Lauko baseinas šalia nuosavo namo priemiesčio sklype jau nėra retenybė ar prabangos požymis. Šiais laikais baseiną galima pamatyti daugybėje sodybų ir vasarnamių.

Stacionarus lauko baseinas - tai ne tik vandens talpa, bet techninis įrenginys su funkcionuojančiomis inžinierinėmis sistemomis: vandens įvado ir išleidimo, persipylimo ir cirkuliacijos, vandens pašildymo, filtracijos, dezinfekavimo, apšvietimo įranga. Visi išvardyti komponentai ir baseino konstrukcija reikalauja montavimo ir pajungimo, kurie apmąstomi dar projektavimo etape.

Be to, baseinas turi organiškai įsikomponuoti į sodybos aplinką ir derėti su joje dominuojančiomis detalėmis: architektūra, landšafto dizainu. Atsirandant naujoms tendencijoms architektūroje ir interjere, tobulėjant technologijoms, baseinų dizaine irgi atsiranda naujovių. Jeigu baseino dizainas netinka aplinkai, gali nukentėti visa sodybos estetika. Todėl kartu su projektuotojais prie baseino įrengimo prisideda ir kraštovaizdžio dizaineriai.

Baseinų projektavimas

Baseino projekte, kurį parengia specialistai, numatomos visos techninės detalės: hidroizoliacija, hermetizavimas, apdaila, povandeninis apšvietimas. Papildomai aptariamos vandens atrakcionų, hidromasažo įrangos ir kitų elementų išdėstymo ir įrengimo vietos.

Baseino dizainas, kaip projekto dalis, numato dugno ir sienelių apdailos medžiagų tipą, stilių bei poilsio zonos apdailą aplink baseiną: grindų, vejos, želdinių. Baseino apdaila turi ne tik estetinę prasmę, bet ir praktinę: saugos, higienos atžvilgiu. Projektuotojai ir kraštovaizdžio dizaineriai numato baseino įrengimo vietą ir tinkamą poilsio zonos apželdinimą priklausomai nuo vietinių gamtinių sąlygų - pvz., namo, aukštų medžių, gyvatvorių šešėliai neturi užstoti vandens ir trukdyti jam įšilti saulės spinduliuose, o įrengus baseiną po medžių šakomis teks jį dažniau valyti nuo lapų.

Išankstiniame baseino projektavimo etape užsakovas pasirenka baseino tipą ir korpuso formą. Tai gali būti daugiafunkcinis (skirtingų gylių, zonų ir lygi) arba ekonominis variantas su baziniu funkcijų komplektu. Aptariamas įrangos pajungimas, vandens tiekimo ir išleidimo būdai, apšvietimo tipas, vandens temperatūra ir jos palaikymo būdas. Suderinę visas detales baseinų projektavimo specialistai rengia baseino projektą.

Baseino projektas.

Užsakovui geriausia pasikonsultuoti su projektuotojais ir rangovais įvairiais techniniais klausimais, priklausomai nuo konkrečių vietinių sąlygų (grunto savybių, gruntinių vandenų lygio, reljefo, atstumų iki komunikacijų ir kanalizacijos, landšafto dizaino sklype, inžinerinių atstumų) - pataria baseinų įrengimo įmonės "PoolPro" specialistai.

Baseinų tipai pagal korpuso medžiagą

Pagal baseino konstrukcijai naudojamą medžiagą šiuolaikiniai baseinai skirstomi į betoninius, plastikinius, stiklo pluošto ir plieninius. Populiariausias variantas yra betoniniai baseinai.

Betoninis baseinas.

Betoniniai baseinai. Betonui teikiama pirmenybė dėl galimybės statyti iš jo bet kokios formos baseinus (stačiakampio, apskritimo, ovalo, kvadrato, įmantrių netaisyklingų formų su išlinkiais). Betonas pasižymi ir puikiomis eksploatacinėmis savybėmis - patvarumu, patikimu ilgaamžiškumu.

Plastikiniai baseinai. Korpuso medžiagai naudojamas spalvotas polipropilenas, kurio techninės savybės leidžia gaminiui atlaikyti šaltį ir lenkimo deformacijas. Sienelių storis siekia 5 mm. Nuo betoninių skiriasi lengvesniu svoriu ir tuo, kad plastikinis korpusas išliejamas gamykloje ir atgabenamas į įrengimo vietą užsakovo sklype. Plastikiniai baseinai įrengiami lauke, kaip ir betoniniams, jiems reikalingi žemės kasimo, pagrindo betonavimo, įrangos ir komunikacijų pajungimo darbai.

