Patalpų mikroklimato gerinimas
Atnaujinta: 2024-04-10

Nuo 2015 metų ES šalyse atliekama tyrimų serija „Sveikų namų barometras", siekiant nustatyti, kokį būstą žmonės įsivaizduoja esant palankiu sveikatai, kiek skiriasi palankiame mikroklimate ir drėgnose bei tamsiose patalpose gyvenančių žmonių sveikatos būklė. Lietuvoje 2 iš 7-ių žmonių gyvena sveikatai nepalankiame būste, jie daugiau kaip 1,5 karto turi daugiau nusiskundimų dėl savo sveikatos.

 

Patalpų mikroklimato gerinimas

Pelėsių, drėgmės ir šviesos trūkumo poveikis sveikatai - naujausiame „Sveikų namų barometro" tyrime, kuriame vertinta 14 000 europiečių sveikata atsižvelgiant į jų gyvenimo sąlygas. Konstatuota, kad gyvenantys šiltuose, šviesiuose ir gerai vėdinamuose būstuose turi mažiau nusiskundimų dėl įvairių ligų, bet 1 iš 6 europiečių gyvena nepalankiuose sveikatai namuose.

Ne vienas esame pajutę, kad įėjus į patalpą, kurioje daug šviesos, yra stogo langų ar švieslangių, vadinamųjų šviesos tunelių, netgi tamsią, niūrią dieną apima pakylėtas erdvės jausmas, kokį jaučiame, pavyzdžiui, būdami prie jūros. Buvimas tokiose patalpose pakelia nuotaiką, jaučiame, kad tai turi teigiamą poveikį bendrai savijautai. Tačiau „Sveikų namų barometro" tyrėjai nesiremia jausmais, jie palygino žmonių, gyvenančių šviesiose, subalansuoto mikroklimato patalpose sveikatos būklę su sveikata tų, kurie gyvena tamsiuose, kartais netgi pelėsių apniktuose drėgnuose būstuose.

Tamsi palepe ir sviesi palepe
Daugiau nei 2 kartus dažniau prasta sveikata skundžiasi tie žmonės, kurie gyvena sveikatai nepalankiuose, drėgnuose pastatuose, o tie, kurie gyvena tamsiuose būstuose nusiskundimų dėl sveikatos turi 1,5 karto dažniau lyginant su tais, kurie gyvena gerai dienos šviesos apšviestuose būstuose.

Europos mastu atliekamų tyrimų serija pavadinta "Sveikų namų barometru".  Dviejuose pirmuosiuose tyrimų ataskaitose analizuota, kaip europiečiai įsivaizduoja sveikus namus, o šiais, 2017 metais trečiąją ataskaitą parengusi  „VELUX grupė" lygino įvairiuose būstuose gyvenančių žmonių sveikatos būklę ir tyrimą paskyrė pasaulinei sveikatai palankių pastatų dienai.

Ataskaitoje "Sveikų namų barometras 2017" pateikiama dar gilesnė 2016 m. atliktų tyrimų rezultatų analizė, remiantis surinktais duomenimis parodoma, kaip pastatų mikroklimatas veikia juose gyvenančių žmonių sveikatą. Tyrime naudoti įvairių šaltinių duomenys: konsultacijų agentūros "Ecofys" iš Berlyno, Vokietijos tyrimų instituto "Fraunhofer IBP", ekonomikos konsultantų iš Danijos "Copenhagen Economics" ir dviejų ankstesnių "Sveikų namų barometrų" duomenys.

"Ecofys" mokslininkai tyrė koreliaciją tarp sveikatos ir pastatų 27-iose ES šalyse narėse (išskyrus Vokietiją), naudodamiesi Eurostato duomenų baze ES-SPGS (Europos Sąjungos tyrimas apie pajamas ir gyvenimo sąlygas, kuris buvo atliktas siekiant įvertinti gyvenimo sąlygų padėtį ir kitimą Europoje). Šiame tyrime kiekvienam ES-SPSG kintamajam naudoti anoniminiai rezultatai, gauti apklausus daugiau nei 100 000 atskirų namų ūkių ir daugiau nei 250 000 vyresnių nei 16 metų asmenų visose ES šalyse narėse, išskyrus Vokietiją.

"Fraunhofer IBP" išanalizavo daugiau nei 200 mokslinių publikacijų, apimančių drėgmės ir pelėsių įtaką kvėpavimo takų ligoms. Publikacijos buvo analizuojamos metaanalizės metodu, siekiant nustatyti, kokia yra rizika susirgti astma, gyvenant drėgnuose, pelėsių pažeistuose būstuose. "Fraunhofer IBP", pasinaudodama duomenimis iš metaanalizės, Eurostato bei kitų šaltinių, nustatė europiečių, kuriems drėgmė ir pelėsiai padarė neigiamos įtakos, skaičių bei poveikį visuomenei ekonominiu požiūriu.

"Copenhagen Economics" analizavo namų ūkių turimą kapitalą, kurį būtų galima panaudoti renovacijai, remdamasi EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) duomenimis. Įvertintos tiek santaupos, tiek nefinansinis turtas.

