Lietuviai nori gyventi ekologiškai, nemažai gamintojų savo produkciją apibūdina kaip žalią, bet teisę naudoti ES ekologinį ženklą Aplinkos apsaugos agentūra šiuo metu yra suteikusi tik dviejų Lietuvos įmonių pramoniniams gaminiams. Gaminių, turinčių oficialius ir neoficialius ES šalių ekologinius ženklus, įvežama iš kitų šalių, įvairaus „žalumo" produktų rinkoje yra. Ar tikrai jie tokie „žali" kaip skelbiasi? Kiek ir kokių esama ekologinių ženklų ir ką jie reiškia?

Ekologinės statybos tyrimas
Prieš dešimtmetį buvo atliktas nedidelės apimties tyrimas, kaip Lietuvos gyventojai vertina ekologinę statybą. Į klausimus atsakė 150 įvairaus amžiaus ir išsilavinimo Lietuvos gyventojų. Svarbiausiais ekologiško namo privalumais respondentai laiko sveiką patalpų mikroklimatą ir racionaliau naudojamą energiją (po 27 proc.), jiems taip pat svarbu, kad tiek statybos metu, tiek ir eksploatuojamas pastatas neterštų aplinkos (24 proc.). Labiausiai vertinama energijos rūšis - atsinaujinantys energijos šaltiniai (46 proc.), o iš jų labiausiai pasisakoma už saulės (26 proc.), vėjo (19 proc.) energiją ir geoterminį šildymą (25 proc.). Pagrindine ekologinės statybos problema laikomas informacijos trūkumas (33 proc.), taip pat respondentai pasisakė apie valstybės paramos stoką, susiformavusį stereotipą bei pasiūlos nebuvimą (16 - 12 proc.).
Panašius rezultatus 2016 metais fiksavo Biodegalų asociacija, užsakiusi tyrimą apie Lietuvos gyventojų požiūrį į ekologijos problemas. Jo metu buvo apklausta daugiau nei tūkstantis 18-74 m. amžiaus Lietuvos gyventojų. Apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus". Paaiškėjo, jog 37,3 proc. apklaustųjų save įvardijo kaip ekologiškai atsakingus ir sakė, kad tai turi įtakos jų vartojimo įpročiams - renkantis prekes, tausojant gamtos resursus bei rūšiuojant atliekas. Beveik pusė Lietuvos gyventojų (49,6 proc.) save laiko „iš dalies ekologiškai atsakingais".
Suomijoje, Švedijoje statybinių medžiagų įmonės, gaminančios ekologišką produkciją, dalyvauja projektuose, kurie gauna Nordic Swan ekologinį ženklą. Skirtingai nuo Skandinavijos šalių, Vokietijos, Lietuvoje kol kas nėra nė vienos ekologiškos gyvenvietės, nors apie jas karts nuo karto vis garsiai paskelbiama, taip pat nėra nė vieno ekologinį sertifikatą turinčio pasatato, o vietinių gamintojų, gavusių oficialų ES šalių ekologijos ženklą, vos du. Ir tik vienas iš jų yra statybos pramonės atstovas.
Nors ne vienas gamintojas ir pardavėjas nevengia kalbėti apie ekologiją, ekologišką gamybą ir ekologiškus produktus. Gal jie visi meluoja? Pasirodo, jog ekologinių ženklų esama daug ir įvairaus lygio. Iš tiesų domintis, kiek medžiaga ar produktas yra ekologiški, į tai verta atkreipti dėmesį. Apie ekologijos ženklus ir jų turinį kalbamės su Aplinkos apsaugos agentūros atstovu.
Kokie būna ekologiniai ženklai?
Koks yra oficialus ES šalių ekologinis ženklas?
Europos Komisija nuo 1992 m. sukūrė ES ekologinį ženklą dar žinomą kaip ES gėlė.

Šio ekologinio ženklo sukūrimo tikslas buvo, kad bent 10-20 procentų ES rinkoje esančių ir plačiai naudojamų produktų pasižymėtų mažesniu poveikiu aplinkai ir žmogui per visą produkto gyvavimo ciklą, t.y., nuo jo sukūrimo, naudojimo iki atliekos panaudojimo ir sutvarkymo. ES ekologinio ženklas yra suteikiamas pramoninėms prekėms ir paslaugoms. Visą ES ekologinio ženklo (ES gėlės) suteikimą reglamentuoja Europos Komisijos patvirtintas ES ekologinio ženklo reglamentas EB66/2010.
ES ekologinis ženklas yra suteikiamas tiems produktams, kurie atitinka konkrečiai produktų grupei ar paslaugai Europos Komisijos nustatytus ekologijos kriterijus, kurie apima daugelį sričių - nuo naudojamų žaliavų ribojimų, cheminių medžiagų koncentracijos iki vartotojui etiketėje pateikiamos informacijos ir pakuotės bei atliekų perdirbimo. Atitikimą nustatytiems kriterijams vertina atsakinga institucija. Lietuvoje už ES ekologinio ženklo - ES gėlės suteikimą yra atsakinga Aplinkos apsaugos agentūra.
Be šio ES ekologinio ženklo yra Europos Komisijos patvirtintas ekologinis ženklas skirtas ekologiškiems maisto produktams (angl. organic logo), žymimas žaliu lapeliu. Šiuo ženklu žymimi ekologiški maisto produktai. Už šio ekologinio ženklo suteikimą Lietuvoje yra atsakinga VšĮ ,,Ekoagros".