Stiklo pluošto baseinai. Įrengimui lauke skirtas baseinų tipas, kurio korpusas gaminamas iš daugiasluoksnės medžiagos: stiklo pluošto, epoksidinių dervų, keramikos ir poliesterio. Tokios medžiagos dėka baseino korpusas yra žymiai atsparesnis UV spindulių poveikiui ir mechaniniams pažeidimams. Be to, stiklo pluošto baseine ilgiau laikosi vandens šiluma, nes jo sienelių paviršiuje esanti termoizoliacinė medžiaga ilgai išlaiko vandenį šiltu, neleisdama per greitai atvėsti. Tokių baseinų montavimas paprastesnis, nes jiems reikia mažiau betonavimo darbų.

Plieniniai baseinai. Korpusas gaminamas iš nerūdijančio lakštinio plieno. Konstrukcija pasižymi ypatingu sandarumu ir tvirtumu. Lyginant su betoniniais baseinais įrengiami per trumpesnį laiką, bet sveria daugiau už plastikinius ir stiklo pluošto. Nublizgintas lygus plieno paviršius atrodo tikrai labai moderniai, todėl estetikos atžvilgiu labiau tinka didmiesčių interjerams.

Lauko baseinų techninė klasifikacija

Baseinai skiriasi ne tik korpuso medžiaga, bet ir techniniais inžineriniais sprendimais - pagal vandens surinkimo sistemos tipą. Šiuo požiūriu baseinai klasifikuojami į skimerinius ir persipilančius. Kaip kiekvienai prekei yra savas pirkėjas, taip ir kiekvienai sistemai yra savas klientas.

Skimeriniai baseinai yra populiaresni tarp didesnės priemiesčių gyventojų dalies dėl paprastumo ir žemesnės kainos: įrengimo, veikimo ir techninės priežiūros. Šis baseinų tipas taip vadinamas, nes jame veikia skimeris - tam tikra vandens surinkimo detalė.

Skimerinis baseinas

Veikiant skimeriui, baseino vanduo surenkamas per sienelėse įrengtas skimerio ertmes ir nukreipiamas į filtravimo sistemą valymui. Cikliniame procese taip pat vyksta vandens pašildymas ir dezinfekcija, po kurių vanduo grįžta per cirkuliacinius purkštukus į baseino talpą. Skimeriai visada įrengiami priešingoje nuo vandens purkštukų baseino pusėje. Todėl vanduo baseine cirkuliuoja, atkrenta poreikis įrengti tarpinę vandens talpą. Visų vandens sluoksnių valymui skimeris sujungiamas su dugniniu vandens išleidimu. Ištuštinti baseiną galima ir filtravimo įrangos siurblio pagalba.

Skimeriniai baseinai pasižymi tuo, kad vandens lygis juose tradiciškai siekia 10-15 cm ribos žemiau baseino bortų.

Persipilantys baseinai yra technologiškai sudėtingesnė ir brangesnė konstrukcija, bet su platesnėmis galimybėmis ir pažangesniu funkcionalumu. Tokiame baseine vandens paviršiaus lygis nuolatos palaikomas sulig bortų ir grindų paviršiumi, bet ne žemiau jų.

Persipilantis baseinas

Per bortelių kraštus persipilančio vandens surinkimui viso baseino perimetru grindyse įrengiami vandens latakai. Iš latakų vanduo keliauja į tarpinę kompensacinę talpą, o iš jos cirkuliacinio siurblio pagalba perpumpuojamas į filtravimo sistemos įrangą, kur vyksta valymas užpildų filtrais. Šiame cikle vanduo pašildomas, dezinfekuojamas ir vamzdžiais grąžinamas į baseiną.

Lyginant su skimerinais baseinais techninį skirtumą sudaro tarpinė surinkto vandens talpa, savitakinė sistema ir automatizuotas valdymas bei vandens kiekio papildymas - šių papildomų modernių inžinerinių sudedamųjų dalių įrengimas sumažina žmogaus dalyvavimą baseino priežiūroje. Tinkamai įrengti persipilantys baseinai visiškai atitinka Lietuvos higienos normų HN 109:2005 reikalavimus.

Persipilančių baseinų asortimente yra skirtingų konstrukcijų modelių, besiskiriančių vandens persipylimo būdu ir jų dizainu. Modelių tipai turi tarptautinius pavadinimus: Infinity, Underflow, Evolution, Multi.

Pvz., populiaraus Infinity tipo baseinai naudojami, kai kalvotoje vietovėje esančioje sodyboje su šlaitais įrengtas dekoratyvinis landšaftas su kintamais kaskadiniais aukščiais. Tuomet Infinity baseino vanduo tyliai persipila per kraštą žemyn, o besimaudantiems atsiveria panoraminis vaizdas už baseino krašto.