Šioje ataskaitoje pateikiami skaičiai remiasi "Ecofys", "Fraunhofer IBP" ir "Copenhagen Economics" informacija, jeigu nenurodyta kitaip.

Europiečiai, gyvenantys drėgnose ir/ar tamsiuose pastatuose, dažniau skundžiasi sveikatos sutrikimais

lentele

1. Namuose, kur nėra perteklinės drėgmės. 2. Drėgnuose namuose. 3. Procentinis padidėjimas turinčių sveikatos sutrikimų ir gyvenančių nepalankiose sąlygose lyginant su gyvenančiais palankesnėse sąlygose. 4. Namuose, kur daug šviesos 5.Tamsiuose būstuose 6. Procentinis padidėjimas turinčių sveikatos sutrikimų ir gyvenančių nepalankiose sąlygose lyginant su gyvenančiais palankesnėse sąlygose.

Pasirodo, vienas iš šešių europiečių (tai atitinka visos Vokietijos gyventojų skaičių) teigia gyvenantys sveikatai nepalankiuose pastatuose, t. y. pastatuose, kur pernelyg drėgna (pro stogą sunkiasi vanduo, drėksta grindys, sienos ar pamatai), trūksta dienos šviesos, nepakankamas patalpų šildymas arba jos perkaitininamos žiemos metu.

Akivaizdu, kad sveikatai nepalankūs pastatai turi neigiamos įtakos jų gyventojų sveikatai. Daugiau nei 2 kartus dažniau prasta sveikata skundžiasi tie žmonės, kurie gyvena sveikatai nepalankiuose, drėgnuose pastatuose, o tie, kurie gyvena tamsiuose būstuose nusiskundimų dėl sveikatos turi 1,5 karto dažniau lyginant su tais, kurie gyvena gerai dienos šviesos apšviestuose būstuose. Matyti neabejotinas tarpusavio ryšys tarp sveikatai nepalankių pastatų ir žmonių, įvardijusių savo sveikatą kaip "prastą".

Tokie veiksniai kaip pelėsiai ir drėgmė gali ne tik pabloginti pastatų būklę, bet ir pakenkti šių pastatų gyventojų sveikatai. Apskaičiuota, kad ES šalyse dėl astmos ir lėtinio obstrukcinio plaučių uždegimo tiesioginės išlaidos siekia apie 42 milijardus, o netiesioginės metinės išlaidos, netekus darbo, sumažėjus darbo našumui - apie 40 milijardų eurų.

Mergaite prie lango
Nustatyta, kad drėgnuose ir tamsiuose būstuose gyvenantys europiečiai turi 40 proc. didesnę tikimybę susirgti astma.

Panaši koreliacija rasta įvertinus gyvenančių normaliai šildomuose ir šaltuose  būstuose nusiskundimus dėl sveikatos: gyvenantys šaltai, tamsiuose būstuose nusikundimų dėl sveikatos turi 2 kartus daugiau, nei gyvenantys šiltuose ir dienos šviesos ilgiau apšviečiamuose namuose.

Tinkamas mikroklimatas

„Sveikų namų barometro" ataskaitoje pažymima, kad Europoje yra 110 milijonų individualių namų ir kotedžų, bet trys ketvirtadaliai šių namų yra energiškai neefektyvūs, daugeliui jų reikalinga renovacija. 84 proc. šių pastatų priklauso privatiems savininkams.

Daugelis privačių namų savininkų renovuotų savo būstą, jei jis taptų energiškai efektyvesnis, beveik trys ketvirtadaliai renovuotų būstą, kad jame būtų sveikesnis mikroklimatas.

Ataskaitos rengėjai daro išvadą, jog  sveikata ir gerovė, kaip lygiavertės naudos didesniam energiniam efektyvumui bei taupymui, turėtų būti įtrauktos į pastatų atnaujinimo politiką bei skelbiamos gyventojams. Tai padėtų padidinti renovacijos tempus.

Savo ruožtu „Copenhagen Economics" atliktas tyrimas parodė, kad vidutinis europiečio namų ūkio disponuojamas kapitalas yra 139 000 eurų (skaičiuojant santaupas ir nefinansinį turtą).  Įvertinta, kad 60 proc. Estijos ir 80 proc. Latvijos namų ūkių pajėgūs renovuoti savo namus, vidutinis Estijos namų ūkio disponuojamas kapitalas yra 50 000, o Latvijos - apie 65 000 eurų. Duomenų apie finansinius Lietuvos namų ūkio pajėgumus nėra.  Tyrėjai daro išvadą, kad 70 proc. ES namų ūkių finansiškai pajėgūs bent etapais vykdyti renovaciją, kad jų namai taptų energiškai efektyvesni ir sveikesni.

