.png)
Pagal naujai daromo Labanoro regioninio parko tvarkymo plano sprendinius, užstatyti užsimota Natura 2000, paukščių apsaugai svarbias teritorijas, kraštovaizdžio ir hidrografinius draustinius. Prisidengiant "darnios plėtros" lozungais, sklypus pavers tinkančiais sodybų statybai bei nelegalias statybas įteisins visa eilė esamų ir buvusių politikų, seimo narių.
Daugiausiai nukenčia negausios Labanoro girios gyvenvietės kuriose numatoma beveik dviguba "darni plėtra". Sodybų savininkai piktinasi, kad gyvenviečių plėtrą planuoja gamtininkai, nesinaudodami urbanistų ir architektų paslaugomis , nepadarę tyrimų dėl poveikio aplinkai ir kaimų gyventojams.
Aktyviausiai prieš chaotiškas statybas pasisako Šnieriškių kaimo gyventojai kurių kaimą ir jo apylinkes nuspręsta paversti poilsinių namų statybos aikštele. 40 sodybų turinčiame kaime numatyta skirti dar 37 vietas naujoms sodyboms. Naujomis sodybomis būtų beveik užstatytos paskutinės atviros erdvės. Ežero pakrantė, kuri yra kraštovaizdžio draustinio zonoje, beveik ištisai būtų užstatyta namais ir užtverta tvoromis.
Didžiąją dalį dabartinių kaimo gyventojų sudaro miestiečiai, įsigiję sodybas iš kaimą palikusių gyventojų. Jie nykstantį kaimą atstatė, sutvarkė ir savo nelaimei, pavertė komerciškai patrauklia teritorija. Greičiausiai dėl to ir užsimota buvusius aplink kaimą arimus paversti statybvietėmis.
Kaime dauguma sodybų turi bent vieną atvirą erdvę, kurių dėka jaučiamasi atvykus į gamtą. Perkant tikėtasi, kad saugomose teritorijose naujų statybų ne buvusių sodybų vietose nebus, tačiau pastarasis planas šiuos teisėtus lūkesčius pažeidė. Dėl visuomeninio intereso pažeidimo ne kartą kreiptasi į Saugomų teritorijų tarnybą, kuri užsakė šį planą. Atkreiptas dėmesys, kad didės konkrečios teritorijos tarša, prastės gyvenimo kokybė, mažės turimo turto vertė. Informuota ir, kad numatomose užstatyti teritorijose bus sunaikintos Lietuvoje ir Europoje retos ir saugotinos rūšys. Buvo bandoma sukelti diskusiją apie būtinybę išsaugoti nepakitusią nuo 20 amžiaus pirmos pusės kaimo struktūrą. Lietuvoje nedaug likę kaimų, kuriuose nėra nė vieno mūrinio gyvenamo namo, namai prižiūrėti, aplinka sutvarkyta. Nurodyta ir kad pažeidžiama visa eilė galiojančių teisinių aktų kuriuos šis planas pažeidė, tame tarpe ir pačių Saugomų teritorijų tipiniai reglamentai, Labanoro regioninio parko apsaugos reglamentas.
Tačiau plano rengimo ir jo vertinimo metu Šnieriškių bendruomenės pasiūlymai buvo ignoruojami, su bendruomenės atstovais nebuvo konstruktyviai konsultuojamasi. Saugomų teritorijų vadovė netgi pasiūlė nepatenkintiems kraustytis į kitas, ne tokias urbanizuotas teritorijas. Buvo rekomenduojama pasirinkti apleistas vietoves ir vėl jas įsirengti. Vertinimo metu sugebėta netgi pakeisti pirminę užduotį, ją mėginant pritaikyti padarytiems plano sprendiniams.
Buvo kreiptasi į praktiškai visas Lietuvos instancijas, politikus, tačiau sulaukta tik formalių atsakymų besiremiančių Saugomų teritorijų pateikta, dažnai klaidinančia informacija. Atsakymuose ir Saugomų teritorijų tarnybos pateiktoje informacijoje menkinama situacijos svarba, ignoruojant tokios plėtros lokalų poveikį konkretiems kaimų gyventojams, o lyginant tokios plėtros poveikį visai parko teritorijai. Netgi teigiama, kad tokia plėtra turės teigiamą poveikį. Tačiau kaip atsiras teigiamas poveikis atsiradus 37, naujiems potencialiems neva "ūkininkams" ir "amatininkams" 100 ha plote, taip ir nesugebėta paaiškinti. Tokios situacijos jokiais būdais negalima pavadinti " darnia plėtra", plane neatsirado sprendinių ar pasiūlymų kaip realiai atgaivinti parką, paskatinti atvykti žmones ir pastoviai apsigyventi vystant amatus ar kitą aplinką tausojančią veiklą.
Šnieriškių bendruomenė nusprendė kreiptis į Europos sąjungos institucijas