Persipilantis baseinas Infinity, įrengtas įmonės "PoolPro" profesionalų.

Šiuolaikiški baseinai gali turėti ir išmaniąsias funkcijas. "Protinguose" baseinuose gali būti automatizuotas dozavimo įrangos darbas ir automatinė filtro plovimo funkcija, šildymo valdymas.

Lauko baseinų įrengimas

Betoninio baseino įrengimas lauke susidaro iš įvairių darbų komplekto, Tai:

• žemės darbai, duobės kasimas,
• pagrindo ir drenažinio sluoksnio įrengimas,
• armatūros surinkimas ir paklojimas (dugno ir sienų),
• įvado ir išleidimo vamzdžių klojimas,
• apšvietimo prietaisų ir instaliacijos montavimas,
• klojinių surinkimas,
• betonavimo darbai (dugno ir sienų),
• hidroizoliacijos darbai (išorinės ir vidinės),
• techninės patalpos įrengimas,
• inžinerinių sistemų įrengimas,
• įvairios įrangos montavimas ir pajungimas (filtracijos, šildymo, siurblio, dezinfekcijos),
• tarpinės vandens talpos įrengimas,
• apdailos darbai,
• bandomasis baseino paleidimas.

Kai kurie betoninio lauko baseino įrengimo darbai yra sudėtingi ir reikalauja techninės patirties ir specializuotos įrangos, todėl gali būti per sunkūs, bandant atlikti juos savarankiškai. Siekiant kokybiško ilgalaikio rezultato, atsakingai ir preciziškai suderintos ir pajungtos visos įrangos, geriausia, kad baseino įrengimas būtų atliktas kvalifikuotų specialistų - rekomenduoja patyrę baseinų įrengimo įmonės "PoolPro" profesionalai.

Baseino duobės kasimas. Visų ilgalaikės paskirties betoninių statinių įrengimas prasideda nuo duobės kasimo. Rangovas, išnagrinėjęs grunto tipą ir gruntinių vandenų lygį, rekomenduoja užsakovui labiausiai tinkamą baseino įrengimo, konstrukcijos ir hidroizoliacijos variantą. Ignoruojant gruntinio vandens lygį baseino konstrukcija ateityje gali nukentėti.

Duobės baseinui kasimas.

Duobės matmenys turi atitikti statomo baseino paskirtį + papildomi laisvi plotai išoriniams būsimo baseino sienų darbams:

• suaugusiems - 1,2-1,5 m gylio, 6-12 m ilgio, 3-5 m pločio (kv. metrų kiekis priklauso nuo sklypo ploto galimybių);
• vaikams - 0,75-0,85 m gylio.

(šie matmenys tinkami, jeigu į baseiną neplanuojama šokinėti nuo aukštų bokštų ir tramplinų).

Didesniems lauko baseinams (viešiesiems, kolektyviniams) taikomi kiti matmenų reikalavimai (pagal Lietuvos higienos normas HN 109:2016):

• nardymo ir šuolių į vandenį baseinas: 18-20 m pločio × 14-21 m ilgio ir 3,5-5,5 m gylio. (Kiek vėliau įrengiamas stacionarus bokštas ir šuolių į vandenį tramplinas).
• sporto baseinas (plaukimui be šuolių į vandenį) - 25 m arba 50 m ilgio.

Pagrindas baseinui. Duobės dugne formuojamas pagrindas baseino dugnui.

Duobės dugnas užpilamas 30 cm skaldos sluoksniu ir sutankinamas. Sekantis sluoksnis - smėlio, kuris irgi sutankinamas, siekiant stabilumo. Matuojamas sutankinto dugno lygumas ir reikiamas nuolydis vandens išleidimui dugne - 3 cm vienam metrui.

Smėlio ir skaldos sluoksnių viršuje formuojamas paruošiamasis išlyginamasis betono sluoksnis (10 cm storio) - vadinamas pirminiu dugnu, ant kurio bus klojama ir rišama pagrindinio dugno armatūra ir klojinys. Betono paviršiaus lygumas irgi tikrinamas (nivelyrais, gulsčiukais).

Baseino drenažas. Jeigu gruntiniai vandenys labai arti, tuomet po būsimu dugnu reikia įrengti išorinę drenažo sistemą. Betoniniams lauko baseinams šis apsauginis drenažas būtinas, antraip požeminis vanduo iš apačios ardys jį arba prasiskverbs pro betoną į baseino vandenį. Drenažo sistemos sluoksnius sudaro skaldos padas su drenažo vamzdžiu D150 (150 mm Ø) gruntinio vandens nuvedimui į drenažinį šulinėlį, dar hidroizoliacinė plėvelė ir išlyginamasis betono sluoksnis.

Betoninio baseino drenažas (sluoksnių pjūvis).