Lietuva „Sveikų namų barometro" tyrime

Tyrimo ataskaitoje atskirai pateikti duomenys apie pastatų būklę ir žmonių sveikatą kiekvienoje ES šalyje. Konstatuojama, kad 2 iš 7-ių lietuvių gyvena sveikatai nepalankiame būste. Daugiau kaip pusantro karto žmonių, gyvenančių drėgnuose, menkai šildomuose ir tamsiuose būstuose skundžiasi savo sveikata lyginant su žmonėmis, gyvenančiais komfotabiliuose namuose. Gyvenantys energetiniame skurde savo sveikata skundžiasi 1,5 karto daugiau, gyvenantys drėgnuose būstuose turi 40 proc. didesnę tikimybę susirgti astma.

5  žingsniai sveikesnių namų link

Kol neatlikta renovacija, „Sveikų namų barometro" rengėjai siūlo penkis žingsnius, kurie gerina  patalpų mikroklimatą ir turi teigiamą poveikį sveikatai:

1 žingsnis: sukurkite tinkamas sąlygas miegui. Tai reiškia gerai vėdinamą, nei per vėsų, nei per karštą kambario orą, visišką tamsą ir tylą. Miegantys tokiose sąlygose teigia, kad  ryte jaučiasi energingesni.

2 žingsnis: gyvenamosiose patalpose palaikykite komfortabilią temperatūrą - jei jums tai 20 ar 23 laipsnių šiluma, tokią ir palaikykite, nepaisydami šildymo išlaidų. Laikoma, kad komfortabili temperatūra - tai jums priimtina maloni vėsa vasarą ir nepernelyg šiltas oras žiemą. Netinkama kambario temperatūra gali būti galvos skausmo ar varvančios nosies bei peršalimo priežastimi.

3 žingsnis: Vėdinimas, vėdinimas ir dar kartą vėdinimas. Jei kambariuose yra tik natūralus vėdinimas, būtina atverti langus 2-4 kartus per dieną, nepaisant, kad žiemą su šiltu oru prarandate ir šilumos. Tokiu atveju taupyti neverta, nes taupote sveikatos sąskaita. Jei namuose yra rekuperacinė vėdinimo sistema, šilumos prarasite daug mažiau. Bet prisiminkite, kad nevėdinamose patalpose greitai pasijusite išvargę ir apatiški.

4 žingsnis: Įsileiskite dienos šviesos - kuo jos daugiau, tuo palankesnė patalpos atmosfera, joje esančių žmonių savijauta. Dienos šviesa teigiamai veikia ne tik bendrą savijautą, įrodyta, kad pakankamas dienos šviesos kiekis biure padidina darbuotojo produktyvumą 15 proc.

5 žingsnis: Kabariuose turi būti palaikomas optimalus drėgmės lygis - laikoma, kad tai 40-60 proc. santykinė drėgmė. Kai drėgmės lygis per didelis, susidaro palankios sąlygos įvairiems mikroorganizmams veistis, yra pavojus atsirasti pelėsiui, ypač, jei patalpos nepakankamai vėdinamos. Pernelyg sausas oras irgi nepageidaujamas tiek žmonėms, tiek ir gyvūnams, augalams, meno kūriniams, muzikos instrumentams ir pan.

„Sveikų namų barometro" tyrimas primena mums, kad energijos taupymas negali būti savitikslis, jis turi būti siejamas su žmonių gerove ir sveikata. „Šis tyrimas pirmasis, kuris atskleidžia, kokią įtaką pastato būklė turi jo gyventojams", - pabrėžia „VELUX Grupės" viceprezidentas Michael K. Rasmussen.

„VELUX Grupė" yra viena iš „Sveikų namų barometro" tyrimo iniciatorių ir partnerių.

Pagal „Sveikų namų barometro" ataskaitą parengė Danutė Ramoškevičiūtė, „VELUX" nuotraukos

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Geriausi temos straipsniai

Ar gali namo priestatas padidinti pastato vertę?

Kaip priestatas keičia namo vertę, kaip statyti namo priestatą, namo rekonstrukcijos ir priestato pavyzdys

Patalpų mikroklimato gerinimas

Kaip pagerinti patalpų mikroklimatą

Patarimai dengiantiems stogą

Dažniausios stogų problemos, dažniausios klaidos dengiant stogą, koks turi būti stogdengys

Renovacija pagal aktyvaus namo principus

Kas yra aktyvus namas, kokie yra aktyvaus namo principai, namo vidaus klimatas, sveikas mikroklimatas namuose, namo energijos taupymas,

Savaime nusiplaunantys stiklai

Savaime nusiplaunantys langai, purvą ir taršą atstumiančios dangos

Stoglangiai

Stoglangio montavimas, kaip įrengti stoglangį, stoglangių tipai

Stoglangio montavimas

Kaip teisingai įstatyti stoglangį, stoglangio įstatymas, izoliacija nuo vandens patekimo ir apšiltinimas, stoglangio apdaila

Šlaitinio stogo šiltinimas su akmens vata

Plieninio, bituminių čerpių ir beasbesčio šiferio šlaitinio stogo šiltinimas ir įrengimas. Problematiškiausios vietos, dažniausios klaidos ir stogo pratekėjimų priežastys.