Kaip pasirinkti pavėsinės tipą, paruošti plotą, pamatus, įtvirtinti kolonas ir uždengti stogą. Pavėsinių pavyzdžiai, medinės pavėsinės.

Nors prie naujos statybos namų dažniausiai įrengiamos terasos, tačiau, jeigu sklypas didelis, kodėl neįsirengus pavėsinės. Nedaug kas paneigs, kad itin malonu pavakaroti pavėsinėje. O jeigu joje dar yra židinys, tokiose vietose kalbos netyla iki paryčių. Pavėsinė gali būti labiau nutolusi nuo gyvenamojo namo ir vakarojantys svečiai netrukdys mažiems vaikams ar besiilsintiems senjorams. Pavėsinių architektūra gali būti labai įvairi, nors pas mus jos labai dažnai renčiamos kone pagal vieną kurpalių, neretai nepaisoma namo architektūros, visos aplinkos konteksto.

Pavėsinių tipai

Kad iš pavėsinės būtų galima pamatyti kuo daugiau atsiveriančių vaizdų, dažniausiai konstruojamas tik stogas su atramomis arba pavėsinė renčiama su viena ar dviem sienomis. Pagal šį kriterijų pavėsinės būna uždaro, atviro ar pusiau atviro tipo, su grindimis ar be jų. Nesvarbu, kokio tipo bus šis statinys, vienas iš esminių ir būtinų bruožų turėtų būti pavėsinės legvumas. Masyvių pavėsinių geriau vengti, tokia nebent tiktų prie akmeninio namo ar didingos pilies. Arba ten, kur neišvengiamai būtina atsiriboti nuo didesnės dalies aplinkos.

Pagal funkciją pavėsinės taip pat gali būti įvairaus tipo. Ažūrinės, pusiau atviros gali būti tinkamos slėptis tik nuo saulės spindulių, su stogeliu - apsaugoti nuo lietaus, su židiniu - kaip lauko virtuvė.

Paprasčiausia ir lengvai pastatoma pavėsinė be pamatų.

Vienai ar kelioms sienoms panaudojus stiklą, turėsime statinį, kuris saugos ir nuo lietaus ar vėjo. Įrengus atvirą ugniavietę ar uždarą židinį, bus galima vakaroti atvėsus orams ar išsikepti kepsnį. Jei nors viena pavėsinės siena mūrinė ar medinė, ją galima apželdinti lianomis - vinvyčiais, gebenėmis, raganėmis. Tačiau svarbiausia, kad pavėsinė derėtų prie aplinkos ir namo architektūros. Jeigu kieme yra daugiau mažosios architektūros elementų, juos reiktų derinti tarpusavyje.

Derinamos pavėsinės ir šulinio medžiagos bei eksterjeras.

Pavėsinės gali būti kapitaliniai statiniai su tvirtais pamatais arba tiesiog medinė surenkama konstrukcija ant lygiai paklotų plytelių. Priklauso nuo poreikio ir tikslų. Turint omenyje nemenkus vėjus ir audras, ypač pajūrio zonoje, verta statyti kapitalinę pavėsinę ant gerai įtvirtintų pamatų.

Vieta pavėsinei

Pavėsinę statyti galima tik nuosavame žemės sklype. Statybą leidžiantis dokumentas (SLD) - rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui - būtų privalomas tik statant kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, Kuršių nerijoje.

Jeigu norimos įsirengti pavėsinės laikančiosios konstrukcijos būtų jungiamos su pastato laikančiosiomis konstrukcijomis, tuomet ši statyba būtų laikoma pastato rekonstravimu ir reikalavimai, taip pat ir Statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas, priklausytų nuo pastato parametrų iki ir po rekonstrukcijos. Ar reikalingas leidimas, galima pasitikrinti Statybos inspekcijos tinklapyje.