Baseino dugno apšiltinimas. Kitame etape ant bendro skaldos-smėlio-betono sluoksnio iš polistireninio putplasčio klojamas dugno apšiltinimo sluoksnis. Betoninis lauko baseinas bus grunte ištisus metus, taip pat ir žiemą. Grunto temperatūra aplink baseiną gali nusileisti iki -10º C. Mažesniam šalčio poveikiui į betoną reikia palaikyti tam tikrą temperatūrinį režimą. Šiluminė izoliacija reikalinga ir šilto baseino vandens temperatūros palaikymui ateityje.

Baseino armavimas. Klojama dugno ir sienų armatūra. Dugno armavimui naudojami 14-16 mm skersmens plieniniai strypai, sienų armavimui - 10-12 mm skersmens. Armatūros susikirtimo taškuose strypai surišami viela. Suvirinimas nenaudojamas, nes toks būdas sukeltų koroziją ir metalo struktūros pažeidimus. Dugno armatūra klojama ant laikiklių, siekiant išlaikyti vienodą atstumą nuo išlyginamojo betono sluoksnio iš apačios. Armatūros strypų žingsnis - 20 cm.

Baseino armavimas ir betonavimas.

Baseinų sienų armatūra montuojama dar iki klojinių surinkimo tais atvejais, jeigu bus naudojami laikini išardomi klojiniai. Bet, naudojant pažangesnę neišardomų liktinių klojinių technologiją, sienų armatūrą galima montuoti jų viduje.

Šiame etape sienų ir dugno armatūros konstrukcijoje dar įmontuojami skimeriai ir purkštukų detalės, klojami vandens įvado ir išleidimo vamzdžiai, apšvietimo įrenginių kabeliai bei kita dugno/sienų įranga. Jie stabiliai pritvirtinami vielomis prie armatūros strypų.

Baseino dugno betonavimas. Kai visos armatūros konstrukcijos sumontuotos, pirmiausia betonuojamas dugnas. Betono markė baseinams - nuo C20/25 (M300) ir aukščiau, atsparumo šalčiui markė F100-150, nelaidumo vandeniui markė - W6.

Išbetonuotas baseino dugnas.

Klojiniai baseino sienoms. Po dugno įrengimo darbų prasideda baseino sienų klojinių montavimas. Klojiniai reikalingi baseinų sienoms formuoti, pilant į juos betono masę. Klojiniuose formuojamos būsimos technologinės angos skimeriams, apšvietimo prietaisams, grįžtamojo vandens vamzdžiams ir purkštukams, latakai vandens persipylimo sistemai, skirtai pertekliniam baseino vandeniui pašalinti ir grąžinti į cirkuliacijos sistemą. Angų formavimui galima naudoti atitinkamo skersmens putplasčio fragmentus.

Klojinys turi atkartoti visą suprojektuoto baseino konfigūraciją: laiptus, lygius, pakopas, aukštus, apvalumus, nuožulnumus. Klojinių variantai aptariami dar projektavimo etape, bet pagrindinis reikalavimas jiems - atlaikyti hidrostatinį betono spaudimą, drėgmės poveikį ir nesideformuoti.

Baseino sienelių klojiniai.

Tradicinius surenkamus-išardomus daugkartinius klojinius pastaruoju metu vis dažniau keičia liktiniai klojiniai, kurių demontuoti nereikia. Liktiniams klojiniams naudojamas polistireninis putplastis, kuriame lengviau išpjauti angas. Polistireninio putplasčio blokelių dėka formuojamas monolitinis klojinys, kuriame išvengiama nesandarių sandūrų ir siūlių, o pilamo betono sąnaudos mažėja. Putplastis beveik neįgeria drėgmės, nepūva, o liktiniai klojiniai geriau atlaiko šalčius ir žemės sluoksnių judėjimą.
Montuojant polistireno liktinių klojinių blokelių eiles, jų viduje tuo pačiu metu patogu pakloti sienelių armatūrą: horizontalią ir vertikalią.

Baseino sienų betonavimas. Į sumontuotus klojinius pilamas betonas. Vidutiniškai baseinų sienų ir dugno storis siekia 20-25 cm. Rekomenduojamos betono markės baseinams - nuo C20/25 (M300), taip pat nuo F100-150 ir W6. Siekiant užtikrinti reikiamą baseino konstrukcijos patvarumą, rekomenduojama užpildyti betonu klojinių ertmes kuo įmanoma sinchroniškiau, be ilgesnių pertraukų, viršijančių 6 valandas. Užpilant betoną skirtingu laiku, su pertraukomis, ateityje gali kilti jo įtrūkimo rizika.

