.png)
Turinys
Paauglio kambarys vienu metu yra miegamasis, darbo vieta, drabužinė ir erdvė pabūti su draugais. Vaikišką interjerą keičiant paauglio kambariu pirmiausia sprendžiamas ne dekoras, o vietos paskirstymas. Į 10–14 m² patalpą turi tilpti normalaus dydžio lova, mokymosi vieta ir augančiam drabužių bei daiktų kiekiui pritaikytos spintos. Spalvos, plakatai ir aksesuarai pasirenkami jau numačius šių baldų vietas.
Paauglį verta įtraukti į planavimą, tačiau sprendimus naudinga atskirti pagal jų naudojimo laiką. Sienų spalvą, tekstilę ir plakatus galima pakeisti nebrangiai. Lovą, spintą ir stalą tikimasi naudoti daugelį metų, todėl jie parenkami pagal kambario matmenis, paauglio ūgį ir daiktų kiekį, o ne pagal vieno sezono madą.
Paauglio kambario planas
Kambarys išmatuojamas prieš renkant baldus. Plane pažymimos durys, langas, radiatorius, elektros lizdai ir vietos, kuriose varčios arba stalčiai gali trukdyti praėjimui. Tada braižomi trys pagrindiniai plotai: miego, darbo ir daiktų laikymo. Atskiros „poilsio zonos“ mažame kambaryje kurti nebūtina – šią funkciją gali atlikti lova su atramine pagalve, pufas arba viena papildoma kėdė.
Lova yra ilgiausias baldas, todėl jos vieta parenkama pirmiausia. Įprastas viengulės lovos čiužinys yra 90 × 200 cm, o išoriniai rėmo matmenys didesni. Prie matmenų pridedama vieta prieiti, ištraukti po lova esančius stalčius ir atidaryti šalia stovinčią spintą. Jeigu tarp lovos ir stalo lieka tik siauras tarpas, kėdės atitraukti nepavyks, nors plane baldai formaliai telpa.
Darbo stalas statomas taip, kad dienos šviesa kristų iš šono. Dešiniarankiui patogiau, kai langas yra kairėje, kairiarankiui – dešinėje. Monitoriaus nereikėtų statyti tiesiai prieš ryškų langą arba nugara į jį: pirmuoju atveju vargina didelis šviesos kontrastas, antruoju ekrane atsiranda atspindžių.
Spintai reikia vietos durims atverti. Mažame kambaryje stumdomosios durys taupo praėjimo plotą, tačiau dalis spintos angos visada lieka uždengta, o bėgeliai užima dalį vidinio gylio. Atveriamos durys leidžia matyti visą spintos turinį, o jų vidinėje pusėje galima pritvirtinti veidrodį arba smulkių daiktų laikiklius.
Bendras paauglių kambarys
Dviem vaikams skirtame kambaryje pirmiausia atskiriamos asmeninės laikymo vietos. Kiekvienam skiriama sava spintos dalis, stalčiai, lentynos ir vieta prie lovos. Bendra gali būti aukšta spinta, knygų lentyna ar stalas, jeigu aiškiai sutarta, kuri dalis kam priklauso. Tokia tvarka veikia geriau už dekoratyvinį kambario padalijimą, kai daiktai vis tiek laikomi kartu.
Jeigu patalpa pakankamai plati, lovos statomos priešingose sienose, o tarp jų paliekamas bendras praėjimas. Ilgame kambaryje lovas galima sustatyti viena paskui kitą ir atskirti atvira lentyna. Ji praleidžia šviesą, tačiau sukuria dalinę vizualinę ribą. Aukšta lentyna ar spinta, pastatyta skersai kambario, turi būti pritvirtinta prie sienos arba lubų, nes laisvai stovintis siauras baldas gali apvirsti.
Dviaukštė lova sutaupo grindų ploto, tačiau viršutiniame aukšte dažnai būna šilčiau ir mažiau oro. Reikia įvertinti lubų aukštį, atstumą virš čiužinio ir galimybę saugiai užlipti. Paaugliams patogesnė tvirta, pilno 200 cm ilgio konstrukcija; trumpa vaikiška dviaukštė lova greitai tampa per maža.
Privatumui galima naudoti prie lubų tvirtinamą užuolaidą. Ji beveik neužima vietos ir prireikus visiškai atitraukiama. Nepermatoma pertvara tinkama tik tuomet, kai po padalijimo abiejose kambario dalyse lieka dienos šviesos, vėdinimo galimybė ir saugus išėjimas.
Paauglio kambario spalvos
Ilgam laikui paliekami paviršiai dažomi ramia pagrindine spalva, o ryškesnė spalva naudojama vienai sienai, nišai arba lengvai pakeičiamiems daiktams. Toks sprendimas leidžia pakeisti kambario nuotaiką perdažius mažesnį plotą arba pakeitus užuolaidas, lovatiesę ir kilimą.
