.png)
Mokslininkai įspėja, jog klimato kaita sąlygoja daugybę netiesioginių pasekmių. Laikoma, jog vidutinė Žemės temperatūra jau yra padidėjusi vienu laipsniu ir jeigu pasaulio šalys ir toliau laikysis tik dabartinių įsipareigojimų, Žemės temperatūra ateityje gali kilti 3 laipsniais C, o gal ir daugiau.
Didėjanti oro temperatūra, kintantis kritulių pobūdis, tirpstantys ledynai ir sniegas, visame pasaulyje kylantis vidutinis jūros lygis. Šie ir panašūs reiškiniai jau seniai neleidžia abejoti su klimato kaita susijusių problemų aktualumu. Ženkliai padažnėję lietūs ir jau pamirštos baltos žiemos - taip pat vieni iš galimų klimato kaitos padarinių, kuriuos bene labiausiai jaučiame Lietuvoje. Ar dar įmanoma ištaisyti padarytą žalą? Iš Paryžiaus susitarimo pasitraukus JAV, situacija ypač neaiški, tačiau diskusijos tęsiasi, o mokslininkai toliau ieško būdų, kaip sumažinti klimato kaitos keliamus iššūkius.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto tyrėjas Florianas Casparas Rabitzas sako, jog šiuo metu būtų įmanoma pasiekti saugų klimato kaitos lygį minimaliomis kainomis, tačiau vis nesiimant reikalingų priemonių - kaina auga.
Pasak jo, svarbus visų pusių įsitraukimas, bendradarbiavimas ir įvairūs problemų sprendimo būdai. Būtent jų ieškojo pasaulio mokslininkai, susirinkę į didžiausią Jungtinių Tautų suvažiavimą - 23-ąją Klimato kaitos konferenciją Bonoje, Vokietijoje, vykusią 2017 metų lapkričio 6-17 d.
Tarp 23 tūkst. dalyvių ir delegacijų iš 200 pasaulio šalių, dvi iš jų labai išsiskyrė, nes sirgo už skirtingas klimato kaitos strategijas, tačiau atstovavo vienai šaliai - JAV.
- Ar pastebite naujų tendencijų, galbūt pokyčių diskusijose apie klimato kaitą?, - paklausėme konferencijoje dalyvavusio tarptautinės aplinkosaugos eksperto F. C. Rabitzo.
- Pastebėjau du dalykus. Pirma, tai, kad atsiranda vis daugiau nevalstybinių veikėjų, kurie nori prisidėti prie situacijos gerinimo. Ir nors tai daugiausia yra verslai, kurie tai daro dėl didesnio pelno, jų žingsniai teigiamo rezultato link yra labai svarbūs. Antra, dauguma dalyvių tvirtina, kad pokyčiui pastebėti jau neužtenka tiesiog mažinti išmetamųjų dujų kiekius.
Šalia atsiranda ir papildomos diskusijos, kuriose klausiama „kas toliau?", nes vienas kovos būdas jau yra per mažai. Dalis mokslininkų net pristato savo išradimus, pavyzdžiui, saulės energija varomą lėktuvą arba didžiulį anglies dioksido siurblį. Šie išradimai gali pasirodyti futuristiniai, tačiau kartu rodo ir tai, kad problemos sprendimo ieškoma įvairiais būdais, ir ypač svarbu kūrybiškumas.
- Kaip šiemet atrodė JAV delegacija?
Į konferenciją apie klimato kaitą JAV pasiuntė dvi skirtingas delegacijas . Oficiali delegacija, palyginus su ankstesniais metais, buvo ypatingai maža. Jie netgi organizavo atskirą renginį, dedikuotą anglies pramonei.
Tačiau atskirai atvyko ir neoficiali delegacija, kurioje buvo ir Al Goras, ir Arnoldas Schwarzeneggeris. Jie atvyko su visiškai priešingu tikslu ir diskutavo apie realius anglies dioksido mažinimo būdus. Jie gali tai daryti, gali eiti prieš šalies politiką, nes atskiros valstijos turi daug autonomijos, ir tai, kad JAV nuo 2020 metų pasitrauks iš Paryžiaus susitarimo, nereiškia, jog kiekvienai valstijai atskirai ši problema nerūpi.
- Ar jūs optimistiškas ekologinės žalos atžvilgiu? Ar įmanoma tam tikra prasme atsukti laiką atgal?
- Klimato kaitos politika labai susijusi su ekonomika. Šiuo metu būtų įmanoma pasiekti saugų klimato kaitos lygį minimaliomis kainomis, tačiau su kiekvienais metais, kai nesiimame reikalingų priemonių, ta kaina išauga.
Pasaulis kažkodėl vis dar nesiima veiksmų, nors turime pakankamai geras sąlygas. Gaila, tačiau anksčiau ar vėliau tai gali lemti staigius valdžios veiksmus su neaiškiomis pasekmėmis, kai bus norima tik išsigelbėti iš situacijos.
- Kokį Lietuvos vaidmenį matote klimato kaitos mažinime?
- Lietuvoje klimato kaita yra antraeilė problema. Situacija gana gera, tad ir ypatingų rezultatų nebūtų. Tačiau Lietuva labiausiai prisidėtų tiesiog būdama Europos Sąjungos dalimi, nes ES turi savo reglamentus, vienodą klimato ir aplinkos saugojimo politiką, todėl kiekviena atskira ES valstybė turi daugiau šansų pagerinti situaciją veikdamos kartu.
- Ar Lietuva ateityje nesusidurs su ekologinėmis grėsmėmis?
- Na, šalims, esančioms labiau į šiaurę, rizika tikrai mažesnė. Tačiau turime suprasti, kad bus ir netiesioginių pasekmių. Pavyzdžiui, jei kitame krašte klimatas nebeleis kažko auginti, produkcijos trūks ir Lietuvoje, arba labai pakils kainos. Galimi ir tokie scenarijai: didelis imigrantų skaičius dėl netinkamo gyventi klimato kitur arba net vandenynų ir jūrų vandens rūgštėjimas, tačiau tai būtų gana tolima ateitis.
KTU informacija