Laikantis visų technologinių reikalavimų sumontuoti liktinius klojinius ir supilti į juos betoną galima per 1 dieną.

Priklausomai nuo sezono ir oro sąlygų, betonui sukietėti reikia 2-3 savaičių. Betonui galutinai sustingus nuimami klojiniai, išimami technologinių angų formavimo segmentai.

Iš betono suformuota baseino duobė ir laipteliai.

Per sienelių ir dugno technologines angas tiesiamos inžinerinės komunikacijos: cirkuliaciniai ir išleidimo vamzdžiai, nutiesiami apšvietimo, automatikos ir masažų valdymo instaliacijos kabeliai.

Baseino sienelių lyginimas tinko sluoksniu. Pirmiausia sienų ir dugno sandūrose dedama hidroizoliacinė kampų juosta. Ir tik po to galima užsiimti sienų ir dugno paviršių išlyginimu. Dažniausia šiai užduočiai atlikti naudojamas išlyginamasis tinkas. Tinko sluoksnis nuglotnina betono paviršiaus šiurkštumus, mikroplyšelius ir struktūros nelygumus.

Geresniam tinko sukibimui su betono paviršiumi galima naudoti armuojantį tinkavimo tinklelį. Jeigu sienos suformuotos ir liktinių neoporo blokelių klojinių, tuomet tinko sluoksnį galima dėti tiesiai ant jų, be armavimo tinklelio, nes grioveliai blokelių paviršiuje užtikrina sukibimą su tinku.

Po tinkavimo lauko baseinuose iš abiejų pusių daroma hidroizoliacija - vidinio paviršiaus ir išorės.

Vidinė baseino hidroizoliacija. Baseino talpos viduje ant išlygintų sienų ir dugno paviršiaus dengiamas hidroizoliacinės mastikos sluoksnis. Hidroizoliacinė medžiagos sluoksnis turi užsandarinti visas sandūras ir komunikacijų įvadų vietas sienose bei dugne.

Nedidelių privačių lauko baseinų hidroizoliacijai pastaruoju metu dažnai naudojama speciali armuota hidroizoliacinė plėvelė (1,5 mm storio), klojama ant grindų ir sienų. Tokia plėvelė atlieka dvi funkcijas: hidroizoliacijos ir apdailos. Plėvelės paviršiaus dizainas gali imituoti mozaikines plyteles. Be to, hidroizoliacinė plėvelė turi antibakterinių savybių, yra atspari UV spinduliuotei ir mechaniniams pažeidimams.

Mėlyna hidroizoliacijos ir apdailos plėvelė.

Tarp išlyginamojo tinko sluoksnio ir hidroizoliacijos/apdailos plėvelės klojamas antibakterinis paklotas.

Baseino danga

Išorinė baseino sienų hidroizoliacija. Betoninės baseino sienos, prieš tepant iš išorės hidroizoliacinę mastiką, impregnuojamos giluminiu gruntu, užpildančiu visą betono paviršiaus reljefinę struktūrą ir užtikrinančiu geresnį mastikos sukibimą su paviršiumi. Išorinės hidroizoliacinė mastikos sluoksnis reikalingas apsaugai nuo drėgmės iš grunto.

Vidinė ir išorinė baseino hidroizoliacija.

Išorinių baseino sienų apšiltinimas. Siekiant apsaugoti betoninį baseiną nuo įšalo poveikio bei šilumos nuostolių, jo sienos iš išorės pusės apklojamos polistireninio putplasčio plokštėmis, dedant jas ant hidroizoliacijos sluoksnio. Papildomai izoliacijai putplasčio sluoksnis dengiamas hidroizoliacine membranine plėvele.

Iš išorės apšiltintos ir hidroizoliuotos baseino sienelės.

Persipylimo latakai. Persipilančių baseinų bortelių viršuje įrengiami latakai vandens surinkimui. Latakų ertmėms uždengti naudojamos grotelės.

Baseino apdaila. Baseino sienų ir dugno apdailos sluoksniui naudojamos specialios glazūruotos plytelės arba mozaikos lakštai su smulkiomis plytelėmis ant armuojančio tinklelio. Kaip minėta aukščiau, populiarus yra ir trečias variantas - hidroizoliacinė apdailos plėvelė, vienspalvė arba imituojanti mozaikos plyteles.

Nusprendus apdailinti baseiną plytelėmis arba mozaika, naudojami specialūs vandeniui atsparūs klijai.

Dugne geriau kloti grublėto paviršiaus neslidžias plyteles. Siūlės rekomenduojamos platesnės, o jų užglaistymui - specialūs vandeniui atsparūs glaistai.

Lakštinė mozaika - nuostabus baseino apdailos variantas. Mozaikos lakštai puikiai atkartoja visas aptakias baseino formas ir išlinkius. Dar antikiniais laikais maudyklos buvo apdailinamos mozaika.