Statant arčiau kaip 3 metrai nuo kaimyninio sklypo ribos, reikalingas gretimo sklypo savininko sutikimas. Pavėsinės užimamas plotas įskaičiuojamas į sklypo užstatymo (tankumo) rodiklį, šis rodiklis, dažnu atveju, reglamentuotas įstatymu, tad reiktų pasitikrinti, ar pastatai ir pavėsinė neviršys leidžiamo užstatymo ploto. Jeigu gyvenamasis namas jau įregistruotas, problemų galbūt ir nekils, tačiau jeigu ne - klausimas atviras.

Dažnai sklypų prie ežerų ar upių savininkai pageidauja pavėsinės kuo arčiau vandens, tačiau statyti pavėsinę paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje draudžiama.
Visa tai reikia turėti omenyje, taip pat nusistatyti pavėsinės matmenis ir nusibraižyti elementarų brėžinį.

Pavėsinės planas.

Suprantama, norisi pastatyti pavėsinę tokioje sklypo vietoje, iš kurios atsiveria gražiausias vaizdas. Tačiau nereikia pamiršti, kad tuo pačiu ši vieta turi būti patogiai pasiekiama iš namo, dar geriau - jei iš jo matoma. Kartais rasti kompromisą tarp šių dviejų nuostatų ne taip paprasta.

Jeigu įmanoma, pavėsinę patartina statyti pačioje gražiausioje sklypo vietoje, kur ramu, nėra triukšmo, panoraminio vaizdo neužstoja medžiai ir krūmai. Patartina, kad išėjimas iš pavėsinės būtų į tvenkinio, upės, ežero, jūros pusę. Tam, kad būtų patogu į ją vaikščioti ir iš namo, daug kas pavėsinę padaro su dviem įėjimais-išėjimais. Rekomenduojama saulėtoje pavėsinės pusėje numatyti keletą medžių ar krūmų, sukursiančių pavėsį.

Pusiau atviro tipo pavėsinė.

Pavėsinei numatytame žemės plote reikia nuimti viršutinį derlingą grunto sluoksnį ir plotą išlyginti bei sutrombuoti. Geresniam lietaus susigėrimui reikėtų užpilti žvyro sluoksnį, o kad neaugtų piktžolės - patiesti geotekstilės ar agroplėvelės paklotą ir užpilti akmenukais arba stambesniu žvyru.

Pamatų pavėsinei įrengimas

Kaip ir statant bet kokį statinį, pavėsinei reikalingi pamatai. Jie gali būti juostiniai arba poliniai. Kokiame gylyje - priklauso nuo pavėsinės vietos ir apkrovų į pamatus. Svarbu, kad jų neiškilnotų įšalas. Lietuvoje įšalo riba yra 1,2 m, taigi ir pamatų gylis toks turėtų būti. Jei pavėsinė statoma ant pakankamai laidaus žvyro, smėlingo grunto, galima kasti sekliau - apie metrą. Tačiau nevertėtų rizikuoti. Prieš keletą metų žiemą įšalo riba viršijo net 1,4 m, dėl to daug tvorų, terasų ir pavėsinių pamatų „iššovė" į viršų.

Juostiniai pamatai pavėsinei naudojami rečiau, dažniausiai įrengiami poliniai gręžtiniai pamatai. Poliai turi remtis į tvirtą gruntą. Polio skylės skersmuo turėtų būti ne mažesnis kaip 13 cm, o dar geriau - 15 centimetrų, bet tai priklauso nuo apkrovų. Jei pavėsinėje bus sunkus židinys, jam reikės įrengti atskirą tvirtą pagrindą.

Pirmiausia reikia padaryti duobes betono stulpeliams ir jose išlieti padų plokštes. Po to reikia į duobes įleisti atitinkamo skersmens kartoninę liejimo formą ar vamzdį ir aplink vėl užpilti žeme. Reikiamam aukščiui suformuoti galima naudoti plastikinius ar skardinius apvalius ar stačiakampius vamzdžius.

Poliams suformuoti galima naudoti drenažo vamzdžius.