Tamsi siena nėra savaime blogas sprendimas. Ji gerai atrodo už lovos arba gerai apšviestoje darbo zonoje, tačiau mažame kambaryje visas sienas nudažius labai tamsiai prireikia daugiau dirbtinės šviesos. Šiaurinėje pusėje esančiam kambariui dažniau tinka šiltesni balti, pilkšvi ar smėlio atspalviai. Pietiniame kambaryje galima naudoti šaltesnius pilkus, melsvus ir žalsvus tonus.
Spalvų paletę patogu sudaryti iš trijų dalių: pagrindinės sienų spalvos, baldų bei grindų spalvos ir vienos akcentinės spalvos. Jeigu kambaryje jau yra medžio rašto grindys ir balta spinta, naujiems baldams nebūtina ieškoti dar vieno skirtingo medžio rašto. Stalas gali kartoti grindų arba spintos spalvą, o individualumas kuriamas akcentais.
Plakatams, nuotraukoms ir piešiniams numatoma viena keičiama ekspozicijos vieta: kamštinė, metalinė arba perforuota plokštė, paveikslų lentynėlė. Paauglys gali keisti jos turinį negręždamas naujų skylių visose sienose.
Paauglio kambario baldai
Baldų kiekį lemia daiktai, kuriuos iš tikrųjų reikia sutalpinti. Atviros lentynos tinka dažnai naudojamoms knygoms ir keliems eksponuojamiems daiktams. Drabužiams, mokyklinėms priemonėms, laidams ir smulkmenoms patogesni uždari stalčiai bei spintos. Kai visas sienas užima atviros lentynos, kambarys atrodo netvarkingas net tvarkingai sudėjus daiktus.
Vienas baldas gali atlikti kelias funkcijas. Lova su pakeliamu pagrindu arba giliais stalčiais sutalpina patalynę ir sezoninius drabužius. Tvirtas pufas su dėže tampa papildoma sėdima vieta. Žema komoda gali tarnauti kaip televizoriaus ar garso įrangos pagrindas. Sulankstomas stalas naudingas tik tuomet, kai jis iš tiesų reguliariai sulankstomas; kasdieniam mokymuisi patogesnis visada paruoštas darbo paviršius.
Spintos ir aukštos lentynos tvirtinamos prie sienos gamintojo numatytais laikikliais. Tai svarbu ir paauglio kambaryje: ištraukus kelis pilnus stalčius baldo svorio centras pasislenka į priekį. Tvirtinimas ypač reikalingas siaurai komodai, aukštai knygų lentynai ir baldui, ant kurio stovi televizorius.
Paauglio lova ir čiužinys
Paaugliui parenkama suaugusiojo ilgio lova – dažniausiai 90 × 200 cm arba platesnė, jeigu leidžia kambarys. Sofa-lova taupo vietą tik tuomet, kai kiekvieną rytą sulankstoma. Kasdien miegant svarbu, kad išskleistas pagrindas būtų lygus, čiužinys tinkamas nuolatiniam naudojimui, o patalynei būtų numatyta atskira dėžė.
Čiužinys parenkamas pagal kūno svorį, miego padėtį ir lovos pagrindą. Vien teiginys, kad paaugliui būtinai reikia lateksinio ar bespyruoklio čiužinio, nėra pagrįstas. Svarbesnis tinkamas kietumas, elastinga atrama ir galimybė čiužinį vėdinti. Čiužinio kraštas neturi būti trumpesnis už gulinčio žmogaus ūgį; praktiškai paliekama bent 10–15 cm atsarga.
Darbo stalas ir kėdė
Patogiam darbui nešiojamuoju kompiuteriu ir sąsiuviniu reikia maždaug 120 × 60 cm stalo. Jeigu naudojamas atskiras monitorius, 70–80 cm gylis leidžia ekraną atitraukti ir palieka vietos klaviatūrai. Mažas 45 cm gylio stalelis tinkamas trumpam darbui, tačiau monitorius jame dažnai atsiduria per arti.
Kėdės aukštis reguliuojamas taip, kad pėdos remtųsi į grindis arba pakojį, keliai būtų sulenkti maždaug stačiu kampu, o nugara turėtų atramą. Stalviršis turi būti ties alkūnių aukščiu arba truputį aukščiau, kai dilbiai laisvai padėti ant stalo. Augančiam paaugliui reguliuojama kėdė praktiškesnė už fiksuoto aukščio dizainerio kėdę.
Nešiojamojo kompiuterio ekraną pakėlus iki patogaus žiūrėjimo aukščio reikia atskiros klaviatūros ir pelės. Jei kompiuteris lieka ant stalviršio, paauglys ilgai žiūri žemyn. Monitoriaus viršutinė dalis laikoma maždaug akių lygyje, o ekranas pastatomas tiesiai prieš sėdintį žmogų.
Spinta ir daiktų laikymas
Pakabinamiems drabužiams reikia maždaug 55–60 cm vidinio spintos gylio. Sulankstytiems drabužiams patogesnės 35–45 cm gylio lentynos – gilioje lentynoje susidaro dvi eilės ir gale esantys drabužiai užsimiršta. Dažniausiai naudojami daiktai laikomi tarp kelių ir akių lygio, sezoniniai – aukščiau arba po lova.