Baseino apdaila mozaikos lakštais.

Baseino grindų apdaila. Išklijavus baseino vidų plytelėmis ar plėvele, daroma grindų ir terasų apdaila aplink baseiną. Priklausomai nuo užsakovo pasirinkimo ir projekto, gali būti klojamos impregnuotos grindlentės, atsparios vandens poveikiui. Populiarumo nestokoja terasinės kompozito lentos (WPC), dar nemažai renkasi maumedžio lentas. Lentų paviršius turi griovelius, saugančius nuo paslydimo. Grindys ir plotai aplink baseiną gali būti apdailinami ir kitomis medžiagomis, pvz., trinkelėmis, plytelėmis. Vėliau šalia vandens klientas gali įsirengti pavėsinę.

Baseino prieigos grindys iš neslidžių lentų.

Techninė patalpa, siurblinė. Baseino siurblys, filtracija ir kita inžinerinė techninė įranga turi būti sutalpinti kuo arčiau - specialioje techninėje patalpoje. Vienas iš patalpos įrengimo variantų - prieduobėje šalia baseino sienos. Jeigu namas stovi visai netoli baseino, tuomet techninę patalpą galima įrengti rūsyje. Jeigu pasirinktas prieduobės variantas - ji turi būti pakankamai erdvi, nes ankštumas gali apsunkinti priežiūros ir remonto darbus, pvz., filtro smėlio keitimą, siurblio aptarnavimą.

Greta baseino reikalinga techninė patalpa arba prieduobė įrangai.

Įrengiant prieduobę jai irgi daromos betoninės sienelės ir grindys, jos hidroizoliuojamos apsaugai nuo vandens patekimo ir užtvindymo.

Kitas techninės patalpos įrengimo variantas - antžeminis, virš vandens lygio. Tuomet išvengiama užtvindymo rizikos, įrangai bus saugiau. Antžeminėje siurblinės techninėje patalpoje būtina įrengti atbulinį vožtuvą.

Jeigu baseino tipas persipilantis, tuomet šiame etape įrengiama ir tarpinė talpa vandens persipylimui. Tarpinė talpa yra rezervuaras, kuriame telpa apie 7-13 proc. baseino vandens tūrio.

Inžinerinių komunikacijų klojimas. Priklausomai nuo baseino atstumo iki techninės patalpos, gali prireikti iškasti žemėje tranšėjas vandens ir elektros komunikacijoms pakloti. Tranšėjose klojami ir tiesiami:

• vandens įvado vamzdis (1 colio skersmens, 2,5 cm Ø) su sklende;
• kanalizacijos ir vandens išleidimo vamzdžiai (D100);
• persipylimo vamzdynas (D100) - jeigu įrengiamas persipilantis baseino tipas;
• elektros įvado kabelis,
• valdymo kabelis,
• apšvietimo kabelis,
• galios kabelis,
• elektrinio šildytuvo kabelis (priklausomai nuo projekte numatyto vandens šildymo būdo).

Baseino vandens išleidimo vamzdis.

Sumontavus visas komunikacijas, sistema prijungiama prie pagrindinės baseinų įrangos: apšvietimo prietaisų, filtravimo sistemos, cirkuliacinio siurblio, vandens šildytuvo.

Lauko baseinų įranga

Baseino filtravimo sistema. Visi nori maudytis švariame vandenyje. Lauko baseinai yra atvirame ore, todėl į juos laisvai gali patekti įvairios pašalinės kietosios dalelės, teršiančios vandens tyrumą ir skaidrumą. Dėl šios priežasties vandenį reikia reguliariai filtruoti.

Baseino filtro užpildas sulaiko įvairias daleles, patekusias į vandenį (pvz., purvą, nešvarumus, žiedadulkes, kt.). Išvalytas švarus vanduo keliauja į šildymą ir dezinfekciją, o pašalinės dalelės lieka filtruose, kurie irgi reguliariai praplaunami. Filtrų praplovimui naudojamos specialios sklendės, valdomos automatiškai arba mechaniškai. Automatinės sklendės yra žymiai tobulesnės, turi keletą veikimo režimų, kurių dėka taupoma elektros energija, vanduo ir laikas.

Cirkuliacinis siurblys baseinui. Baseino vanduo aktyvaus naudojimosi metu turi nuolat cirkuliuoti baseino sistemoje - paėmimas per skimerį arba iš rezervuaro, tolesnis tekėjimas per filtrus, pašildymas, dezinfekavimas ir grįžimas atgal į baseiną. Visam šiam nuolatiniam ciklui užtikrinti reikalingas cirkuliacinis siurblys, sukuriantis reikiamą slėgį.

