.png)
Kovo 28 dieną aplinkos ministras V. Mazuronis patvirtino prieštaringai vertinamą Labanoro regioninio parko tvarkymo planą. Jei bus įgyvendinti plano sprendiniai Labanoro parko paežerės „pasipuoš" tvoromis ir naujais vasarnamiais. Pievose vasarnamiai ištisais kvartalais išaugs netgi kraštovaizdžio draustiniuose.
Šnieriškių k.,Mindūnų sen.,Molėtų raj. Labanoro regioniniame parke, Aiseto ežero kraštovaizdžio draustinyje, Kaimo ir apylinkių 2008 - 2011m. situacija
Šnieriškių k.,Mindūnų sen.,Molėtų raj. Labanoro regioniniame parke, Aiseto ežero kraštovaizdžio draustinyje Kaimo ir apylinkų užstatymo perspektyva (eskizinis variantas)
Šnieriškių bendruomenė aktyviai dalyvavusi planavimo procese, ne kartą nurodė kokios bus neigiamos pasekmės jei planavimas vyks neįvertinant naujų vasarnamių poveikio gamtai, gyvenviečių ekologijai, kraštovaizdžiui. Buvo pasiūlytas kompromisinis planas kuriame galėtų atsirasti nauja kompaktiška gyvenvietė mažiausiai pakenkianti aplinkinei gamtai, kas išsaugotų nuo išnykimo keletą apylinkėse besiveisiančių saugomų rūšių, nesuniokotų etnourbanistinės vertės požymių turinčio kaimo struktūros bei minimaliai pablogintų dabartinių kaimo gyventojų gyvenimo kokybę. Saugomų teritorijų tarnybą ir kitas valdiškas įstaigas pasiekė kelios dešimtys raštų bei vyko susitikimai. Deja bendruomenės pasiūlymai buvo ignoruojami, netgi nesugebėta atsakyti koks gali būti teigiamas socialinis ekonominis plėtros poveikis.
Bendruomenės atstovai viešai išreiškė nepasitikėjimą saugomų teritorijų valdininkų kompetencija. Gyvenvietes ‚ „darniai" išplėsti užsimojo gamtininkai, nesamdydami architektų ir urbanistų. Baimę kelia nuoseklumo trūkumas saugomų teritorijų politikoje. Jei dar visai neseniai buvo draudžiama ganyti gyvulius, tai dabar atvirkščiai- įteisinamos chaotiškos statybos. Pirmuoju atveju susigriebta tik tada kai pamatyti rezultatai, neganomos teritorijos ėmė užaugti krūmynais ir ėmė nykti tos augalų ir gyvūnų rūšys kurias buvo numatyta saugoti. Tokia, tyrimais ir pasekmių analize neparemtų sprendimų kaina dabar yra perkami gyvuliai, dirbtinai bandant atkurti ganymą o tam išleidžiami milijonų litų. Nauji užstatymų sprendimai vėl neparemti tyrimais bei poveikio aplinkai analize ir jau dabar matoma, kad bus stiprus neigiamas poveikis tiek gamtai, tiek ten gyvenantiems žmonėms. Kas vėl taisys klaidas ir kieno pinigais bus atstatoma sugriauta pusiausvyra?
Kreipimesi į prokuratūrą prašoma apginti viešąjį interesą, nes „Natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; užtikrinti jų apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą - tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė" (Konstitucinio Teismo 2005-05-13 nutarimas). Įpareigoti atsakingas institucijas perdaryti planą, atliekant poveikio aplinkai tyrimus ir analizę. Planavimui samdyti gyvenviečių planavimo atestatus ir patirtį turinčius specialistus, bei atsižvelgti į vietos bendruomenės norus.
