Plieninio, bituminių čerpių ir beasbesčio šiferio šlaitinio stogo šiltinimas ir įrengimas. Problematiškiausios vietos, dažniausios klaidos ir stogo pratekėjimų priežastys.

Lietuvoje populiariausios šlaitinių stogų dangos yra plieninė skarda, bituminės čerpės ir beasbestis šiferis, tad ir aptarsime tokių stogų konstrukciją bei apšiltinimą su akmens vata, kuri stoguose vyrauja dėl gerų šiluminių ir priešgaisrinių savybių.

Apšiltinti stogai privalo turėti keturias svarbias užtvaras: garo izoliaciją, šilumos izoliaciją, vėjo izoliaciją ir hidroizoliaciją. Visos jos susijusios ir yra vienoje konstrukcijoje, todėl stogo apšiltinimo iš esmės neįmanoma nagrinėti atskirai, neliečiant stogo konstruktyvo ir kitų elementų. Garų izoliacija ir termoizoliacija būtini, o vėjo izoliacijos ir hidroizoliacijos funkcijas gali atlikti vienas plėvelės sluoksnis.  Šlaitinio stogo sluoksnių išdėstymas priklauso nuo stogo dangos tipo.

Šlaitinių stogų dangos ir nuolydis

Šlaitinio stogo nuolydis irgi priklauso nuo dangos, kuri bus montuojama. Remiantis gamintojų rekomendacijomis, minimalus stogo nuolydis, kai galima naudoti plieninę valcuotą ar trapecinio profilio stogo dangą, turi būti ne mažesnis kaip 7 laipsniai. Naudojant čerpinio profilio metalinę stogo dangą, minimalus stogo nuolydis yra 14 laipsnių. Bituminėms čerpelėms galimas minimalus nuolydis - 10 laipsnių. Beasbestės banguotos stogo dangos mažiausias stogo nuolydis yra 7 laipsniai.

Plieninė stogo danga gali būti tvirtinama ant gegnių ir grebėstų arba ant lygaus pakloto, beasbestis šiferis - tik ant gegnių ir grebėstų, bituminės čerpelės  - tik ant lygaus pakloto.

Plieninę stogo danga ant ištisinio pakloto galima kloti tik tais atvejais, jei naudojami falciniai lakštai su viengubu ar dvigubu užlanku.

Šlaitinio stogo konstrukcija

Tvirta laikančioji stogo konstrukcija ir geras jos apšiltinimas - pusė gero stogo. Kita pusė priklauso nuo oro judėjimo konstrukcijoje, sandarumo, kuriuos lemia darbų kokybė, stogo dangos kokybė.

Laikančioji šlaitinio stogo konstrukcija - tai murlotas (mūrtašis), gegnės, stygos. Vėdinamam tarpui suformuoti naudojami išilginiai grebėstai,  hidroizoliacinės ir difuzinės arba antikondensacinės plėvelės, atramai stogo dangai - ištisinis paklotas, papildomos atraminės konstrukcijos. Stogo konstrukcijos sudėtingumas priklauso nuo stogo formos, dangos ir sniego apkrovų, medienos tipo.

Šlaitinio stogo gegnių, grebėstų, lentų pakloto ir kitų medinių konstrukcijų medienos drėgnis turi būti ne didesnis kaip 20 proc. ir ne mažesnis kaip 8 proc., mediena turi būti apdorota  antiseptikais ir antipirenais.

Šlaitinio stogo su oro tarpu po stogo danga (šiuo atveju nautotos čerpės, bet gali būti plieninė skarda ar beasbestis šiferis) konstrukcija: stogo vėdinimas, sienos ir stogo šiltinamųjų sluoksnių sujungimas.

Stogo konstrukcija paprastai šiltinama tuo atveju,  jei po stogu įrengiamos šildomos patalpos - mansarda. Jei patalpos po stogu nešildomos,  reikia šiltinti ne stogą, o perdangą. Apšiltinamų stogų šilumos izoliacija montuojama iš vidaus, tarp gegnių.

