Mažoje patalpoje greitai pajuntame deguonies trūkumą - imame tankiau kvėpuoti, po kurio laiko pajuntame vangumą ar net galvos skausmą. Ypač tokie neigiami pojūčiai ir diskomfortas nepageidautini ilsintis pirtyje. Pastovus šviežio oro su gausia deguonies koncentracija pritekėjimas į garinės patalpą yra esminė komfortiškos savijautos pirtyje sąlyga.

Pirties ventiliacija gali būti natūrali ir priverstinė. Priverstinis pirties vėdinimas suteikia daugiau galimybių kontroliuoti optimalų deguonies kiekį esant skirtingoms pirties naudojimo sąlygoms.  Natūralaus ir privestinio vėdinimo įrengimas skiriasi labai stipriai, vėdinimo tipą reikia pasirinkti dar pirties projektavimo etape.

Oro išnaudojimas pirtyje

Tarp pirtininkų sklando mitas apie tai, kad pirtyje deguonis išdega orui prisilietus prie karšto krosnių metalo. Dar keisčiau, kad tokia nesąmonė skleidžiama specializuotoje žiniasklaidoje. Matyt, kai kam nelabai sekėsi fizikos pamokos mokykloje.

Deguonis pirties patalpoje sunaudojamas, jei patalpoje yra pirties krosnelės pakura. Tačiau dažniausiai pirtyje būna daug tarpų grindyse, pro kuriuos patenka šviežias oras iš lauko. Pirties kaminu kyla karštas oras ir veikia kaip natūralus ventiliacijos kanalas. Susidaro neigiamas slėgis, traukiantis orą iš išorės.

Pastaruoju metu daugėja gerai izoliuotų pirčių, kuriose oro iš išorės patekimas į patalpą minimalus. Tokiu atveju malkinei krosnelei su pakura garinėje reikėtų atvesti oro padavimą iš išorės vamzdžiu. Dar vienas variantas - oro padavimas per kamino angas. Oro padavimo anga daroma šalia pakuros.

Paprasčiau pirties krosnelės pakurą padaryti gretimoje patalpoje. Tai patogiau ne tik dėl oro sunaudojimo garinėje, bet ir dėl švaros.

Deguonis intensyviai naudojamas kvėpuojant. Reikėtų skaičiuoti, kad kaitinantis oras garinėje turėtų pasikeisti 10 - 12 kartų per valandą. Tai nėra taip daug, kaip atrodo. Gana didelės garinės (3x3x2,2 m) tūris yra apie 20 kub. m. Per valandą reikės pakeisti 200-240 kub. m oro. Tai įmanoma padaryti tik naudojant priverstinį vėdinimą. Pagal šį dydį skaičiuojamas pirties ventiliatorius, dažniausiai pirtyje naudojamas specialus kanalinis ventiliatorius.

Vėdinimo pirtyje schemos

Pirties vėdinimo projektas rengiamas kartu su visos pirties projektu.

Klasikinis natūralaus pirties ventiliavimo principas yra oro padavimas apačioje, prie malkinės krosnelės. Prie krosnies paduodamas šaltas oras kaista ir kyla į viršų. Kitoje patalpos pusėje viršutinėje dalyje įrengiama oro šalinimo anga. Pasišalindamas oras sukuria patalpoje neigiamą slėgį, kuris įtraukia šaltą orą iš išorės. Taip sudaroma natūrali oro cirkuliacija. Veikiant šiam principui iš patalpos pašalinamas pats karščiausias oras, todėl atsiranda didesnis šilumos energijos poreikis. Pagal šią schemą reikia įvertinti padavimo ir ištraukimo angų skersmenis. Jei oro padavimo anga bus per maža, tai malkinė krosnelė gali paimti tiek oro, kad viršuje esanti ištraukimo anga taps padavimo anga. Ypač tai bus juntama, jei į angos sieną pūs vėjas. Tai iš dalies išsprendžiama įrengiant atbulinį vožtuvą bei iškeliant vėdinimo kaminėlį virš stogo. 

Abi angos gali būti įjungtos į tą patį ortakį. Pirtinimosi metu viršutinė anga uždaroma ir oro šalinimas vyksta per žemutinę angą. Po pirties greitesniam vėdinimui atidaroma viršutinė anga.

 

 

1. Oro padavimas; Praktikoje anga turėtų būti ties akmenimis. Šaltas oras nesiruošia kilti ir palei grindis nuslenka link oro ištraukimo angos. 
2 -3. Galimos oro ištraukimo vietos kitoje patalpos pusėje;

 

Jei pirtyje planuojama elektrinė krosnelė, oro padavimas daromas ne ties krosnelės apačia, bet ties krosnelės viršumi ar kiek aukščiau krosnelės. Kaip ir malkinės krosnelės atveju ištraukimo anga daroma kitoje patalpos pusėje, viršuje arba ties sienos viduriu už gultų.

