Vaikų kambario įrengimas

Kaip įrengti vaikų kambarį, vaiko kambario zonavimas, vaikų kambario baldai, vaikų kambario apšvietimas.

Vaikų kambaryje komfortas turi žengti koja kojon su nerūpestinga vaikyste.

Labai dažnai naujo buto pirkimo ar senojo gyvenamojo ploto pertvarkymo klausimai kyla dėl šeimos pagausėjimo. Tai reiškia, kad būsimi ar esami tėvai suka galvas kaip įrengti vaikų kambarį, kad jis kuo ilgiau tarnautų. Niekam ne paslaptis, kad vaikai sparčiai auga, o jų pomėgiai gali keistis kasmet ar net dar dažniau. Taigi įrenginėjant vaikams skirtą kambarį, būtina sąlyga, kad komfortas ir patogumas egzistuotų kartu su nerūpestinga vaikyste, mėgstamais žaislais, knygomis ir kambario dizainu.

Šiame straipsnyje papasakosime, kaip tinkamai įrengti vaikų kambarį, kad kuo ilgiau nereikėtų sukti galvos dėl jo perplanavimo, perstatymo ar kitokio esminio pakeitimo.

Vaikų kambario zonavimas

Nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, kambaryje turėtų būti atskira vieta kelioms veikloms: miegui, žaidimams, sportui ir pramogoms, mokymuisi. Suprantama, kad vaikų kambarys turėtų kartas nuo karto keistis pagal savo funkcines savybes. Tam tikro amžiaus vaikui reikalinga specialiai įrengta erdvė, atitinkanti šiuo metu vyraujančius jo poreikius.

Pavyzdžiui, kol auginate kūdikį, būsimoje mokymosi zonoje gali stovėti vystymo stalas ar galite įrengti tėvų zoną su patogia sofa, kėde. Šis aspektas, į kurį buvo atsižvelgta atliekant pirminį kambario įrengimą, padės ateityje labai neperstatyti erdvės pereinant iš vienos vaiko amžiaus kategorijos į kitą.

Suprantama, kad esminių pokyčių ir baldų keitimo vis tik prireiks pereinant iš kūdikystės į aktyvųjį laikotarpį (nuo maždaug 2 metų), taip pat nuo paauglystės iki pilnametystės ir pan.

Išskiriami keturi pagrindiniai laikotarpiai, kai vaikų kambarys turėtų būti pertvarkytas praktiškai iš esmės:

• kūdikystė (0-3 metai);

• ikimokyklinis laikotarpis (3-6 metai);

• pirmieji mokymosi mokykloje metai (6-12);

• paauglystės metai.

Pavyzdžiui, mokinio darbo vieta - tai stalas pamokų ruošai bei kitiems panašiems užsiėmimams, o jaunesniame amžiuje jis gali būti skirtas piešimui, modeliavimui ir kitiems jūsų mažylio pomėgiams. Žaidimų vieta pirmuosius dešimt vaiko gyvenimo metų turėtų būti kuo erdvesnė, vėliau ši zona pamažu nyksta.

Verta paminėti, kad paaugliams (maždaug nuo 13 metų) reikia įsigyti pilno dydžio suaugusiųjų lovą, darbo stalą ir kitus baldus - taigi kurį laiką galėsite būti ramūs, kad didesnių pasikeitimų ir išlaidų nebus.

Vaikų kambario baldai

Net jei bute yra didelės spintos ar atskira drabužinė, vaiko kambaryje reikėtų skirti pakankamai vietos daiktams susidėti.

Mažylis turi turėti savo erdvę, kurioje galėtų laikyti drabužėlius, žaislus, knygas ir visa kita, kas jam reikalinga. Tai ne tik patogu, kai reikiami daiktai visada po ranka, bet kartu ugdomas ir vaiko atsakomybės jausmas.

Daiktų saugojimo klausimą vaikų kambaryje galima išspręsti gana lengvai:

• spintos su patogiai atskirtomis lentynomis;

• komodos, kurių viršutinis paviršius gali būti naudojamas kaip lentyna knygoms ar mėgstamų daiktų „parodai";

• funkcinės pakabinamos ir mobilios dėžutės, lentynėlės;

• knygų lentynos;

• spintelė po rašomuoju stalu;

• po lova pastatyti krepšeliai, dėžutės ir kt.

Vaikų kambario erdvės padalijimas į zonas neturi būti atliekamas naudojant pertvaras ar dideles lentynas. Geriausias pasirinkimas - tinkamas baldų išdėstymas ir kelių lygių apšvietimas.

Apšvietimas vaikų kambaryje.

Vaikų kambaryje vieno centrinio šviestuvo paprastai nepakanka. Apšvietimas turėtų būti pritaikytas skirtingai veiklai – mokymuisi, žaidimams, skaitymui ir poilsiui. Svarbu, kad patalpoje neliktų labai tamsių zonų, o šviestuvai neakintų vaiko ir kompiuterio ekrane nesukurtų ryškių atspindžių.

Bendrą šviesą gali skleisti lubinis šviestuvas arba keli tolygiai išdėstyti šviesos šaltiniai. Kasdieniam kambario apšvietimui geriausiai tinka išsklaidyta, neutrali arba šilta balta šviesa. Labai ryški, šalta šviesa vakare gali būti nemaloni, o pernelyg silpnas apšvietimas apsunkina žaidimus, tvarkymąsi ir kitą veiklą.

