Nepaisant to, kad palūkanos litais paimtoms paskoloms grįžta į prieškrizinį laikotarpį, komerciniai bankai vartotojams ir toliau taiko didžiules, iki 3,5 proc. siekiančias maržas. Žinia, prieš trejus ketverius metus jos siekdavo 0,7-1 proc.

"Vakarų ekspresui" didžiausių bankų atstovai teigė, kad dabar trijų asmenų šeimai Klaipėdoje imant paskolą būstui įvykdžius finansinius įsipareigojimus mėnesiui turi likti nuo 1 600 iki 2 285 litų.

Bankininkai vieningai tikina, jog lito devalvavimo galimybės yra minimalios, todėl mažėjant litais paimtų paskolų palūkanoms pasiskolinusieji eurais nepuola perrašyti sutarčių ir nekeičia paskolos valiutos.

Palūkanų smukimo priežastys

Litais paimtų paskolų palūkanas lemia VILIBOR - vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis Lietuvos komerciniai bankai pageidauja ar yra pasiruošę paskolinti litų kitiems bankams. 2008-ųjų gruodžio 24 d. VILIBOR trijų mėnesių palūkanos siekė net 10,01 proc., o šių metų sausio 15-ąją - jau tik 2,99 proc.

"Danske" banko atstovų teigimu, VILIBOR mažėjimą lėmė padidėjusi litų pasiūla rinkoje: pernai rudenį Lietuvos Vyriausybės išplatinta 1,5 mlrd. JAV dolerių vertės obligacijų emisija ir daugiau kaip 2 mlrd. litų per paskutinį 2009 m. ketvirtį padidėjusi bendra indėlių suma Lietuvos bankuose. Taip pat - stipriai sumažėjusi Lietuvos rizika tarptautinėse rinkose.

"DnB NORD" banko Pardavimo valdymo departamento vadovės Lijanos Žmoginaitės teigimu, pagerėjus situacijai pasaulinėje finansų rinkoje ir Lietuvos Vyriausybei dedant pastangas stabilizuoti padėtį šalyje buvo palankiau pradėta žiūrėti į Lietuvą, sumažėjo abejonių dėl lito stabilumo.

"Investuotojai vėl nori prisiimti šalių, panašių į Lietuvą, riziką už saikingą kainą - draudimo nuo Lietuvos nemokumo kaina krito nuo 5,81 iki 2,84 procento. Be to, didėjant pasitikėjimui, indėlininkai Lietuvoje grąžino litus į bankus, anksčiau išimtus iš indėlių - apie 3,4 milijardo litų. Šie veiksniai dar padidino litų pasiūlą nedidėjant litų paklausai tarpbankinėje rinkoje", - teigė L. Žmoginaitė.

"Jei prisimintume situaciją prieš metus, tai bankai buvo priversti konkuruoti indėlių kaina, siekdami išlaikyti sparčiai mažėjančius klientų indėlius, tad situacija buvo tikrai kitokia nei yra šiuo metu. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad indėlių bei tarpbankinės rinkos palūkanų normoms įtakos daro bendra šalies ekonominė ir politinė situacija: kuo situacija nestabilesnė, tuo aukštesnė pinigų kaina tiek vidinėje, tiek užsienio rinkoje", - teigia "Swedbank" Iždo departamento direktorius Viktoras Baltuškonis.

"Nordea Bank Lietuva" atstovas Vaidotas Cucėnas akcentavo, jog šiuo metu jau slopsta pasaulinė finansų krizė.

"Vėl pradedama pasitikėti tiek Lietuva, tiek litu. Bankai, matydami, kad rizika slopsta, mažina pinigų kainą. Kitas aspektas - dėl aukštų palūkanų gerokai smuko susidomėjimas paskolomis litais, o indėlių litais padedama daug dėl tų pačių aukštesnių palūkanų. Dėl to bankai turi litų perteklių, prie to prisidėjo ir valdžia besiskolindama tarptautinėse rinkose dideles sumas ir dalį jų iki panaudojimo laikydama bankuose", - paaiškino banko atstovas.

Jo manymu, VILIBOR kritimo maratonas neturėtų tęstis ilgai, esą ilgiausiai kritimas truks dar porą mėnesių, vėliau palūkanos stabilizuosis ir greičiausiai vėl pradės kilti, tačiau tų aukštumų, kurias buvo pasiekęs VILIBOR, tikėtina, jau nebepasieks.

SEB banko Produktų plėtros departamento direktorius Justinas Murauskas prognozavo, jog šiandien VILIBOR "dugnas" 6 ir 12 mėnesių terminams dar nėra pasiektas, tačiau vienos nakties ir 3 mėnesių palūkanos drastiškai neturėtų keistis.

Paskolos marža

"Paskolos marža paprastai priklauso nuo kiekvieno kliento individualios situacijos, jo kreditavimosi istorijos, bendradarbiavimo su banku, įsigyjamo turto likvidumo. Todėl nustatoma individualiai kiekvienam klientui. Šiuo metu paskolų maržos neturėtų keistis", - teigė "Swedbank" Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė.

Šiuo metu skolinantis būstui "Danske" banke mažiausia marža gali būti nuo 3 proc. litais ir 2,8 proc. eurais.

"DnB NORD" banko atstovų teigimu, rinkoje pasirodžius tam tikriems stabilizacijos ženklams banko taikoma rizikos marža per paskutiniuosius šešis mėnesius sumažėjo apie 0,5 procentinio punkto. Dabar "DnB NORD" banke imant būsto paskolą, susietą su pusės metų tarpbankinėmis palūkanomis, klientams, turintiems stabilias ir pakankamas pajamas, palūkanos siekia nuo 3,36 proc. eurais ir 7,2 proc. litais.