Rekomenduojama, kad filtracijai skirto cirkuliacinio siurblio našumas nebūtų mažesnis negu 1/5 vandens tūrio baseine. O siurblio, skirto slėgio kėlimui, našumas priklauso nuo planuojamos priešsrovės ir cirkuliuojančio vandens srauto stiprumo ir greičio m³/val., todėl aptariamas dar projektavimo etape.

Baseino vandens šildymas. Atvirame lauko baseine vanduo gali atvėsti ir vėsesnėmis vasaros naktimis. Bet besimaudantis žmogus nori vienodos komfortiškos šilumos visuose vandens sluoksniuose. Kad baseine būtų užtikrinta nuolatinė 27-30º C vandens temperatūra, įrengiamas vandens šildytuvas.

Dažniausia naudojami elektriniai šildytuvai arba termofikaciniai šilumokaičiai gaunantys šilumą nuo katilo, bet būna ir kitų variantų - pvz., saulės kolektoriai, naudojami ir šilumos siurbliai su neužšąlančiu skysčiu. Patariama rinktis šilumokaičius, atsparius druskoms ir chlorui. Vandens šildymo sistema pajungiama prie filtravimo įrangos.

Kaip išsaugoti šiltą vandenį baseine? Vandens šilumos taupymas leistų sutaupyti ir elektros energiją, reikalingą šildytuvų veikimui ar katilo darbui. Apsaugoti baseino vandenį nuo šilumos praradimų galima uždengiant vandens paviršių termoizoliaciniu "užklotu" iš polietileno arba PVC. Tokios medžiagos struktūroje yra daugybė specialių oro pūslelių, dėl kurių naktį išsaugoma šiluma, neleidžiant vandeniui atvėsti, o pirmoje dienos pusėje dar ir pašildomas vanduo. Saulės spinduliai, šviesdami iki vidurdienio, įkaitina oro pūsleles, o šios atiduoda šilumą vandeniui.

Išsaugoti šiltą vandenį padeda specialios baseinų žaliuzės, izoliuojančios šilumą. Naktį arba šaltesnėmis dienomis žaliuzės dengia vandens paviršių, o šiltuoju laiku susivynioja į ruloną per mechanizmą, įmontuotą baseino sienoje arba dugne. Žaliuzės būna pilnavidurės ir tuščiavidurės. Geriausia naudoti technologiškai pažangesnes pilnavidures žaliuzes, kadangi jos turi didesnį šilumos izoliacijos koeficientą, palyginus su tuščiavidurėmis, ir žymiai ilgiau neleidžia vandeniui atvėsti. Tuščiavidurių žaliuzių ertmėse kaupiasi drėgnas oras, didinantis šilumos praradimus.

Baseino žaliuzės.

Žaliuzių susivyniojimo mechanizmas įrengiamas iš anksto numatytoje vienoje iš baseino sienos arba baseino dugno nišoje, kuri vėliau yra uždengiama.

Baseino žaliuzės saugo vandenį nuo nepageidautinų pašalinių objektų patekimo į baseino vandenį. Sumažina baseino eksploatacinės sąnaudas nes uždengus baseiną gerokai sumažėja vandens ir chemijos (ph, chloras, flokuliantas, algicidas ir kt.) priemonių nugaravimas, reikia mažiau šildyti baseino vandenį.

Baseino apšvietimas. Apšviestas baseinas ne tik gražiai atrodo sutemose, bet užtikrina ir reikiamą matomumą tamsoje, kad žmonės būtų apsaugoti nuo traumų vandenyje ar paskendimo. Šviestuvų dėka matosi, kuriame gylyje yra dugnas, kur yra išlipimo laiptai ir turėklai.

Baseino apšvietimas.

Elektros taupymo sumetimais dažniau instaliuojami šviesos diodų LED žibintai, suvartojantys mažiau kilovatų. Apšvietimui po vandeniu montuojami povandeniniai baseino šviestuvai. Visiems baseino apšvietimo prietaisams dėl jų tiesioginio sąlyčio su vandeniu keliami aukšti korpuso sandarumo reikalavimai (turi atitikti IP68 klasę). Metalinėms detalėms keliami antikoroziniai reikalavimai (pvz., nerūdijantis plienas).

Baseino dezinfekavimo įranga. Baseino vanduo be dezinfekavimo ir valymo taptų uždara terpe, palankia kenksmingiems mikroorganizmams veistis. Filtravimas išvalo nuo kietųjų dalelių, o dezinfekcija neutralizuoja bakterijas. Todėl dezinfekcijos įranga jungiama prie filtracinės, sąveikaujant kartu vandens cirkuliacijos cikle.