Į vamzdžius supylus betoną jį reikia suvibruoti, kad neliktų ertmių. Į kiekvieno polio vidų įspausti armatūrinio plieno strypą ar įleisti tvirtinimo elementą - varžtą su kilpa apatinėje dalyje, kad neišsitrauktų iš betono, jei bus naudojamos lagės.

Atstumai tarp polių priklauso nuo grindims naudojamų tašų (gulekšnių) skersmens. Pavyzdžiui, naudojant 100x100 mm tašus, atstumas tarp atramos taškų neturėtų būti daugiau kaip 1,5 metro. Naudojant 100x150 mm tašus, atstumą galima padidinti iki 2 m., tačiau tuo pat metu reikėtų didinti polio pamato skersmenį ir įgilinimą. Patikrintas variantas yra 100 mm skersmens vamzdis įgilintas į 1,2- 1,5 metro gylį, atstumai tarp vamzdžių - 1,5 m. Karštuose poliai išdėstomi tankiau.

Ruošiami poliai pavėsinės pamatams. Apatinio karkaso konstrukcijai galima naudoti aliuminio profilius.

Baigiant užpildyti betoną, į jį ne mažiau kaip 200 mm gyliu įstatomas 12-16 mm nerūdijančio plieno strypas. Ant strypo bus tvirtinami pagrindo gulekšniai ir su veržlėmis bus galima idealiai sureguliuoti pavėsinės grindų horizontalumą. Reiktų pasirūpinti, kad mediena nesiliestų prie betono, nes tokiu atveju kaupsis drėgmė ir mediniai tašai greitai supus. Ant betoninių polių būtina horizontali bituminė hidroizoliacija.

Betono polis pavėsinės grindims.

Greičiau nei polių betonavimas pamatą pavėsinei galima įrengti ant įsukamų sraigtinių metalinių polių. Įsukami sraigtiniai poliai gaminami iš cinkuoto plieno, jų yra įvairių ilgių ir skersmens, su skirtingomis galvutėmis, skirtų skirtingoms apkrovoms.

Įsukami metaliniai sraigtiniai poliai, skirti lengvų statinių pamatams.

Sraigtiniai poliai turėtų atlaikyti tikrai ne trumpiau nei betoniniai poliai, nors pas mus jie naudojami dar palyginti neseniai ir praktikos nėra. Įsukus sraigtinius polius ant jų tuoj pat galima montuoti gulekšnius ir pavėsinės grindis. Tiesa, reikia apgalvoti, kaip pritvirtinti stogo konstrukciją laikančias kolonas, bet tam tikslui skirtų tvirtinimo elementų yra.

Skersinėms grindų sijoms galima naudoti metalinius vamzdžius, profilius arba sumontuoti medines lages arba galima išlieti betoninį pagrindą (tokiu atveju tai bus plokštuminiai pamatai). Lagės tvirtinamos kalant nuožulniai arba naudojant metalinius kampuočius tarp pirminės ir galinės atraminės sijos 600 mm žingsniu. Tokiu atveju platus atraminės sijos priekinis kraštas visiškai uždengs pagrindo lentų galus. Na, o jei tarp lentų norite turėti vienodus plyšius, prieš tvirtindami lentas vinimis arba varžtais pasinaudokite 5 mm storio tašeliais - skirtukais.

Laikančiųjų kolonų tvirtinimas.

Pavėsinės grindys

Neapsimoka pavėsinės grindų montuoti iš medinių lentų, nebent turėsite laiko kone kasmetinei jų priežiūrai. Tiek pavėsinėms, tiek terasoms dėl didelio atsparumo trinčiai bei atmosferos sąlygoms tinkamesnės WPC (Wood Plastic Composite) lentos. Dėl skirtingos žaliavos ir gamybos technologijos jų yra pigesnių ir brangesnių. Tam, kad grindys kuo ilgiau išliktų estetiškos, verta rinktis geresnės kokybės WPC lentas, tiesa, jų spalvų nėra labai daug, bet jos nešerpetoja, lengvai plaunasi, atnaujinamos šlifuojant švitriniu popieriumi.