Gegnių parametrus parenka konstruktorius. Gegnių skerspjūvis yra nustatomas skaičiavimais ir priklauso nuo stogo konstrukcijos apkrovų, šilumos izoliacijos storio ir pasirinkto sprendimo. Kadangi šiltinamasis sluoksnis šiuolaikiniame  šlaitiniame stoge pakankamai storas, gegnėms montuoti dabar vis dažniau naudojamos lengvesnės dvitėjinės sijos, stogams su dideliu tarpatramiu rekomenduojama naudoti klijuotos medienos gegnes.

Kompozicinių (dvitėjų) sijų gegnių konstrukcija.

Plieninės skardos ir beasbesčio šiferio, tvirtinamų ant grebėstų, vėdinamas tarpas formuojamas iš karto po stogo danga, bituminių čerpelių vėdinamas tarpas turi būti po ištisiniu paklotu, jis irgi formuojamas grebėstais. Primename, kad kartais ištisinis paklotas naudojamas plieniniams valcuoto plieno lakštų stogams, bet tik falciniams plieninės skardos lakštams - su viengubu arba dvigubu užlanku (falcu).

Vėdinamas oro tarpas yra skirtas vandens garų, patenkančių iš pastato vidaus, pašalinimui iš stogo konstrukcijos, taip pat vandens, patenkančio per stogo nesandarumus, stogo dangos vidinėje pusėje susidarančiam kondensatui pašalinti.

Kai stogo danga klojama tiesiai ant ištisinio pakloto (iš mūsų aptariamų stogo dangų - falciniams plieno lakštams ir bituminėms čerpėms), tuomet ant ištisinio pakloto rekomenduojama kloti specialią plėvelę, kurios viena iš funkcijų - hidroizoliacija. Geriausia, jei plėvelė su metaliniu tinkliuku.

Bituminėms čerpėms rekomenduojama ritininė hidroizoliacinio bitumo danga, arba kita, atsižvelgiant stogo nuolydį ir stogo dangos gamintojo rekomendacijas.

Hidroizoliacinė danga po falcine plieno danga.

Jeigu tarp stogo dangos ir ištisinio pakloto susidarantis kondensatas neturi galimybės pasišalinti, prasideda plieno korozija, medienos puvimas ir pan.

Kai kurie bituminių čerpių gamintojai hidroizoliacinės dangos ant ištisinio pakloto nereikalauja, ypač didelio nuolydžio stoguose. Laikoma, kad čerpelių dangą galima kloti tiesiai ant ištisinio pakloto. Tačiau gamintojai, kurie bituminėms čerpėms suteikia ilgą garantinį laiką, visgi, dėl stogo dangos ilgaamžiškumo, rekomenduoja naudoti hidroizoliacinę bituminę ar kitą dangą ant ištisinio pakloto. Tai apsaugo paklotą ir visą konstrukciją tuo atveju, jei po čerpelėmis dėl šoninio vėjo patenka vandens ar sniego.

Šlaitiniuose stoguose, kai hidroizoliacija yra vandens garams laidi plėvelė (difuzinė plėvelė), atskiro apsaugos nuo vėjo sluoksnio įrengti nebereikia.

Kad šlaitinio stogo konstrukcijoje normaliai cirkuliuotų oras, jis turi susisiekti su lauko oru ir turėti angas orui patekti bei pasišalinti: tarpą virš šiluminės izoliacijos orui cirkuliuoti, oro patekimą apkaloje po karnizu (stogo apačioje) ir oro ištraukiamąsias angas kraige (viršuje). Vėdinamo oro tarpo aukštis priklauso nuo šlaito ilgio, tačiau turi būti ne mažesnis kaip 50 mm.

• Stogo danga;
• Grebėstai;
• Išilginis grebėstas/ vėdinamas oro tarpas ne mažesnis 50 mm;
• Hidroizoliacija ir apsauga nuo vėjo (difuzinė plėvelė) PAROC XMU 100;
• Kompozicinė gegnė;
• Šilumos izoliacija PAROC Ultra      (PAROC Ultra plus);
• Orą ir garus izoliuojantis sluoksnis PAROC XMV 020bas;
• Skersiniai tašai / tarp jų PAROC Ultra (PAROC Ultra plus);
• Vidaus apdaila;

Šlaitinio stogo su oro tarpu po stogo danga ir dvitėjų sijų gegnėmis schema.