Daugiausia dėmesio reikia skirti mokymosi vietai. Rašomąjį stalą geriausia statyti netoli lango, kad dieną būtų galima naudotis natūralia šviesa. Tačiau Lietuvos klimato sąlygomis didelę mokslo metų dalį pamokas tenka ruošti sutemus, todėl būtina atskira reguliuojama stalinė lempa. Dešiniarankio vaiko darbo vietą šviesa turėtų pasiekti iš kairės, o kairiarankio – iš dešinės. Taip ranka mažiau užstoja sąsiuvinį ir nesudaro šešėlio. Lempos šviesa turi apimti visą darbo paviršių, tačiau nekristi tiesiai į akis.

Vien stalinės lempos tamsiame kambaryje naudoti nereikėtų. Dėl didelio kontrasto tarp ryškiai apšviesto stalo ir tamsios aplinkos akys greičiau pavargsta, todėl ruošiant pamokas turėtų veikti ir bendras kambario apšvietimas. Mokymosi vietai tinka neutrali balta šviesa, padedanti aiškiai matyti tekstą ir spalvas.

Prie lovos galima įrengti sieninį arba pastatomą šviestuvą, skirtą skaityti. Jis turi apšviesti knygos puslapius, tačiau neturi būti nukreiptas į vaiko veidą. Vakare tinkamesnė šilta, prislopinta šviesa. Nedidelė naktinė lemputė gali būti naudinga mažesniam vaikui, tačiau ji neturėtų ryškiai apšviesti viso kambario ir trukdyti miegoti.

Dekoratyvinis apšvietimas – šviečiantys taškai, žvaigždėto dangaus imitacija ar spalvinės LED juostos – gali suteikti kambariui jaukumo, tačiau negali pakeisti bendro, darbo arba skaitymo apšvietimo. Jei naudojama spalvas keičianti šviesa, prieš miegą geriau rinktis ramų, šiltą ir nedidelio intensyvumo režimą.

Jungikliai turi būti įrengti vaikui lengvai pasiekiamame aukštyje. Pravartu numatyti galimybę įjungti šviesą prie įėjimo ir prie lovos. Mažesnių vaikų kambaryje reikėtų vengti lengvai pasiekiamų įkaistančių lempučių, nestabilių toršerų ir laisvai kabančių laidų. Šviestuvai turi būti tvirtai pritvirtinti, o elektros lizdai ir visa instaliacija – saugūs bei nepažeisti.

Vaikų kambario spalvos

Spalvų paletė vaikų kambario interjere. Jei neketinate masiškai perdaryti vaikų kambario kas 2-3 metus, turėtumėte pasirūpinti jo universalumu. Visų pirma, nustatykite sienų ir didelių baldų (lovos, spintos, sofos) spalvinį pagrindą - pirmenybę teikite neutraliems natūraliems atspalviams. Jei kambaryje dominuos rožinė, geltona ar mėlyna, gali nutikti taip, kad ilgainiui šios spalvos nustos atitikti vaiko norus ir interesus ir jis pareikalaus kambarį perdažyti iš pagrindų. Jei nenorite to daryti, rinkitės iš kreminės, smėlio ir baltos spalvų paletės, o ryškias spalvas palikite kaip akcentą.

Vaikų kambarys neturi būti nei pustuštis, nei apkrautas dideliais masyviais baldais. Geriausia, kai šioje erdvėje dominuoja dekoratyviniai elementai: kilimėliai, pufai, šviestuvai, pagalvės, antklodės, užuolaidos. Visus šiuos elementus galima nesunkiai pakeisti, o tai reiškia, kad jūsų išlaidos už kambario įrengimą bus sumažintos iki minimumo.

Praktiškumo požiūriu, vaikų kambaryje galite atsisakyti standartinių tapetų ir naudoti kokybiškus sienų dažus - medžiagos turi būti saugios ir nekenksmingo vaikų sveikatai. Svarbu, kad kambario interjeras nebijotų mažų vaikiškų išdaigų ir neištrinamų dėmių.

Atidžiau pažvelkite į tokius įdomius sprendimus kaip dažai su grifelinės lentos efektu - ant jų galima piešti kreida. Dažai su magnetinėmis dalelėmis - magnetams ir plakatams klijuoti.

Šiuolaikinis vaikų kambarys gali būti ne tik funkcionalus, bet ir gražus. Stenkitės vengti princesiško stiliaus ar automobilio lovos baldų. Palikite vaikams patiems savarankiškai ugdyti savo pomėgius ir individualų skonį.

Vaikų kambario grindys

Jei namuose yra šiltos grindys, ant jų nebūtina kloti kilimo, tačiau jei grindys paprastos, pravers nedidelė danga, bent jau kambario žaidimų zonoje ar prie lovos. Ilgas pūkuotas kilimas yra minkštas ir labai patogus sėdėti, tačiau jame besikaupiančios dulkės gali neigiamai paveikti vaiko sveikatą ir savijautą. Geriau pakloti kelis trumpaplaukius ar kilpinius kilimėlius.

Taip pat geras pasirinkimas dygsniuotas medvilninis ar lininis kilimėlis, kurį esant reikalui galima tiesiog skalbti skalbimo mašinoje.