Ilgaamžės WPC lentų pavėsinės grindys.

Neseniai rinkoje pasirodė HPL - aukšto slėgio presuoto laminato terasinės lentos. Jų paviršius dengtas keliais apsauginiais sluoksniais ir yra atsparus UV spinduliams bei trinčiai.

Pavėsinės stogo konstrukcija

Pavėsinės stogas gali būti vienšlaitis, dvišlaitis, keturšlaitis, plokščias. Pastarieji ne itin populiarūs dėl sudėtingo valymo, nes pavėsinės dažniausiai apsuptos medžių, nuo kurių krenta lapai. Stogo dangą irgi galima rinktis įvairiausią, dažniausiai sunaudojami nuo pagrindinio pastato stogo likę dangos likučiai.

Stogo konstrukcija ir gegnių žingsnis montuojami pagal pasirinktą dangą, pasirinkus bitumines čerpes montuojamas ištisinis paklotas. Labai svarbu yra gerai pritvirtinti siją, analogišką namo stogo murlotui, nes šiam mazgui tenka didžiausios apkrovos. Nuo jo priklauso visos pavėsinės konstrukcijos stabilumas.

Dėl stabilumo naudojamos stygos, tvirtinamos stogo trikampyje arba prie kolonų.

Gegnės atramos išpjovimui naudojami įrankiai, bet nesudėtinga tą atlikti ir su pjūklu.

Statmenoms murloto sijoms sujungti naudojamas metalinis kampas su medvaržčiais arba vinimis. Gegnėms prie murloto tvirtinti naudojami gegniniai medvaržčiai su sustiprinta Torx galvute, jie atsparūs kirpimo jėgai. Itin lengvai stogo konstrukcijai gali pakakti ir vinių, tačiau tvirtinimai su kampais yra stabilesni ir ilgalaikiai.

Mediena

Pavėsinė - tai poilsis ir pramogos, gėrėjimasis gamta, todėl jos konstrukcija turi būti lengva, o medžiagos - natūralios. Visai pavėsinės konstrukcijai mediena nepakeičiama medžiaga, grindis, kurioms tenka didesnės apkrovos, verta montuoti iš WPC arba HPL lentų.

Pavėsinei tenka atlaikyti lietų, šaltį, sniegą, todėl, norint turėti ilgai tarnaujančią pavėsinę patariama ją statyti iš vakuuminiu giluminiu būdu impregnuotos medienos. Taip paruošta mediena yra atsparesnė drėgmei, pelėsiui, grybeliui, puvimo procesams ir pavėsinė nesupus 15-20 metų. Giluminis impregnavimas šiek tiek tamsina medį. Pageidaujantiems natūralių spalvų, nuo nepageidaujamo atmosferos poveikio medieną kurį laiką galima išsaugoti parinkus įvairius antiseptikus.

Derinantiems medinę pavėsinę prie jau stovinčių pastatų sienų, langų rėmų ar stogo spalvos, dažyves ar impregnantus pasirinkti bus lengviau. O štai dažus išsirinkti nebus lengva, nes gamintojai siūlo daugybę rūšių ir atspalvių. Mėgstantiems natūralumą geriausia rinktis medienos dažyves, kuriomis nudažius išlieka medžio faktūra.

Pusiau atviro tipo pavėsinė su židiniu.

Lauko statiniams geriausiai tinka brandi spygliuočių mediena. Eglės, pušies, maumedžio, balteglės mediena džiūdama mažai traukiasi, gana lengvai apdorojama, pakankamai atspari atmosferos poveikiui. Lapuočių - beržo, alksnio, liepos, drebulės mediena dėl skeldėjimo, deformacijos, neatsparumo drėgmei ne itin tinka. Tiktų nebent ąžuolas ar egzotiška tiko mediena, bet šios rūšys brangios.

ASA.LT informacija ir nuotraukos