymas. Medžiagas reikia lyginti pagal techninius dokumentus ir deklaruojamus emisijų rodiklius.
Vidaus apdailos medžiagų emisijos
Po remonto patalpų ore gali padidėti lakiųjų organinių junginių, vadinamų LOJ, koncentracija. Juos išskiria dažai, lakai, gruntai, klijai, sandarikliai, grindų dangos, baldai ir valymo priemonės. Stiprus kvapas dažnai rodo intensyvų medžiagų garavimą, tačiau bekvapis gaminys taip pat gali išskirti ore matuojamų junginių.
Vidaus darbams reikėtų rinktis gaminius, kurių techniniuose dokumentuose nurodyta, kad jie skirti gyvenamosioms patalpoms. Dažų etiketėje verta ieškoti LOJ kiekio, nurodyto gramais litre. Mažos emisijos gaminius padeda atpažinti EU Ecolabel, EMICODE EC1 arba EC1 Plus, M1, „Blue Angel“ ir kitų nepriklausomų sistemų ženklai.
EU Ecolabel suteikiamas gaminiams, kuriuose ribojamas pavojingų medžiagų, LOJ ir pusiau lakiųjų organinių junginių kiekis. Vidaus sienoms bei luboms skirtų matinių dažų ankstesniuose šio ženklo kriterijuose buvo taikoma iki 10 g/l LOJ riba. 2025 metais patvirtinti nauji dažų ir lakų kriterijai galioja iki 2032 metų. Europos Komisijos EU Ecolabel dažų ir lakų kriterijai
Dažai, lakai ir klijai sveikam būstui
Vidaus sienoms dažniausiai tinka mažos LOJ emisijos vandens pagrindo dažai. Žodis „lateksiniai“ nereiškia, kad dažai pagaminti iš natūralaus latekso – taip paprastai vadinami atsparią polimerinę plėvelę sudarantys vandens pagrindo dažai.
Miegamuosiuose ir vaikų kambariuose verta rinktis dažus be papildomai įdėto formaldehido ir su kuo mažesniu konservantų bei LOJ kiekiu. Alergiškiems žmonėms svarbu atkreipti dėmesį ir į izotiazolinonus – vandens pagrindo gaminiuose naudojamus konservantus, galinčius jautresniems žmonėms sukelti kontaktinę alergiją.
Medinėms grindims ir baldams galima naudoti vandens pagrindo lakus, kietojo vaško alyvas arba kitus vidaus patalpoms skirtus gaminius. Alyva savaime nėra saugesnė už laką: jos sudėtyje taip pat gali būti tirpiklių, džiūvimą spartinančių priedų ir konservantų. Lyginama produkto saugos duomenų informacija, LOJ kiekis ir gamintojo nurodyta naudojimo paskirtis.
Didelę įtaką gali turėti klijai. Grindų, tapetų ir akustinių plokščių klijai naudojami dideliame plote, todėl verta rinktis mažos emisijos produktus. Likę dažai, tirpikliai ir klijai neturėtų būti laikomi gyvenamajame kambaryje, sandėliuke prie virtuvės ar šildomoje drabužinėje.
Grindų dangos ir formaldehidas
Sveiko būsto grindims tinka masyvo lentos, daugiasluoksnis parketas, kamštinė danga, keraminės plytelės, linoleumas, laminatas ir kokybiškos PVC dangos. Medžiagos pavadinimas dar neapibrėžia jos poveikio patalpų orui.
Tikras linoleumas gaminamas iš sėmenų aliejaus, medienos arba kamštienos miltų, dervų, pigmentų ir džiuto pagrindo. Jis neturėtų būti painiojamas su ritinine PVC grindų danga, kuri kasdienėje kalboje taip pat dažnai vadinama linoleumu.
Laminato, parketlenčių ir medienos plokščių emisijoms įtakos turi gamyboje naudojamos dervos bei klijai. Perkant verta prašyti formaldehido emisijos klasės arba bandymų dokumento. Baldams ir medienos gaminiams nuo 2026 metų rugpjūčio 6 dienos Europos Sąjungoje taikoma 0,062 mg/m³ formaldehido emisijos riba, nustatoma standartizuotomis bandymo kameros sąlygomis. Kitiems gaminiams nustatyta 0,080 mg/m³ riba. Europos Komisijos reglamentas dėl formaldehido emisijų
Pjaunant laminatą ar medienos plokštes svarbu užsandarinti arba uždengti pjūvio kraštus. Didžiausias emisijų paviršius susidaro neuždengtose plokštės briaunose, išpjovose ir baldų konstrukcijų viduje.
