Patalpose, esančiose po stogu, galima įrengti mansardas, biliardines, sporto kompleksus arba techninių priemonių - kondicionavimo sistemos, ventiliacijos, ryšio priemonių ir t.t. - talpinimo vietas. Šios patalpos turi būti patogios naudoti, jų temperatūrų bei drėgmės režimai neturi skirtis nuo visos likusios namo dalies režimų. Taip išeina, jog „stogo pyragas" - tai namo sienos atitikmuo, tačiau ši konstrukcija turi nuvesti vandenį nuo namo lietaus metu, atlaikyti sniego krūvį žiemą, vėjo spaudimą.
Žinoma, daugiausia problemų iškyla žiemą. Gerai prikūrentame name, kai temperatūra 25°C ir 30 proc. drėgnumas, kiekviename kubiniame oro metre susitelkia apie 7 g vandens garų, tuo metu lauke, kai temperatūra -25°C ir 100 proc. drėgnumas - ne daugiau 0,76g/m3. Garo slėgio santykis tarp lauko ir namų vidaus - daugiau nei 9. Žinoma, vandens garai skverbsis laukan per bet kokį tarpą ar nesandariną vietą, todėl „stogo pyrage" turi būti numatytas garų barjeras.
Kai garų izoliacija nepakankama, viršuje paklota apšiltinimo medžiaga sugeria kondensuotą drėgmę ir praranda savo savybes, o tolimesnis garų išėjimas sąlygoja laikančiųjų konstrukcijų drėkimą ir koroziją, kondensato srovių susidarymą, varveklių ant stogo atsiradimą.
Būtina atsižvelgti, kad ankščiau naudota polietileninė garų izoliacijos plėvelė sensta greičiau, negu pagrindinės konstrukcijos, todėl patartina rinktis specialiai sukurtas modernias garų izoliacijos priemones. Šiltas oras yra lengvesnis už šaltą, todėl dėl natūralios konvekcijos garai susikaupia po stogu. Stogo termoizoliacijos (energijos taupymo!) problema yra aštresnė, negu sienų. Ištisinės izoliacinės medžiagos storis siekia nuo 84 mm iki 112 mm (naudojant lakštus su sintetiniu mišiniu storiai yra 141 ir 188 mm). Tačiau apšiltinimo medžiaga iš principo negali būti ištisinė, nes pro ją praeina įvairūs konstrukcijos elementai, todėl šilumos skaičiavimai turi būti vykdomi įskaitant visų konstrukcijos elementų visumą. Apšiltinimo klaidos namo šeimininkui brangiai atsieis: jos pasireikš šilumos nutekėjimu pro stogą (papildomos išlaidos energijai), sniego tirpimu ant stogo, drėgmės akumuliavimu ant stogo ir statybinių konstrukcijų apledėjimu ir varveklių atsiradimu.
Neįmanoma visiškai išvengti drėgmės pratekėjimo pro stogo dangą, nesvarbu, kaip kruopščiai atliekami darbai (taip yra dėl prapūtimų iš išorės, apšiltinimo bei garų izoliacijos defektų). Tam, kad būtų išvengta tolimesnio drėgmės patekimo į stogo konstrukcijas ir apšiltinimo medžiagą, dedamas papildomas garus praleidžiantis hidroizoliacinis sluoksnis iš specialios mikroperforuotos plėvelės (audinio). Sulaikyta drėgmė ir išėję vandens garai bus pašalinti per nuolat veikiančią ventiliacijos sistemą, susidarančią iš nedidelių angų prie karnizų ir kraigo.

Stogo šilumos izoliacija:
-
ventiliacija po danga
-
garo izoliacija
-
gegnės
-
difuzinė membrana (plėvelė)
-
grebėstai
Monolitinė speciali membrana (difuzinė arba molekulinė struktūra) "kvėpuojančiam" stogui garantuoja hidrolizoliaciją ir garų pralaidumą
Oro tarpo ventiliacija:
-
Stogo danga
-
grebėstai
-
ventiliuojamas oro tarpas
-
šiltinimo medžiaga
-
garo izoliacija
-
mansardos vidaus apkala

-
Kraigo elementas
-
stogo danga
-
medinė lentelė
-
grebėstai
-
gegnės
-
nuo vėjo saugantigaro izoliacijos plėvelė
-
šiltinimo medžiaga
-
garo izoliacija
-
lubos
Mansardos apšiltinimo schema:

-
Stogo danga
-
medinė lentelė
-
folija padengta šiltinimo medžiaga, atspindinčia puse atsukta į namo vidų
-
garo izoliacija (hidroizoliacija)
-
gegnės
-
vidaus apdaila
-
mineralinės vatos plokštės bazalto pluošto pagrindu
Viršutinis, pats svarbiausias stogo dangos sluoksnis bus arčiau idealo, jeigu bus daromas iš metalo, sujungiant briaunas užkaitais. Šiuo metu vis labiau populiarėja banguotos stogo dangos skardos bei metalinės čerpės. Noras perkelti pagrindinį stogo dengimo darbų krūvį į gamybos cechą yra visiškai suprantamas. Be to, kad vis rečiau galima rasti stogų dengimo meistrą, kuris tuo pat metu yra ir skardininkas, galintis kokybiškai padaryti atitinkamus užkaitus.
Lakštai jungiami vienas su kitu užleistinai ir vertikalių, ir horizontalių sudūrimų atžvilgiu. Kokie bebūtų hermetikai ir sandarinimo medžiagos, šie sujungimai vandens laidumo atžvilgiu nėra idealūs. Siekiant ypatingai gerai apsaugoti stogą, tokie sujungimai netinka. Kita vertus, gerai išmuštas užkaitas, pavyzdžiui skardiniame kibire ar bidone, tarnauja ilgai. Tačiau visiems metalams yra būdingas vienas trūkumas: jie daugiau arba mažiau pažeidžiami korozijos (atmestus tauriuosius ir pusiau tauriuosius metalus dėl jų ypač didelės kainos, dėl stabilios oksidacinės plėvelės atspariausias rūdims yra varis). Vykstant įprastam oksidavimosi procesui jau po pusmečio ant stogo atsiras tamsiai rudas oksidacinės plėvelės sluoksnis, kuris po keleto metų pasidengs vos pastebima patina - tai suteiks šiuolaikinės pilies vaizdą. Varinis stogas - amžiams.
Reikalingas šilumos izoliacijos storis pastatuose yra nustatomas pagal STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika" reikalavimus.
Nuotr. ir pieš. ТопДом
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.