Baseino dezinfekcija be chloro jau tapo įmanoma. Pasenusį būdą, kai baseinų vanduo buvo dezinfekuojamas tik chloru (kurio didesni kiekiai yra kenksmingi), moderniuose baseinuose keičia sveikatai draugiškesnė dezinfekavimo įranga. Pavyzdžiui, UV-C spindulių lempos, sterilizatoriai, jonizatoriai, ozonatoriai, vario dozatoriai, valdomi ir veikiantys automatiniu būdu.

Baseino vandens valymas nuo dumblių domina daugelį savininkų. Vasaros metu vanduo "žydi", pažaliuoja, jame atsiranda dumblių organizmų. Dumbliai ne tik plūduriuoja vandenyje, bet ir nusėda ant baseino sienelių. Ypatingai atsparūs paprastoms cheminėms priemonėms yra juodieji dumbliai. Tokiais atvejais pažeidžiama ir visa estetika, ir higienos normos. Dumblių naikinimui naudojami specialūs biocidiniai reagentai - algicidai, nekenksmingi žmonių sveikatai, bet naikinantys dumblius.

Algicidus nuo baseino dumblių galima naudoti mechaniniu ir automatizuotu būdais. Mechaninis - tai primityvus rankinis sienų valymas algicido tirpalu suvilgyta kempine, duodantis mažai efekto, daugiau fiziškai varginantis. Kur kas efektyviau šį procesą modernizuoti, naudojant biocidus-algicidus kartu su dezinfekcijos įranga: ozonatoriais, ultravioletinių spindulių lempomis. Dumblių sezono pradžioje patariama naudoti didesnę dozę algicido (1 l : 50 m³), o vėliau - kas savaitę, bet pusiau mažesnį kiekį.

Kur išleisti baseino vandenį. Jeigu privataus namo vandentiekio sistema pajungta prie centralizuotos kanalizacijos, tuomet paprasčiausias būdas yra išleisti baseino vandenį į magistralę. Šis variantas aptariamas dar baseino projektavimo etape. Tereikia baseino kanalizacinį vamzdį pajungti prie namo buitinių nuotekų vamzdžio, vedančio į centralizuotą kanalizaciją. Tokiais atvejais galima būtų išleisti iš karto visą baseino vandenį, o ne dalimis.

Nutolusiems daugiau nei 50 m nuo centralizuotos kanalizacijos, turintiems savo sklype autonominę nuotekų sistemą, geriausia būtų išleisti baseinų vandenį į drenažinį šulinį. Toks būdas suderinamas iš anksto projekte. Drenažinis šulinys įrengiamas kartu su baseino kasimo ir betonavimo darbais šalia baseino. Šulinio dugnas turi būti didesniame gylyje nei baseino dugnas. Drenažinio šulinio dugną sudaro skaldos, žvyro, smėlio sluoksnis, pro kurį baseino vanduo infiltruojasi į gruntą. Kadangi baseino vanduo yra švarus, žalos aplinkai nebus. Bet tam, kad išleidžiamas vanduo suspėtų susigerti į gruntą, rekomenduojama išleisti jį į šulinį ne iš karto, o dalimis. Antraip šulinys rizikuoja būti perpildytas ir užtvindyti paviršinius plotus aplink save.

Netgi buitinių nuotekų vandenį, tinkamai išvalytą biologiniame nuotekų valymo įrenginyje, leidžiama išleisti į melioracinius griovius ir į gamtinius vandens telkinius. Švarus baseino vanduo, su sąlyga, kad jame nenaudota chloro, atitinka sanitarines ir higienos normas, todėl siurblio pagalba gali būti išpumpuotas ir išleistas į telkinius.

Kas kiek laiko reikia keisti visą baseino vandenį? Lauko baseinų vanduo išgaruoja žymiai greičiau nei vidaus baseinų. Dalis vandens lieka ant šlapių kūnų. Per kitus procesus prarandama apie 1-10 proc. vandens. Didesnė nuolatinė baseino vandens dalis cirkuliuoja apie 100 dienų. Ją tenka papildyti, pvz., kasdien po 30 litrų vandens 1 lankytojui visuomeniniame baseine.

Nors vanduo baseine nuolat filtruojamas, valomas, dezinfekuojamas ir papildomas naujomis švariomis porcijomis, jis negali būti naudojamas amžinai, todėl keisti visą vandenį vis tiek reikia.

• Privataus naudojimo lauko baseine, skirtame 1 šeimai, vandenį reikia keisti 1 kartą per metus.
• Privačiame baseine, įrengtame namo viduje, vanduo keičiamas irgi 1 kartą per metus.

 

Parengta bendradarbiaujant su UAB "Tvarkdarys", įmonės nuotraukos ir schemos.