Langai, durys ir sveikas patalpų oras
Šiuolaikiniai PVC langai neturėtų būti laikomi pagrindiniu formaldehido šaltiniu. Formaldehidas daug dažniau siejamas su medienos plokštėse naudojamomis dervomis, kai kuriais klijais, tekstile ir baldais. Mediniai langai taip pat nėra visiškai „be chemijos“ – jų gamyboje naudojami klijai, impregnantai, dažai, lakai ir sandarikliai.
Lango medžiaga pasirenkama pagal šilumines savybes, priežiūrą, ilgaamžiškumą, paviršiaus emisijas ir gamintojo dokumentus. Aliuminio, medžio ir PVC langai gali būti tinkami sveikam būstui, jeigu gaminiai atitinka reikalavimus, o patalpoje užtikrinamas reikiamas oro kiekis.
Didesnė problema atsiranda senus nesandarius langus pakeitus sandariais, bet neįrengus oro pritekėjimo. Natūralaus vėdinimo kanalas negali šalinti oro, jeigu į būstą nepatenka lauko oras. Tokiu atveju didėja drėgmė, kaupiasi anglies dioksidas, kvapai ir iš medžiagų išsiskiriantys junginiai.
Vidaus durų varčia gali būti gaminama iš masyvo, faneruotos MDF plokštės, medžio drožlių plokštės ar korinio užpildo. Vertinama visa konstrukcija – plokštė, klijai, dažai, briaunų apdaila ir sandarikliai. Masyvo durys turi pranašumą tik tada, kai jų apdailai naudojamos tinkamos vidaus medžiagos.
Tapetai, sienos ir pelėsio atsiradimas
Siena nekvėpuoja taip, kaip žmogus. Per sienų konstrukcijas vyksta ribota vandens garų difuzija, tačiau patalpų orą pakeičia vėdinimo sistema arba atidaromi langai. Popieriniai tapetai todėl negali pakeisti vėdinimo, o viniliniai tapetai savaime nesukelia pelėsio.
Pelėsis susidaro ten, kur pakankamai ilgai išlieka drėgnas paviršius. Priežastimi gali tapti lietaus ar vamzdynų vanduo, statybinė drėgmė, šalčio tiltas, neapšiltinta siena, baldais uždengtas šaltas kampas arba per mažas vėdinimas.
Prie išorinės sienos pastatytą didelę spintą naudinga atitraukti bent kelis centimetrus, kad už jos galėtų judėti oras. Pastebėjus pelėsį reikia pašalinti drėgmės priežastį. Vien paviršiaus nupurškimas cheminiu preparatu problemą išsprendžia trumpam.
Pasaulio sveikatos organizacija drėgnus ir pelėsiu užterštus pastatus sieja su dažnesniais kvėpavimo simptomais, alergijomis bei astmos paūmėjimu. Veiksmingiausia apsauga yra ilgalaikės drėgmės ir mikroorganizmų augimo konstrukcijose prevencija. PSO patalpų drėgmės ir pelėsio gairės
Sveiko būsto vėdinimas
Mechaninis vėdinimas su šilumos grąžinimu leidžia nuolat tiekti lauko orą ir šalinti drėgmę bei teršalus neprarandant tiek šilumos, kiek jos prarandama ilgai laikant atvirus langus. Sistemoje svarbūs tinkamai apskaičiuoti oro kiekiai, subalansavimas, triukšmo kontrolė ir reguliariai keičiami filtrai.
Būste su natūraliu vėdinimu oras intensyviai pakeičiamas trumpam plačiai atveriant langus. Žiemą paprastai pakanka kelių minučių skersinio vėdinimo. Laikyti langą ilgai pravertą mažiau naudinga: oras keičiasi lėčiau, o angokraščiai ir šalia esančios konstrukcijos labiau atšąla.
Anglies dioksido jutiklis padeda suprasti, ar miegamajame ir svetainėje pakanka oro apykaitos. CO₂ nėra vienintelis patalpų oro kokybės rodiklis, tačiau jo koncentracijos augimas aiškiai parodo, kad patalpoje esančių žmonių atžvilgiu vėdinimas per silpnas. Gyvenamosiose patalpose praktiška siekti, kad koncentracija didžiąją laiko dalį neviršytų maždaug 1000–1200 ppm.
