Visame pasaulyje laikoma, kad gyventi didžiuliame name su trimis miegamaisiais, darbo kabinetu ir drabužinėmis - patogu ir prestižiška. Didelės ir draugiškos šeimos atveju, tai, žinoma, optimalus variantas. Tačiau jaunos šeimos ir vieni gyvenantys žmonės šiandien labai dažnai atkreipia dėmesį į nedidelius butus, dažniausiai talpinančius savyje vieną kambarį, virtuvę ir sanitarines patalpas.

Iš tiesų, vieno kambario butas turi daug privalumų: pigesnis išlaikymas, mažiau telpa daiktų, viskas po ranka, nedideli tvarkymosi plotai, na, ir, jame sunku pasiklysti.

Tokio buto dizainas reikalauja ypatingo dėmesio, juk kalbama apie svetainę, miegamąjį, valgomąjį ir darbo kabinetą „viename". Atrodytų, neįmanoma sutalpinti visas šias gyvybiškai būtinas erdves viename kambaryje, tačiau dizainerių vaizduotė beribė.

Pastaraisiais dešimt - dvidešimt metų tapo nebeaktualus  standartinis butų planavimas, kaip buvo tarybiniais laikais. Dabar vis dažniau pirmenybė teikiama būstams, pastatytiems pagal individualų projektą, tačiau jei realybė tokia, kad apie naują būstą galima tik pasvajoti, arba jau gyvenate bute, suplanuotame „visų skoniui", t.y. „bet kam", padėtį galima pabandyti ištaisyti.

Buto Kaune projektas. "Buvo iškelta nelengva užduotis - sutalpinti 17 kvadratinių metrų plote bendrą bei darbo kambarį. Abu jie būtų vienodai naudojami, bet turėtų atskiras zonas, ir juose dirbantys ir besiiltys netrukdytų vieni kitiems, bei iš bendrosios zonos nesimatytų kūrybinė netvarka. Ne tik ryškiai atskirtos zonos (monochrominiu plakatu bei apšvietimu, apšviečiančiu abi zonas), bet ir pavyko visiškai paslėpti netvarką darbo zonoje dažniausiai barui naudojamos pertvaros dėka, bei vizualiai išplėsti erdvę. Užsakovas liko patenkintas", - pasakoja dizaineris Zilvinas Rakickas.

Darbo zona atskirta funcionalia pertvara

Poilsio zona

Poilsio zonos staliukui panaudota skrynia, galinti tarnauti ir kaip patalynės dėžė

Labiausiai paplitęs vieno kambario buto pakeitimo variantas - sienos tarp virtuvės ir kambario pašalinimas. Gautą laisvą erdvę galima naudotis kaip tik patinka. Dažniausiai sieną pakeičia kokia nors pertvara, pvz., baras, kurio paskirtis - padalinti vientisą erdvę zonomis. Be to, virtuvė gali taip pat tapti didesne ir šviesesne, praplėtus ją balkono sąskaita. Juk taip malonu pusryčiauti kambaryje, tiesiog užlietame saulės spindulių!

Kitų kambario dalių interjere taip pat galima panaudoti įvairiausias pertvaras. Pavyzdžiui, poilsio zonos ribas galima pažymėti pintomis arba iš audinio pagamintomis lengvutėmis pertvaromis, taip pat tiks matinio stiklo arba net vitražinės pertvaros, sukursiančios kiek šventišką nuotaiką.

Zonuoti kambarį galima ir be širmų ar pertvarų pagalbos. Galima paprasčiausiai suderinti grindų ir lubų apdailos medžiagas, taigi, būtų iškart aišku, kur čia svetainė, o kur prieangis. Parketą gali keisti kiliminė danga, ją - keraminės plytelės (virtuvės zona). Kelių lygių pakabinamos lubos, tarnaujančios pagrindu taškiniams šviestuvams, pabrėš vienos ar kitos zonos centrą.

Dar vienas zonų atskyrimo variantas - podiumas. Sprendimas ant jo pastatyti nedidelį žurnalinį staliuką ir sofą, dažnai atliekančią lovos vaidmenį, ir jo viduje įrengi nedidelę „spintą" su ištraukiamais stalčiais, ne tik įneš įvairovės į interjerą, bet ir padės pakoreguoti nesėkmingas kambario proporcijas.

Vientisa vieno kambario buto erdvė reikalauja vieningo stiliaus sprendimo. Šviesių tonų sienos harmoningai dera su grindimis, ar tai būtų parketas, ar kiliminė danga, „neiššoka" iš bendro stiliaus funkcionalūs lengvi baldai: vieno kambario bute paprasčiausiai netilps keturi stalai, arba bute neliks vietos patiems šeimininkams. Teks rinktis: žurnalinis ar kompiuterinis, virtuvinis ar valgomojo stalas.

Neabejotinai butas „be sienų" turi pranašumų: čia viena erdvė sklandžiai įsilieja į kitą, sukurdamos lengvumo ir laisvės pojūtį. Kita vertus, yra ir trūkumų: nėra jokios garso izoliacijos, o juk ne kiekvienas gali užmigti, kai kambaryje įjungtas televizorius.

Teisingumo vardan reikia pasakyti, kad butas visiškai be sienų apsieti negali. Ir, prieš griaunant sienas, reikia gauti leidimą: o jei visos sienos - laikančiosios? Tokiu atveju apie globalų perplanavimą galima užmiršti, ir pasistengti pasitenkinti daliniu.

Tačiau jeigu sienų vis dėlto nuspręsta atsisakyti, galima jas pakeisti dailiomis laikančiomis kolonomis (pvz., klasikinio stiliaus). Tokį interjerą papildytų natūralaus parketo iš ąžuolo grindys, minkšti šviesios odos baldai, lubos su gipso lipdiniais... Šviestuvai galėtų būti krištoliniai (tiktų ir bra).

Ryškus klasikinio stiliaus elementas - arka - vieno kambario bute taip pat gali lengvai rasti pritaikymą. Gali būti arkos pavidalo įėjimas į kambarį, ji taip pat gali papuošti ilgą nuobodų koridorių (prieškambarį). Koridorius gali atrodyti platesnis ir trumpesnis, arką įrengus viduryje, o antrą koridoriaus dalį nudažius kontrastine pagrindinei spalva.

Kambario erdvę gali pakeisti suapvalintas kampas tarp langų, išeinančių į skirtingas gatves. Tokiu būdu gaunamas savotiškas erkeris, kurį galima drapiruoti lengvomis permatomomis užuolaidomis, o minkštus baldus pastatyti pusračiu, - gauname neįprastą tipinio išplanavimo buto svetainę.

Vaikantis madingas naujienas, nereikėtų užmiršti apie funkcionaliąją daiktų pusę. Vieno kambario buto interjere neturėtų būti nieko nereikalingo arba nenudingo - bereikalingi daiktai kurs buto užgriozdinimo įspūdį. Ir, žinoma, pasirinktas aplinkos stilius turi būti visiškai priimtinas šeimininkams, priešingu atveju bute gyventi bus nejauku ir nemiela.

Straipsnyje panaudotos dizainerio Žilvino Rakicko nuotraukos

Parengė Rūta Šantaraitė

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.