Kodėl naudojami skirtingi ženklai, pavyzdžiui, EcoLabel, Green Line ir kiti? Ar jie nėra oficialūs, ar kiekviena šalis turi savo nacionalinius ekoženklus?
Įvairių ekologinių ženklų yra didelė gausybė. Tarptautinė standartizacijos organizacija ekologinius ženklus skirsto į tris tipus:
- Daugiakriteriniai ekologiniai ženklai (pvz., ES ekologinis ženklas, Šiaurės šalių gulbė (angl. Nordic swan), Žydrasis angelas (Blue angel));
- Kažkuriam konkrečiam kriterijui skirti ženklai (pvz., Energy star - parodantis energijos naudojimo efektyvumą; bendro europinio miškų sertifikavimo (angl. PEFC), ekologiška tekstilė (Oeko-Tex Standard1000) ir kt.);
- Aplinkosauginės deklaracijos - tai taip vadinami ,,žalieji" ženklai, kuriuos deklaruoja pats produkto gamintojas ar paslaugos tiekėjas, nurodydamas ,,Eko",,,Bio" ir pan. Tačiau produkto atitikimo ekologiniams reikalavimams nėra įvertinusi trečioji nepriklausoma šalis.
Atkreiptinas dėmesys, kad gali būti ir nacionaliniai ekologiniai ženklai. Kai kurios šalys turi ilgalaikę patirtį ir tradicijas šioje srityje. Pirmoji šalis Europoje ir pasaulyje 1977 m. pradėjusi naudoti aplinkosauginį gaminių ženklinimą yra Vokietijos Federacinė Respublika. Vokietija aplinkai nepavojingo gaminio ženklo grafiniu simboliu pasirinko Jungtinių tautų grafinį simbolį - stilizuotą žmogaus figūrėlę, apipinta laurų vainiku, vadinamą žydruoju angelu.

1991 m. Šiaurės šalių Ministrų Taryba priėmė sprendimą dėl bendro transnacionalinio aplinkosauginio ženklo sistemos sukūrimo, kurio grafinis simbolis - stilizuotas gulbės atvaizdas. Šis ženklas yra labai plačiai naudojamas visose Skandinavijos šalyse ir yra suteikiamas būtent jose.

Nacionalinius ekologinius ženklus taip pat turi Austrija, Čekijos Respublika. 1964 metais Prancūzijoje ir Belgijoje sukurtas kosmetikos priemonių ženklas Nature & Progres. Jis reiškia, kad gamybos procese naudojama mažiau chemijos.
Taip pat yra pasaulinis ekologinio ženklinimo tinklas (angl. Global Ecolabeling Network), kuris vienija ir kitose pasaulio šalyse naudojamus ekologinius ženklus.
Koks oficialus ekologinis ženklas suteikiamas Lietuvoje pagamintiems produktams ir kaip - kokiais kriterijais ar bandymais vadovaujantis, kokiose laboratorijose gaminiai bandomi?
Už ES ekologinio ženklo (ES gėlės) suteikimą Lietuvoje yra atsakinga Aplinkos apsaugos agentūra. ES ekologinis ženklas gali būti suteikiamas Europos Komisijos patvirtintoms 23 produktų grupėms (pvz., rankomis plaunamų indų ploviklių produktų grupė; dažų ir lakų produktų grupė ir pan.) taip pat 2 paslaugoms (turistų apgyvendinimo ir patalpų valymo paslaugoms).
ES ekologinis ženklas gali būti suteiktas tik tiems produktams, kurie atitinka konkrečiai produktų grupei nustatytus ekologinius kriterijus ir tik tuos konkrečius produktus (su konkrečiais pavadinimais ir kitais nurodytais požymiais (pvz., tūris) galima žymėti ES ekologiniu ženklu.
Prie kiekvieno konkrečiai produktų grupei nurodyto ekologinio kriterijaus yra nurodytas aprašymas, kas turi būti pateikta, kad būtų įrodytas atitikimas kriterijui (tyrimų rezultatai ir/ar dokumentai iš žaliavų tiekėjų ir pan.). Įmonės Aplinkos apsaugos agentūrai teikia paraišką ES ekologiniam ženklui gauti pagal nurodytus konkrečios produktų grupės ekologinius kriterijus.
Tyrimai (jei tokie numatyti ekologiniuose kriterijuose) yra atliekami įvairiose laboratorijose, kurios pirmiausia turi būti akredituotos ir gali atlikti tam tikro pobūdžio tyrimus. Tai ne tik Lietuvos, bet ir užsienio laboratorijos, skirtingoms produktų grupėms tyrimus atlieka skirtingos laboratorijos. Dėl ES ekologinio ženklo naudojimo yra su įmone sudaroma standartinė Europos Komisijos nurodyta sutartis.
ES ekologinis ženklas yra suteiktas ir Lietuvoje pagamintiems produktams, konkrečių produktų sąrašas yra pateikiamas Aplinkos apsaugos agentūros tinklapyje.
Danutė Ramoškevičiūtė