Gartraukio recirkuliacinis režimas pašalina dalį kvapų ir riebalų, tačiau neišveda drėgmės bei degimo produktų į lauką. Gaminant maistą dujine virykle ypač svarbus veiksmingas oro šalinimas. Būste su krosnele, židiniu, dujiniu katilu ar kitu degimo įrenginiu reikalingas anglies monoksido jutiklis.
Patalpų temperatūra ir santykinė drėgmė
Pagal Lietuvos higienos normą HN 42:2009 šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamųjų patalpų temperatūra turi būti 18–22 °C, o santykinė oro drėgmė – 35–60 procentų. Šiltuoju laikotarpiu numatyta 18–28 °C temperatūra ir 35–65 procentų drėgmė. HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“
Nuolat didesnė kaip 60–65 procentų drėgmė didina kondensacijos, dulkių erkučių ir pelėsio riziką. Labai sausas oras dirgina akių bei kvėpavimo takų gleivinę, tačiau drėkintuvo nereikėtų jungti vien pagal pojūtį. Pirmiausia drėgmė matuojama higrometru.
Drėkintuvą reikia reguliariai plauti, keisti vandenį ir prižiūrėti pagal gamintojo nurodymus. Neprižiūrimas prietaisas gali skleisti mikroorganizmus arba, naudojant kietą vandenį ultragarsiniame drėkintuve, ant paviršių paskleisti mineralines dulkes.
Dulkės, tekstilė ir alergiško žmogaus būstas
Alergiškam žmogui svarbi ne vien apdailos medžiaga. Dulkes kaupia kilimai, sunkios užuolaidos, atviros lentynos, minkšti žaislai ir sunkiai pasiekiami tarpai. Grindys ir baldai turėtų būti lengvai valomi, o tekstilės gaminius – įmanoma skalbti.
Dulkės valomos drėgna šluoste arba siurbliu su sandariu korpusu ir tinkamu filtru. Dulkių siurblys, kuris dalį smulkių dalelių grąžina į patalpą, gali pabloginti oro kokybę. Oro valytuvas su HEPA filtru padeda sumažinti ore esančių smulkių dalelių ir žiedadulkių kiekį, tačiau nepašalina drėgmės priežasčių, anglies dioksido ar visų dujinių teršalų.
Kaip išsirinkti sveikesnes statybines medžiagas
CE ženklas parodo, kad statybos produktui deklaruotos atitinkamos savybės pagal taikomą techninę specifikaciją. Jis nėra bendras patvirtinimas, kad gaminys visiškai neišskiria cheminių medžiagų.
Perkant apdailos medžiagas, grindis ir baldus naudinga prašyti:
eksploatacinių savybių deklaracijos, kai ji taikoma;
techninių duomenų lapo;
dažų, lakų, klijų ir sandariklių saugos duomenų lapo;
LOJ kiekio arba emisijų bandymo rezultatų;
formaldehido emisijos klasės medienos plokštėms;
nepriklausomo mažos emisijos sertifikato;
naudojimo ir patalpų vėdinimo nurodymų.
Gamintojo teiginiai „ekologiškas“, „natūralus“, „kvėpuojantis“ ar „be chemijos“ nėra techniniai rodikliai. Daugiau informacijos suteikia konkreti emisijos klasė, bandymo metodas, LOJ kiekis ir apribotų medžiagų sąrašas.
Būsto vėdinimas po remonto
Po dažymo, lakavimo, grindų klijavimo ir baldų sumontavimo patalpos intensyviausiai vėdinamos tol, kol medžiagos sukietėja ir išnyksta ryškus kvapas. Vieno visiems remontams tinkamo termino nėra. Jis priklauso nuo naudotų produktų, temperatūros, drėgmės, padengto ploto ir oro kaitos.
Kelių dienų gali pakakti mažos emisijos dažams, o tirpikliniai lakai, didelis klijuotų dangų plotas ar naujų baldų gausa gali reikalauti ilgesnio vėdinimo. Šešis mėnesius negyventi suremontuotame būste nėra pagrįsta bendra rekomendacija. Jei kvapas ilgai neišnyksta, graužia akis, dirgina gerklę arba gyventojams nuolat pasireiškia simptomai, reikia nustatyti konkretų taršos šaltinį ir prireikus atlikti patalpų oro tyrimus.
Sveiką būstą sukuria mažos emisijos medžiagos, sausos konstrukcijos, pastovi oro apykaita, kontroliuojama drėgmė ir lengvai valomi paviršiai. Vien natūralios apdailos pasirinkimas šių sąlygų neužtikrina.
Asa.lt
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.