• Bituminių čerpelių stogo danga;
• Ištisinis paklotas (OSB plokštė);
• Išilginis grebėstas/ vėdinamas oro tarpas ne mažesnis 50 mm;
• Hidroizoliacija ir apsauga nuo vėjo (difuzinė plėvelė) PAROC XMU 100;
• Kompozicinė gegnė;
• Šilumos izoliacija PAROC Ultra      (PAROC Ultra plus);
• Orą ir garus izoliuojantis sluoksnis PAROC XMV 020bas;
• Skersiniai tašai / tarp jų PAROC Ultra (PAROC Ultra plus);
• Vidaus apdaila;

Šlaitinio stogo su oro tarpu po ištisiniu paklotu ir dvitėjų sijų gegnėmis schema.

Šlaitinio stogo šiltinimas

Sumontavus gegnes, ant jų klojama vandens garams laidi difuzinė (hidroizoliacinė) plėvelė, prie kurios iš vidaus glaudžiamos akmens vatos plokštės.  Rekomenduojama naudoti tokią plėvelę, kurios Sd ne didesnis kaip 0,02 m. Kuo mažesnis šis koeficientas, tuo didesnis garų praleidžiamumas ir atvirkščiai.

Virš difuzinės plėvelės sluoksnio išilgai gegnės kalama lenta (vadinama išilginiu grebėstu, „makaronu"), ant jos skersine kryptimi grebėstai, ant kurių tvirtinamos plieno, banguotų lakštų ar kita stogo danga. Visų šių sluoksnių svarba yra didelė, todėl bet kuri klaida, atsainus darbas lemia papildomus kaštus jas taisant vėliau.

Stogo grebėstavimas. Grebėstai montuojami statmenai gegnėms, pagrindinė  jų funkcija - laikyti stogo dangą arba ištisinį paklotą.

Išilginis grebėstas suformuoja oro tarpą, kuriuo juda lauko oras, kai yra užtikrinamas oro padavimas stogo karnize ir išėjimas stogo kraige. Tokiu būdu vandens garai iš vidaus patalpų patekę į stogo konstrukciją bus pašalinami į lauką.

Jei stogo danga nesandari arba ant jos iš vidaus susidaro kondensatas,  jis, pavirtęs vandeniu, nuteka hidroizoliacine plėvele išilginio grebėsto suformuotu oro tarpu.

Grebėstavimas gali būti tankus,  retas arba ištisinis. Lengvai stogo dangai naudojamas retas grebėstų žingsnis, čerpėms - tankus, bituminėms čerpelėms naudojamas ištisinis paklotas.

Šilumos izoliacinis sluoksnis šiltų šlaitinių stogų konstrukcijose yra montuojamas tarp gegnių. Kadangi A+ ir A++ energinio naudingumo klasių stogų izoliacijos storiai yra dideli, reikalingas didelis gegnių aukštis arba joms naudojamos kompozicinės (dvitėjės) sijos.

Difuzinė plėvelė ant gegnių.

Šilumos izoliacijos sluoksnis įrengiamas iš universalių mineralinės vatos plokščių. Universalios akmens vatos plokštės - tai 50-200 mm storio itin lanksčios PAROC Ultra ir PAROC Ultra plus. Šiuo atveju apsaugos nuo vėjo funkciją atlieka difuzinė plėvelė įrengta ant gegnių.

Tais atvejais, kai stogo konstrukcija yra įrengiama naudojant ne difuzinę, bet vandens garams nelaidžią hidroizoliaciją, ant šiltinimo sluoksnio iš universalių plokščių turime įrengti apsaugą nuo vėjo iš vėdinamų atitvarų plokščių: PAROC WAS 25t arba PAROC WAS 35t.