Stalčiai patogūs apatiniams, sportiniams drabužiams ir smulkiems daiktams. Kuprinei numatomas kabliukas arba atvira vieta prie stalo, ne praėjime. Telefonų, ausinių ir kompiuterio įkrovimui įrengiama viena vieta su pakankamu rozečių skaičiumi ir laidų kanalu.
Paauglio kambario apšvietimas
Vieno lubinio šviestuvo kambariui nepakanka. Bendras apšvietimas reikalingas judėti ir tvarkytis, stalo šviestuvas – mokytis, o prie lovos įrengiama atskira skaitymo šviesa. Šviestuvai valdomi atskirai, todėl vakare nereikia laikyti įjungto viso kambario apšvietimo.
Darbo vietoje siekiama tolygaus maždaug 300–500 lx apšvietimo. Svarbus ne vien lempos galingumas. Šviesa neturi atsispindėti monitoriuje, mesti rankos šešėlio ant sąsiuvinio arba šviesti tiesiai į akis. Reguliuojamas stalinis šviestuvas statomas priešingoje pusėje nei rašanti ranka.
Bendrajam kambario apšvietimui tinka neutrali balta, maždaug 3000–4000 K šviesa. Prie lovos gali būti šiltesnė. Labai šalta melsva šviesa nėra būtina net darbo vietoje; svarbiau pakankamas apšvietimo lygis, geras spalvų atkūrimas ir nemirgantis šviesos šaltinis.
Užuolaidos arba roletai turi leisti sumažinti saulės atspindžius ekrane. Visiškai šviesos nepraleidžianti užuolaida naudinga miegui, tačiau dieną darbo vietai geriau reguliuojamas roletas, kuris sulaiko tiesioginę saulę ir palieka dalį natūralios šviesos.
Elektros lizdai ir interneto vieta
Prie darbo stalo paprastai reikia lizdų kompiuteriui, monitoriui, staliniam šviestuvui, telefono įkrovikliui ir papildomai įrangai. Vienas sieninis lizdas greitai virsta kelių ilgintuvų grandine. Remonto metu lizdų grupė numatoma virš stalviršio arba po juo, o laidai vedami kanalu ir netrukdo kojoms.
Prie lovos reikalingas lizdas šviestuvui ir telefonui, tačiau įkroviklis neturi gulėti po čiužiniu ar patalyne. Televizoriaus, žaidimų kompiuterio ir garso įrangos vietoje atskirai numatomas elektros bei interneto prijungimas. Stabiliam stacionaraus kompiuterio ar žaidimų įrangos ryšiui laidinis tinklas patikimesnis už silpną belaidį signalą per kelias sienas.
Akustika ir kambario vėdinimas
Kilimas, užuolaidos, minkštas lovos galvūgalis ir atviros knygų lentynos sumažina aidą kambaryje, tačiau nesustabdo muzikos sklidimo į gretimas patalpas. Garso izoliacijai reikia sandarių durų, užsandarintų plyšių ir tinkamai įrengtų sienų ar lubų konstrukcijų. Vien dekoratyvinės putų plokštės ant sienos daugiausia keičia aidėjimą pačiame kambaryje.
Paauglio kambaryje ilgai būnama uždarius duris, todėl svarbus oro pasikeitimas. Langas turi būti lengvai atidaromas, o mechaninio vėdinimo oro tiekimo ir šalinimo angų negalima užstatyti aukšta spinta. Radiatoriaus neuždengia lova, stalas ar ilga iki grindų siekianti užuolaida, nes tuomet blogėja šilto oro cirkuliacija.
Paauglio kambario atnaujinimo eiga
Pirmiausia iš kambario išnešami nebereikalingi ir išaugti daiktai. Likę daiktai suskirstomi pagal laikymo būdą: kabinami drabužiai, sulankstomi drabužiai, knygos, mokymosi priemonės, sporto inventorius, technika ir sezoniniai daiktai. Tik tada paaiškėja reikalingas spintos, lentynų bei stalčių dydis.
Toliau sudaromas kambario planas su tikrais baldų matmenimis. Plane patikrinamas durų ir stalčių atidarymas, praėjimai, kėdės atitraukimas bei rozečių vietos. Įrengiama elektra ir apšvietimas, sutvarkomos sienos bei grindys. Aukštos spintos ir lentynos pritvirtinamos, o pabaigoje kabinamos užuolaidos, plakatai ir dedami kiti lengvai keičiami akcentai.
Biudžetą verta skirti pagal naudojimo trukmę. Didesnė dalis tenka lovai, čiužiniui, darbo kėdei, stalui ir talpiai spintai. Sienų akcentus, tekstilę ir dekorą galima atnaujinti vėliau. Taip įrengtas kambarys prisitaiko prie besikeičiančio paauglio skonio nekeičiant visų baldų kas kelerius metus.
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.
