Nuo senų senovės sveikata siejosi su švara, o pirtis buvo apvalančio vandens šventovė, vieta, kur atsikratoma nuovargio ir stresų. Vėliau ji tapo svetingumo ir namų židinio simboliu.

Nereikia net sakyti, kad pirtis - tai tikrų tikriausia poilsio, žmogaus organizmo atsistatymo ir sveikatos gerinimo vieta. Teisingai pastatytoje pirtyje žmogus, įkvėpdamas karšto oro, patiria labai malonų jausmą. Tačiau, jei pirties statybos technologija buvo pažeista, jau po penkių minučių žmogui gali kilti nemalonūs pojūčiai: lengvas pykinimas, padažnėjęs širdies plakimas, galvos svaigimas - kils noras išeiti. Išėjęs iš garinės toks žmogus ilgai ilsėsis ir dar kurį laiką jausis tarsi sumuštas. Taisyklingoje statyboje smulkmenų nebūna. Prieš pradėdami pirties statybą, maksimaliai pasiruoškite, t.y., pasikaustykite kuo gilesnėmis žiniomis.

Pirties garinė

Ręstinės pirties statybos algoritmas:

• Medžiagų surinkimas ir paruošimas.
• Pamatų paruošimas ir statyba.
• Pagrindinių pirties sienų surentimas.
• Pirties stogo statyba.
• Pirties grindų ir stogo apšiltinimas.
• Išorinė pirties apdaila.
• Dūmtakio įrengimas ir išvedimas.
• Pirties durų ir plautų sumontavimas.
• Išorinis pirties nudažymas.
• Vidinė pirties apdaila.
• Pirties slenksčio statyba.
• Pirties fasado apipavidalinimas.
• Dušo įrengimas.
• Pirties plautų apdaila.
• Pirties krosnies montavimas.
• Pirtis užbaigta.

Pirties dydis

Pirties statyba prasideda nuo jos dydžio nustatymo; vienam žmogui skiriama po 3 - 4 kv.m. bendro ploto. Svarbu, kad lubos nebūtų pernelyg žemos ir nevaržytų jūsų, nes dažnai, norint išlaikyti šilumą, pirtys statomos labai mažos. Taupant energiją, langą garinėje geriau statyti vakarų pusėje, 60-80 cm atstumu nuo stogo kraigo - tokia padėtis leis ilgai mėgautis dienos šviesa, o vakare, saulei leidžiantis, galėsite pasinerti į ypatingą ramybės atmosferą. Neprošal pasirūpinti nutekamųjų vandenų išvedimu, todėl pirtį stenkitės statyti aukštesnėje vietoje, kad kanalizacijos latakas būtų įrengtas reikiamame gylyje, tuo pačiu profilaktiškai apsisaugosite nuo nemalonių kvapų bei šalčio.

Pirties išplanavimas

Paprastai pirtį sudaro: prieangis - tambūras, priepirtis (persirengimo kambarys) ir 6 - 9 kv.m. ploto garinė kaitinimuisi ir prausimuisi. Geriausia, kad garinės ir priepirčio durys išeitų į tambūrą, tokiu būdu racionaliau išnaudosite bendrąjį plotą.

Vidutinis priepirčio plotas 4 - 6 kv.m., čia turi būti langas ir 0,5 m pločio bei 1,5 - 1,8 m ilgio suolai poilsiui ir atvėsimui po garinimosi.

Vidutinis garinės plotas 7 - 9 kv.m., šią patalpą geriausia statyti kvadrato formos. Garinės durų slenkstis turėtų būti aukštas, o stakta žema, kad darinėjant duris ne taip greitai išeitų šiluma ir garai.

Aišku, būna supaprastintų pirčių, sudarytų tik iš dviejų patalpų: priepirčio ir garinės, kurių bendras plotas 2,5 x 4,5 m arba 1,8 x 2 m. Tai pačios mažiausios šeimyninės pirties modelis.

