.png)
Jau daugiau nei metai Lietuvoje siaučianti krizė iki šiol neprivertė valdžios imtis ryžtingų žingsnių ją pažaboti. Iki šiol priimti sprendimai arba neveikė krizės, arba stūmė į dar didesnę duobę.
Iš krizių išeinančiųjų patirtis rodo, kad tokiai šaliai kaip Lietuva efektyviausias sprendimas - eksporto skatinimas. Deja, priimti sprendimai veikia atvirkščiai. Dėl daugeliui produktų padidinto PVM, Lietuvos įmonės prarado konkurencinį pranašumą prieš kaimyninės Lenkijos gamintojus. Lietuvą užplūdo pigesnė lenkiška produkcija. Valdžios siekis vystyti žinių ekonomiką liko tik veiklos imitacija, padidinti autorinių mokesčiai smogė IT, žiniasklaidos rinkai, kurioje daug specialistų dirba būtent autorinio atlyginimo pagrindu. Tuo tarpu būtent ši sritis ir yra potencialus eksporto šaltinis.
Pieš.© A. Bunikis
Ūkio ministerijos kurtos eksporto skatinimo programos, jei dar nepatyrė visiško fiasko, tai artimiausiu metu turėtų. Pagrindinis trūkumas: vėliavėlės, kur turėtų būti dirbama, susmaigstytos, tačiau visiškai nenumatyta, kaip tos rinkos bus pasiektos. Daugiausiai tikimasi iš 20 amžiaus idėjų - parodų, kuriose dalyvavimas kompensuojamas. Tuo tarpu 21 amžiaus išradimas internetas, šiais laikais turintis dešimtimis kartų didesnes galimybes, paliktas podukros vaidmeniu. Pasinaudojęs internetu skleisti informaciją apie save, turės įrodyti, kad internetas davė naudos, o jei sugebės, tai gal bus kompensuota. Geriausiu atveju Ūkio ministerijos „klerkai" internetą įsivaizduoja kaip internetinio tinklapio sukūrimą, o tai šiandien be reklaminio palaikymo yra nulis. Kai kas pasakys, kad svarbiausia asmeninis kontaktas. Taip, su tuo visiškai sutiksiu, tačiau nesimato specialistų, kurių charizmos, kvalifikacijos ir ryšių užtektų patekti į uždarus verslininkų klubus, kuriuose galima gauti gerus kontraktus.
Buvo ir teigiamų sprendimų, leidusių išgyventi bent kelioms įmonėms. Atsižvelgiant į prastesnius 2009 metus, leista avansinį pelno mokestį sumokėti pagal šių metų prognozes. Be to, VMI leido išskaidyti įsiskolinimą. Aišku, didžioji dalis susidariusių skolų - avansinės. Turime sumokėti PVM už neapmokėtą sąskaitą. O jei sąskaita išrašyta nemokiai įmonei? Iki šiol nepriimamas sprendimas, leidžiantis susigražinti PVM nuo skolininkų neapmokėtų sąskaitų. Pasak mūsų valdininkų, biudžetui tai jau būtų praradimai. Kaip įmonėms, iš kur jos turi gauti PVM, kurio negavo? Jos ir taip patiria nuostolių, gamindamos prekę, paslaugą ar savo tiekėjams sumokėdamos už prekę. Tai tiesus kelias į nemokumą ir bankrotą.
Yra ir įdomių pasiūlymų, kurie gal net istorijoje gali nuskambėti kaip tarpukario žąsys valdininkams. Deja, ambicijos neleidžia priimti ruso siūlymo dalį mokėjimų žmonėms atiduoti lietuviškų prekių talonais. Aišku, šiais laikais toks sprendimas įstrigtų, kadangi grupės rietųsi, kurio lietuviškai gamyklai dalyvauti programoje ir kaip prie projekto neprileisti ne savų. Tačiau šviežių pinigų įsiliejimas į rinką pagyvintų pačią rinką gerokai efektyviau, nei sumokant privačioms užsienio parodų organizavimo bendrovėms.
Jei kas nors tikisi, kad krizė baigėsi - labai klysta. Iki dugno dar toli, ypač, jei nebus priimti verslo aplinką gerinantys sprendimai, iš ES paramos skirstymo eliminuota buka ir korumpuota valdininkija, jei bus pakelti mokesčiai. Turime pavyzdį kaimyninėje Latvijoje, kurie jau netoli dugno. Galima ir pasižiūrėti, kokie ten reikalai, ne tik po seminarus Indijoje važinėti. Latvijoje, bent jau statybinėje srityje, išliko tie, kurie daugiausiai atsiribojo nuo valstybinio sektoriaus, kurie sunkiausiu metu nenuleido rankų. Tačiau vis dėlto ten aiški tendencija - latviškų įmonių beveik neišliko, Latvijos statybinėje rinkoje dabar dominuoja užsienio kapitalo įmonės.
Sergejus Jeriomenko
Verslo gido Visasverslas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.