Stogo danga; Grebėstai; Iššilginis grebėstas; Kompozicinė gegnė; Hidroizoliacija (vandens garams nelaidi plėvelė); Vėdinamas oro tarpas ne mažesnis 50 mm; Apsauga nuo vėjo PAROC WAS 35t (PAROC WAS 25t); Šilumos izoliacija PAROC Ultra (PAROC Ultra plus); Orą ir garus izoliuojantis sluoksnis PAROC XMV 020bas; Skersiniai tašai / tarp jų PAROC Ultra (PAROC Ultra plus); Vidaus apdaila.

Lanksčios, nedegios, puikiai garsą ir šilumą izoliuojančios plokštės įspraudžiamos tarp gegnių ir lengvai užpildo angą, nepalikdamos plyšių.

Šlaitinio stogo konstrukcijoje iš vidinės (šiltosios) pusės būtina vandens garų ir oro izoliacija. Paprastai tam yra naudojama 200 mikronų storio polietileno plėvelė.

Jei vandens garų ir oro izoliacija  įrengiama šilumos izoliacijos sluoksnio viduje, tai išorinis šilumos izoliacijos sluoksnis turi būti mažiausiai tris kartus storesnis už vidinį, esantį už garų izoliacijos.

Prie gegnės apačios per pritvirtintą polietileno plėvelę yra kalami mediniai tašeliai ar metalo profiliai, ant kurių bus tvirtinama apdaila (gipskartonio plokštės, medinės dailylentės ir pan.).

Tarpai tarp tašelių ar profilių yra užpildomi 50 mm storio mineralinės vatos sluoksniu. Šiam sluoksniui prilaikyti dažniausiai naudojama paprasta virvelė.

Akmens vatos sluoksnis iš vidinės pusės prilaikomas zigzagais išvedžiota virve.

Mansardos apšiltinimas ir apdailai paruošti profiliai.

A+ ir A++ energinės klasės gyvenamųjų vienbučių ir dvibučių namų stogo šilumos perdavimo koeficiento vertės turi būti ne didesnės nei 0,09 ir 0,08 W/(m²·K). Žr. STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas" 5 ir 6 lentelės. Tokioms vertėms pasiekti reikalingi atitinkami izoliacijos storiai.

Šilumos izoliacijos storiai, kai šiltinama PAROC Ultra.

Šilumos izoliacijos storis priklauso ne tik nuo pačios šilumos izoliacijos savybių bet ir nuo pasirinktos stogo konstrukcijos. Ypač didelę įtaką daro gegnės - kokios jos yra: įprastos ar kompozicinės. Jei kompozicinės, tai iš kokių medžiagų, kokie gegnių matmenys. Visais atvejais šilumos izoliacijos storį turi parinkti projektuotojas.  Šlaitinio bituminių čerpelių stogo šiltinimo variantai, kai gegnėms naudojamos medinės sijos ir kompozicinės (dvitėjės) sijos, yra pateikti kataloge „Statau šiltą namą 2020". Ten taip pat pateikta skaičiuojamoji gegnių įtaka šiluminiams tilteliams.

Dažniausiai pasitaikančios stogų įrengimo klaidos

Montuojant stogą, kaip nė vienoje kitoje konstrukcijoje, ypatingai svarbios yra detalės, kurios turi didžiulę įtaką kokybei. Tos detalės, tai:

• Neteisingai sudėtas arba per mažas, t. y. neatitinkantis energiją taupančių pastatų standartų, šilumos izoliacijos sluoksnis. Blogiausia, kai neteisingais ilgiais supjaustoma vata (paliekami tarpai prie gegnių, arba izoliacija per daug įsprausta, išlinkusi) arba, kai nepersidengia izoliacijos sluoksnių sandūros. Izoliacija turi būti platesnė nei atstumas tarp gegnių ir turi būti įspraudžiama tarp jų.
• Stogo konstrukcijoje neteisingai įrengtas vėdinamas oro tarpas arba iš viso jo nėra. Nėra užtikrintas oro patekimas stogo apačioje (karnize) ir pasišalinimas stogo viršuje (kraige).
• Neteisingai parinktos arba neteisingai paklotos hidroizoliacinės, difuzinės ir vandens garus bei orą izoliuojančios plėvelės.
• Vandens garus ir orą izoliuojanti plėvelė po stogu paklota ne visame plote, ne visose patalpose, nesandarios plėvelės ir šoninių elementų sujungimo vietos.
• Nesandarios kamino ir kitų komunikacijų praėjimo per stogą vietos, naudojamos netinkamos tarpinės.
• Nepakankamai gerai išlygintas ir paruoštas stogo pagrindas.
• Nekokybiškai pritvirtinta stogo danga, neužtikrintas sandarumas sujungimuose tarp lakštų.

