Norėdamos gauti tokias pajamas, kokias uždirbdavo rinkos pakilimo metu, nekilnojamojo turto tarpininkavimo paslaugas teikiančios įmonės ima didinti komisinį mokestį, pastebi rinkos dalyviai. Teigiama, kad mokestis siekia 4-5 proc. sandorio vertės.

„Pastogė" jau yra rašiusi, kad sunkmečio prispaustos įmonės taiko „keistus" ir kai kam nepagrįstus atrodančius - rinkodaros, dvigubos nuomos - mokesčius, o klientai turi prisiimti nelogiškų įsipareigojimų. Skeptiškai tokius mokesčius vertinantis tarpininkavimo paslaugas teikiančios įmonės „Akorus real estate" vadovas Donatas Kojala sako nuo šių metų pradžios pastebėjęs, kad bendrovės, bandydamos išgyventi sunkmetį ir gauti tokias pajamas, kokias uždirbdavo rinkos pakilimo metu, imasi ir dar vienos taktikos: didina komisinį mokestį. Kad įmonės sunkmečiu nevengia rinkoje didinti komisinio mokesčio, praneša ir Lietuvos žiniasklaida. Anot jos, šiuo metu rinkoje taikomas 4-5 proc. sandorio sumos komisinis mokestis, nors bumo metais brokeriai sutikdavo dirbti už 3 proc. sandorio vertės mokestį.

Nekilnojamojo turto agentūros „Orem" Tarpininkavimo departamento projektų vadovė Ina Budrienė sako taip pat žinanti, kad kai kurios bendrovės didina komisinį mokestį - apie tai agentūros atstovams pasipasakoję patys klientai.

„Manau, didinti komisinį mokestį - visiškai nesąžininga. Turto pardavėjams ir taip skaudu parduoti turtą žemesnėmis kainomis. O dar iš to žmogaus nuplėšti dvigubai ar trigubai didesnį mokestį - tai neatitinka mūsų įmonės filosofijos. Tiesiog nesuprantu tokių dalykų. Niekur negirdėjau, kad kokioje nors ekonomiškai išsivysčiusioje šalyje, krentant būsto kainai, kiltų komisinis mokestis", - „Pastogei" dėstė D.Kojala.

Mokesčiai būsto pardavimo rinkoje

D.Kojala sako, kad 4-5 proc. sandorio vertės mokestis įsigali tiek pirminėje, tiek antrinėje būsto pardavimo rinkoje. Tai, jo žiniomis, daro gana stambios tarpininkavimu užsiimančios įmonės. Tai patvirtina ir I.Budrienė. „Dažniausiai rinkoje madas diktuoja didžiausieji", - sako ji.

„Akorus real estate" vadovas sako, kad jo įmonė imanti dviejų procentų komisinį mokestį ir keisti jo neketina. Neketina to daryti ir „Orem", viena iš Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos lyderių.

„Tiesą sakant, sėdint vienoje valtyje smaugti vargšą klientą būtų nelabai protinga. Mūsų bendrovės paslaugų spektras platesnis, ne tik tarpininkavimas, bet ir vertinimas, geodeziniai, kadastriniai matavimai. Jei neuždirbame iš vienos srities, uždirbame iš kitos", - tvirtina I.Budrienė. Įkainius, pašnekovės duomenimis, didina bendrovės, kurių pagrindinė veikla yra tarpininkavimas.

Vakarų komisiniai mokesčiai

Tuo tarpu Remigijus Pleteras, "Ober-Haus" Būsto departamento vadovas, „Pastogei" teigė, kad apie 4-5 proc. rinkoje taikomą komisinį mokestį yra girdėjęs, tačiau nei patvirtinti, nei paneigti to negalintis.

„Tai nėra oficialiai skelbiami dalykai. Tai yra paslaugų sfera, kur tariamasi individualiai. Dažniausiai tai yra komercinė paslaptis", - teigė pašnekovas. Didžiausia nekilnojamojo turto paslaugų bendrove Lietuvoje laikoma "Ober-Haus" mokesčio nepadidino, tiesiog taiko mažiau nuolaidų. Įmonė ima apie tris procentus sandorio vertės mokestį.

Vienos didžiausių nekilnojamojo turto bendrovių Lietuvoje "Inreal" Tarpininkavimo departamento vadovas Edvardas Žilikas „Pastogei" tvirtino, kad rinkoje šiuo metu paprastai taikomas trijų procentų komisinis mokestis. Didesnis mokestis esantis išimtis ir imamas tais atvejais, kai parduodami objektą tarpininkai patiria didesnių išlaidų. „Mažiau trijų procentų dabar niekas neima. Mokesčio dydis priklauso nuo objekto dydžio, likvidumo, vertės. Jei parduodamas objektas yra 100 km atstumu iki artimiausios vietos, kur dirba tarpininkai, o turto kaina tesiekia 50 tūkst. Lt, gali būti taikomas ir 10 proc. komisinis mokestis. Visi tarpininkai įvertina sąnaudas ir apskaičiuoja, už kiek procentų jiems apsimoka dirbti", - dėstė pašnekovas. Kaip viena iš mokesčio didinimo priežasčių esanti sumažėjęs ir sandorių skaičius.

Didesnis mokestis E.Žilikui atrodo esantis pagrįstas.

„Gyvename rinkos sąlygomis, ir tai, kas nepagrįsta, greitai pašalinama. Rinka dabar yra pirkėjo rankose. Pardavėjas būna labai laimingas, jei pavyksta pasiekti sandorį. Jis supranta, už ką moka procentus, supranta, kad juos moka tik sėkmės atveju. Nesu girdėjęs, kad pardavėjas būtų likęs nepatenkintas, jei pavyksta parduoti turtą. Jei atsiranda pirkėjas, visi tai laikoma fortūna", - dėstė E.Žilikas. Jo atstovaujama įmonė ima 3 proc. komisinį mokestį. Išskirtiniais atvejais procentai būna mažesni.

Pašnekovo žiniomis, dabar vidutiniškai tris procentus siekiantis komisinis mokestis yra mažiausias Europoje. Vakaruose jis siekiantis 5-10 proc. Jei situacija rinkoje nesikeistų, pašnekovas sako, visai realu, kad ir Lietuvoje komisinio mokesčio vidurkis būtų penki procentai.

R.Pletero nuomone, svarbiausia, kad tiek komisinis, tiek įvairūs kiti mokesčiai atitiktų paslaugų kokybę. „Kaip prekių, taip ir paslaugų sferoje: jei suteiki kokybišką paslaugą, reklamą, duomenų bazę, atitinkamas turi būti ir paslaugų mokestis", - mano jis.

Ramūnas LIUTKEVIČIUS