Pirties pamatai

Kad pirtis būtų tvirta, reikia teisingai įleisti pamatus.
Pamatų įleidimo gylis apskaičiuojamas pagal konkrečios vietovės grunto įšalimą,  pridedant dar 10 cm.  Pamatai gali būti stulpiniai ir juostiniai. Stulpinių pamatų pranašumas ypač akivaizdus, statant karkasines bei rentines iš apvalių arba tašytų rąstų pirtis,  t.y., kai nėra cokolio, o pamatams tenka nedidelis krūvis.

Mediena pirčiai

Pirties rentinys statomas iš ne mažiau kaip 22 cm storio rąstų. Dažniausiai pirtims statyti naudojama spygliuočių mediena, nes dėl mažesnio tankumo ši mediena gerai laiko šilumą. Aromatinės medžiagos, esančios pušų ir eglių medienoje ir išsiskiriančios kylant temperatūrai bei drėgmei, pasižymi bakterijas naikinančiomis savybėmis. Be to, kadangi rąstai „kvėpuoja", tokiai pirčiai nebūtina vėdinimo įranga.

Įdomu, kad statiniai iš natūralių medžiagų energetiškai pakrauna ir saugo nuo nepageidaujamų poveikių. Teisingai parinkta mediena, tinkama ventiliacija ir oro cirkuliacija garinėje apsaugo organizmą nuo aukštos temperatūros, kai visų organų veikla žymiai suaktyvinama, šoko. Nedidelis sukrėtimas netgi naudingas: išsiskiria adrenalinas, įsijungia organizmo apsauginis rezervas, sustiprėja imunitetas bei vyksta intensyvus organizmo išsivalymas.

Pirties stogas

Nedidelių šeimyninių pirčių, stovinčių atskirai, stogai paprastai būna dvišlaičiai; jeigu pirtis įrengta priestate, dažnesni vienašlaičiai, pratęsiantys pagrindinio pastato stogą. Rekomenduojamas dvišlaičių stogų nuolydis - 20 - 45 laipsnių, o vienašlaičių - 20 - 30 laipsnių.

Pirties temperatūra

Priklausomai nuo oro temperatūros ir drėgmės, garines pirtis galima skirstyti į tris pagrindines rūšis:

1. kai temperatūra 60 - 120^°C, o oro drėgmė nuo 5 iki 25 proc. - tai sausosios pirtys, pvz. akmeninė, suomiška sauna.
2. kai temperatūra 50 - 70^°С, o oro drėgmė 80 - 100 proc. - tai drėgnosios pirtys, pavyzdžiui: garinė, rusiška, suomiška, turkiška.
3. vandens arba japoniškos pirtys.

Medinė pirtis - tai graži ir sena tradicija, čia koncentruojamasi į vienintelę idėją - naudingų garų išgavimą. Temperatūra pasiskirsto taip: garinėje 50 - 55^°С; o dušinėje 40^°С ; persirengimo patalpoje temperatūra neturi būti žemesnė nei 21^°С.

Garinės gultai

Rusiškoje pirtyje plautų ir krosnies išdėstymas yra nepaprastai reikšmingas. Svarbu, kad iš krosnies kylantys garai nenudegintų. Nepageidautinų pasekmių padės išvengti 160 - 200 cm mediniai plautai (2-3 pakopų), įrengti palei aklinąją sieną, o už jų trys 60 cm pločio suolai. Toks konstrukcinis sprendimas leis sutaupyti statybinių medžiagų ir kuro.

Krosnelė su akmenimis statoma kampe prie durų, atsižvelgiama, kad ji tuo pat metu turi apšildyti visas pirties patalpas: garinę, prausyklą ir persirengimo kambarį. Į krosnį įmontuojama talpa arba gyvatukas vandens šildymui. Jų veikimas grindžiamas akmenų, įkaitusių nuo karštų dujų, kylančių iš krosnies pakuros, panaudojimu. Krosnelė su akmenimis kūrenama malkomis.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.