"Nordea" banko marža skolinantis eurais siekia 2,5 proc., litais - 3,5 proc.

SEB banko atstovai informavo, kad minėtas bankas šiuo metu suteikia paskolas litais nuo 5,9 proc. (marža plius kintama palūkanų norma), o eurais - nuo 3,4 proc.

VILIBOR sumažėjimas

Kai kurių komercinių bankų atstovai tvirtino, jog VILIBOR sumažėjimas įtakos skolinimuisi esą neturėjo - žmonės iš principo atsargiau žvelgia į ateitį ir vengia finansinių įsipareigojimų.

SEB banko Produktų plėtros departamento direktorius J. Murauskas tikino, jog praėjusių metų pabaigoje dėl sumažėjusių palūkanų buvo pastebėtas didesnis susidomėjimas paskolomis.

"Suteikėme nemažai paskolų gyventojams, įsigyjantiems būstą iš bendrų banko ir nekilnojamojo turto vystytojų projektų sąrašo. Tokiu atveju bankas taiko dar palankesnes būsto paskolų palūkanų normas", - teigė jis.

"DnB NORD" banko atstovų teigimu, dabar vis daugiau žmonių ateina pasitarti dėl paskolos sąlygų, nes jau pradėjo formuotis nuomonė, jog būsto kainos toliau gali ir nekristi.

"Nordea" banko atstovai informavo, kad šis bankas nuo 2009-ųjų sausio per devynis mėnesius išdavė paskolų būsto pirkimui, statybai ir rekonstrukcijai už 152,4 mln. litų.

Bankininkai taip pat sutartinai tvirtino, jog tie, kurie turi paskolas eurais, dėl sumažėjusio VILIBOR paskolų į litais nekeičia - ir dabar pasiėmusieji paskolą eurais moka ženkliai mažesnes palūkanas nei tie, kurie ėmė litais.

Bankininkai, remdamiesi Lietuvos banko ir Finansų ministerijos pozicija, tikino, jog nacionalinės valiutos devalvacija Lietuvai neva negresia, tad pasiskolinusiems litais katastrofa negresia.

Sąlygos paskolai gauti

"Swedbanko" atstovai tvirtino, kad pagrindiniai reikalavimai norintiesiems gauti paskolas nesikeičia.

"Rekomenduojame, kad finansiniai įsipareigojimai neviršytų 40 procentų kliento ar namų ūkio mėnesio grynųjų pajamų, o tiems, kurių pajamos mažesnės - netgi trečdalio pajamų. Lyginant ankstesnių metų ir šių metų reikalavimus kliento pajamoms jie iš principo liko nepakitę", - teigė bankininkai

Standartinei trijų asmenų šeimai - porai su vienu vaiku, gyvenančiai Klaipėdoje, įvykdžiusiai visus savo mėnesio finansinius įsipareigojimus, turi likti 2 285 litai per mėnesį. Ši suma nesikeitė maždaug nuo 2008 metų pabaigos", - teigė "Danske" banko atstovai.

"DnB NORD" sąlygos Klaipėdoje gyvenančios trijų asmenų šeimos atveju: imant būsto paskolą atskaičius finansinius įsipareigojimus pragyvenimui turėtų likti mažų mažiausiai 1 600 litų.

"Nordea" banko atstovai taip pat tikino, kad situacija nėra pasikeitusi ir sąlygų bankas nekeitė. Mėnesinė įmoka neturi viršyti 50 proc. asmens mėnesinių pajamų. Po įmokos bankui asmeniui mėnesiui turi likti 850 litų pragyvenimui, dviejų asmenų šeimai - 1 300 litų, 3 asmenų šeimai - 1 700 litų (šios sąlygos taikomos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų gyventojams).

SEB banke šiuo metu būsto kreditas suteikiamas, jeigu atėmus grąžinamos kredito įmokos sumą vieno asmens šeimai Vilniuje lieka ne mažiau kaip 1 150 litų, Kaune ir Klaipėdoje - 1 035 Lt, kituose miestuose - 920 litų. Bankas suteikia iki 80 proc. būsto vertės kreditą ir naujos, ir senos statybos būstui finansuoti.

Komentaras apie Lietuvos ekonomiką

Sigitas ŠIAUDINIS, Lietuvos banko Rinkos operacijų departamento Pinigų politikos operacijų skyriaus viršininkas

Stabilaus lito kurso režimo sąlygomis centrinis bankas neturi ir negali tiesiogiai reguliuoti litų kiekio apyvartoje bei daryti įtakos lito rinkos palūkanų normoms. Taip pat - ir jų skirtumo su bazinėmis valiutos palūkanomis. Lito rinkos palūkanas lemia kintanti rinkos pusiausvyra stabilaus lito kurso sąlygomis. Jeigu Lietuvos bankas pažeistų šiuos fiksuoto valiutos kurso tvarumo principus ir pradėtų didinti litų kiekį apyvartoje tam, kad sumažintų lito palūkanų normas, jis sumažintų lito padengimą užsienio valiutos atsargomis ir sukeltų rinkose abejones dėl sugebėjimo ateityje išlaikyti fiksuotą lito kursą. Dėl šių priežasčių Lietuvos bankas vengia viešai diskutuoti apie lito palūkanų normų prognozes, tačiau akivaizdu, kad lito ir euro palūkanų skirtumas mažės gerėjant pasaulio ir Lietuvos ekonominei situacijai.

Denisas NIKITENKA