Tas pats galimas principas jungiant į vieną ortakį

 

 

 

 

 

 

 

Perpektyviausia yra priverstinio vėdinimo schema. Priverstinio vėdinimo schemoje naudojamas oro siurblys (kanalinis ventiliatorius), kuris, ištraukdamas orą, sudaro neigiamą slėgį ir lauko oras traukiamas į patalpą. Paprastai oro ištraukimas būna gultų lygyje ir šalinamas vidutinio karštumo oras. Oro padavimas daromas priešingoje nuo ištraukimo patalpos pusėje ir dažniausiai viršutinėje dalyje. Oro padavimas daromas aukštai, virš krosnelės. Šaltas oras juda žemyn, vėliau šildamas kyla aukštyn ir leidžiasi vėl žemyn į ištraukimą. Taip oras susimaišo daug intensyviau nei natūralaus vėdinimo atveju.

1. Oro padavimas, taip pat turi būti ties akmenų paviršiau lygiu,
2. Oro ištraukimo anga yra 30 - 60 centimetrų aukštyje nuo grindų;

Pirties vėdinimo įranga

Pirties vėdinimo įranga perkama pagal parengtą projektą. Gana dažnai pirties įrengimas pasikeičia proceso eigoje. Kartais optimalesnių sprendimų atsiranda statybos metu. Todėl vėdinimo įrangą verta pirkti tuo metu, kai jau įrengiamas apšiltinimas.

 

1. Perėjimas iš keturkampio vamzdžio į apvalią angą;
2. Oro ištraukimo difuzorius;
3. Keturkampio vamzdžio kampas;
4. Keturkampio vamzdžio jungimas;
5. Keturkampio vamzdžio uždarymas / aklė;
6. Butilo juosta vamzdžių kontaktų izoliacijai;
7. Keturkampis vamzdis;
8. Ventiliatoriaus garso slopintuvas;

Komplekte nėra laikiklių ir apvalių aliuminio ortakių.

Pirties ventiliacijos montavimas

Pirties vėdinimo sistemos montavimas gali skirtis priklausomai nuo pastato tipo. Dažniausiai ortakiai montuojami šiltinimo sluoksnyje.

Keturkampiai 50 mm storio vamzdžiai užima mažai vietos montuojant ortakius palei sieną. Šiuo atveju ortakiai montuojami ant pagrindinio karkasinės pirties šiltinimo sluoksnio. Kontaktai užsandarinami butiline juosta, tvirtinama prie rėmo.

Pagrindinis karkasinės pirties izoliacijos sluoksnis turės dvigubą apsaugą. Papildoma izoliacija saugo garo izoliacinę plėvelę nuo perkaitimo. Joje įmontuoti vėdinimo ortakiai. Nors meistrai teigia, kad folija dengtą garo izoliacinę plėvelę galima naudoti išoriniam sluoksniui, tačiau gamintojai nerekomenduoja naudoti plėvelės aukštesnėje nei 80 laipsnių temperatūroje. Išoriniam sluoksniui geriau naudoti alupopierių - popierių, dengtą aliuminio folija.

Priverstinio oro ištraukimo anga įrengta žemiau apatinio gulto. Aliuminio popierius suklijuotas tarpusavyje iš vidaus Soudal Vapuorseal ir papildomai iš viršaus aliuminine izoliacine juosta. Ortakio kontaktas taip pat turi būti kruopščiai izoliuotas panašiu principu. Vietoj aliuminio izoliacinės juostos panaudota aliuminizuota butilo juosta.

Oro padavimas garinės viršuje. Ortakis kitoje pertvaros pusėje ima šviežią orą iš prieangio. Prieangis yra patalpoje su pastoviu rekuperaciniu vėdinimu.

Ventiliatorius montuojamas pirties išorėje, prieinamoje aptarnavimui vietoje. Ventiliatoriaus garso slopintuvas (baltas centre) įmontuotas sienos vėdinimo ortakių kanale. Apsaugotas nuo karščio izoliacijos sluoksniu.

Kanalinis pirties ventiliatorius priverčia cirkuliuoti orą pirties patalpoje. Galingumas apskaičiuojamas atsižvelgiant į ištraukiamo oro kiekį per valandą. Skaičiuojant galingumą įvertinkite daugiau rodiklių nei vien 10 kartų per valandą pakeičiamo oro tūrį. Jei pirtyje retai lankysis daugiau žmonių, oro pakeitimo intensyvumas bus mažesnis, nes deguonies bus sunaudojama mažiau. Į garinę šviežio oro patenka varstant duris ir kai kuriam laikui praveriamos durys perteklinei drėgmei po vanojimosi pašalinti.

Dažniausi klausimai dėl pirties vėdinimo:

1. Ar galima pirties vėdinimą pajungti į rekuperatorių?

Į šį klausimą tiesaus neigiamo atsakymo iš rekuperatorių gamintojų ir atstovų nebuvo. Vis dėl to gamintojų atstovai nerekomendavo pirties vėdinimo jungti tiesiai prie rekuperatoriaus. Mano pirtyje vėdinimas buvo pajungtas virš rekuperatoriaus į oro išmetimo ortakį įstačius atbulinį vožtuvą. Atbulinis vožtuvas buvo įstatytas ir pirties oro išmetimo kanale.

 

 

Pirties vėdinimo įrengimo filmas

 

Sergejus Jeriomenko, autoriaus nuotraukos