Kada ir kaip rišti vantas

Vantas geriausia rišti per Jonines arba iškart po jų. Tačiau ar kiekvienais metais būna taip pat?

Šioje apžvalgoje pristatysiu apie 20 metų savo patirties vantų rišime išvadas, kurios gali pasirodyti keistos ir nestandartinės.

Vienas iš didžiausių, mano nuomone, prietarų apie vantų rišimą - jų rišimo laikas. Daugelis pirtininkų sako ir literatūroje aiškinama, kad geriausia vantas rišti per Jonines, tarsi per Jonines kiekvienais metais augalų vegetacijos lygmuo būtų vienodas. Pažvelkime į žydėjimą - tas pats alyvos krūmas vienais metais žydės gegužės pradžioje, kitais metais žydėjimas nusikelia vos ne į birželį. Taip pat ir su lapais - vienais metais per Jonines jie bus subrendę, kitais metais tik pradės tvirtėti. Geriausias, manau, būdas - stebėti, kada lapas subręsta. Tinkamiausias lapas būna jau patamsėjęs, traukiant, stipriai laikosi už šakelės.

Vantoms ruošti parenku jauną beržą, apie 4 -5 metrų aukščio, augantį pavėsingoje vietoje ir laisvesniame plote, kad nesiliestų šakomis su kitais medžiais.

Geriausios atskirai augančio beržo šakelės

Beržinei vantai naudoju viduriniąsias šakas, apatines šių šakų šakeles, kurių ilgis būna apie 40 centimetrų (alkūnės ilgio).

Ruošiame alkūnės ilgio šakeles

Beržines vantas ruošiu, kai šakos nebeauga, nėra šviežių lapų. Švieži lapai ir ūgliai blogai atlaiko karštą vandenį ir prastai laikosi vanojantis. Viršutinių šakų labai būna didesni, tačiau dažniausiai šios šakelės auga ir viršūnėlės susideda iš jaunų, nepatvarių lapų. Vantoms šakeles ruošiu vakare, po nelietingos ir šiltos dienos.

Vieną galą laikome, kitą sukame aplink vantą

Pastebėjau, kad po karštos ir saulėtos dienos vantos būna kvapnios tik kelis mėnesius, daug ilgiau kvapnumą išlaiko vėsesnę dieną rištos vantos.

Galus apkapojame

Jei atskiri tinkamus lapus, vantas galima rišti vos ne iki šalnų, nors vėlyvos vantos ilgesniam laikymui netinkamos, nes tenka rišti iš nepatvarių jaunesnių lapų. Kuo vėliau į rudenį, tuo jaunesnius beržus ir aukštesnes šakas reikia naudoti.

Ąžuolo vantas rišu liepos mėnesį, panašiai po liepų žydėjimo. Parenku ilgesnes šonines šakeles.

Vantos kabinamos gerai vėdinamoje patalpoje

Pastaraisiais metais kartu su ąžuolu kartu ruošdavau ir beržines šakas, kurias ir derinu beržinėje-ąžuolinėje vantoje. Į vantos vidų papildomai įdedu kadagio šakelę. Toks derinys duoda kvapą - kadagys ir beržas bei gerai atlaiko vanojimą - ąžuolo lapas stipriau laikosi nei beržo. Taip pat įdomus vanojimasis su klevinėmis vantomis. Klevinės vantos rišamis anksčiau nei beržo, kai sukietėja jaunų šakelių lapai.

Dar geriau vantos išsilaiko įdėjus jas kiek padžiovintas į šaldiklį. Vantos suspaudžiamos ir apsukamos maistiniu celofanu. Šaldymas gerokai praplečia vantų asortimentą. Gali maloniai nustebinti vantos iš ievos. Vantos palaipsniui atšildomos celofane.

Džiovintos vantos geriausiai jei šutinamos. Vantos įkišamos į šiltą vandenį ir įdedamos į maišą. Maišas kabinamas garinėje. Kaistant pirčiai vantos šunta. Taip atšutintos vantos išlaiko eterius ir nuostabiai kvepia.

Parengė S. J.

Autoriaus darbas ir nuotr.