Kai kurios klaidos reikalauja paaiškinimo, kodėl jos tokios lemtingos ir kodėl būtina jų išvengti.

Vandens garų ir oro izoliacija - ypatingai svarbus sluoksnis kalbant apie stogo konstrukcijos sandarumą. Šlaitinis stogas - tai karkasinė konstrukcija, ir jos sandarumą užtikrina tik vandens garus ir orą izoliuojantis sluoksnis. Todėl šį sluoksnį įrengiant ypatingą dėmesį reikia atkreipti į siūlių užtaisymą, šio sluoksnio jungčių su kitomis konstrukcijomis sandarumą. Šio sluoksnio vientisumo negalima pažeisti, o jei tai yra būtina - reikia numatyti papildomas apsaugos priemones.

Stogo vėdinimas. Iš praktikos žinome, kad stogai dažniausiai prateka būtent dėl vėdinamo oro tarpo nefunkcionavimo. Todėl pirmiausia jį reikia įrengti, o po to užtikrinti lauko oro patekimą į jį per angas karnize ir pasišalinimą iš jo per angas kraige. Patekimo angos turi būti pakankamo dydžio, kad vėdinamas oro tarpas atliktų savo funkciją. Tiek angų, tiek ir vėdinamo tarpo dydis yra nustatomi skaičiavimais, kaip nurodyta reglamente.

Dažnai žmonės baiminasi stoglangių, sakydami, kad tai yra skylės stoge.

Ir iš dalies jie teisūs, tačiau stoglangių gamintojai gerai žino pavojus ir juos seniai yra pašalinę. Esmė - montuotojų profesionalumas ir instrukcijų laikymasis. Montuotojai dažniausiai neatsižvelgia į stogo nuolydį, dangos tipą, stogo dangos bangos aukštį. Neatsižvelgus į šiuos dalykus, parenkamos netinkamos tarpinės lango sujungimui su stogu. Kartais atsiranda problemų net ir tada, kai pardavėjas parenka tinkamus gaminius, bet montuotojai nesilaiko montavimo instrukcijos.

Stogo langas šlaitiniame stoge, palikti plėvelės kraštai užlenkimui.

Renkantis stogo dangą jau turi būti žinomas stogo nuolydis. Kuo mažesnis stogo nuolydis, tuo didesnė tikimybė, kad atsiras kokių nors problemų. Tokia pati nuostata galioja ir stogo langams. Minimalus stogo nuolydis, rekomenduojamas stogo langui, yra 15 proc. Mažesniems nuolydžiams naudojamos specialios pakeliamos tarpinės, kurios langą pakelia iki reikiamo kampo.

Netinkamai suvestos plėvelės prie stoglangio.

Kaip minėjome, didelė dalis stogo įrengimo kokybės priklauso nuo stogdengių. Svarbiausias kriterijus pasirenkant stogdengius yra jų buvusių klientų rekomendacijos. Nerekomenduotume rinktis stogdengių, kurie net nematę objekto prisiekinėja, kad viską gali, viską moka ir žino, o susidūrę su nežinomu mazgu improvizuoja, vietoje to, kad pasiklaustų labiau patyrusių kolegų. Į profesionalą pretenduojantis stogdengys pirmiausia pasidomės jūsų stogo konstrukcija, danga, nuolydžiu ir kitomis smulkmenomis.

UAB „PAROC" ir ASA.LT informacija, gamintojų brėžiniai, ASA.LT nuotraukos

 

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.