Rasos lašai susiformuoja, kai susidaro sąlygos kondensuotis drėgmei esančiai ore garų pavidalu. Riba tarp garinės vandens būsenos ir kondensacijos yra taip vadinamas rasos taškas. Sakykime, kambaryje yra 20 laipsnių temperatūra ir 60 procentų oro drėgmė. 60 procentų reiškia, kad ore yra tiek vandens, kiek jo gali išsilaikyti garų pavidalu. Tokiame ore 1 kubiniame metre garų pavidale išsilaiko apie 10,4 g vandens.  Orui vėstant, mažėja galimybės išlaikyti tą patį kiekį vandens. Kai viršijama 100 procentų riba, vanduo kondensuojasi.

Rasos taško susidarymos salygos priklausomai nuo patalpos oro drėgnio ir temperatūros:

Kadangi sandarūs langai kambaryje oro temperatūrą pakelia bent keliais laipsniais, atitinkamai padidėja ir vandens garų talpumas ore. Palikus tą pačią vėdinimo sistemą kokia ir buvo esant nesandariems langams,  šiltesniame ore bus daugiau vandens garų ir jie kondensuosis patalpos vietose, kur temperatūra žemesnė nei rasos taškas.

Daugeliu atvejų siūloma mažinti bendrą buto oro drėgnį vėdinant patalpą. Tačiau gana dažniai pasitaiko, kad langai vis tiek rasoja. Pavyzdžiui, garai kondensuosis, jei 20 laipsnių temperatūros oras su 35 laipsnių drėgnumu (palyginti sausas) priartės prie 3-4 laipsnių temperatūros profilio ar angokraščio paviršiaus. O  20 laipsnių ir 60 procentų drėgmės oras kondensuosis vietoje, kurioje mažesnė kaip  12 laipsnių temperatūra. Todėl į rasojimo ant langų priežastis reikia žiūrėti kompleksiškai: įsitikinti langų kokybe ir neleisti susidaryti rasos taškui t.y. palaikyti atitinkamą oro temperatūrą ir drėgnį.

Langų specialistai apie langų rasojimo problemas

Langų profiliai gali peršalti dėl kelių priežasčių:

1. Profiliai ar kitos sudedamosios lango dalys turi prastas šilumos laidumo savybes arba šilumos tiltelius. Tokiu atveju reikėtų keisti langus.

2. Langas įstatytas pernelyg arti išorinio krašto ir šąla ne tik iš išorės, bet ir iš šono. Montuojant langus visada reikėtų įvertinti atstumo nuo krašto įtaką lango peršalimui.

3. Šoninis šaltis prisideda prie lango atšalimo, jei jis yra per arti didelį šiluminį laidumą turinčios sienos (mūro). Rekomenduojama, kad langai būtų ne arčiau kaip 1,5 centimetro nuo sienos. Jei siena mūrinė,   reikėtų langą atitraukti nuo sienos atskiriant geromis izoliacinėmis savybėmis pasižyminčia medžiaga.

4. Šonai ir tuo pačiu vidinis lango paviršius peršals greičiau, jei suiro izoliacinė medžiaga (montavimo putos). Tai įvyksta pagailėjus kelių dešimčių litų izoliacinėms juostoms, kurios apsaugo montavimo putas nuo UV spindulių ir drėgmės patekimo. Įvertinus termovizoriumi daugelį prieš dešimtmetį sudėtų plastikinių langų, reiktų didelę dalį jų keisti arba permontuoti dėl didelių šilumos praradimų per šonus, sukeltų izoliacinio sluoksnio suirimo.

Lango būklę galima įvertinti naudojant termovizorių.

Vėdinimo specialistų komentaras apie langų rasojimą

Dažniausiai, kai rasoja langai, siūloma pagerinti vėdinimą išvalant ventiliacijos kanalus, atidarant langus. Tačiau sumažindami drėgnį ir įleisdami oro, tuo pačiu prarandame daug šilumos. Norint palaikyti normalų oro drėgnį ir švarų orą, tipiniame apie 40 kvadratinių metrų bute per valandą turėtų pasikeisti apie 60 - 120 kub. m oro. Kartu su juo į lauką iškeliautų apie 50 procentų per tą laiką gautos šilumos. Atitinkamai vėl mažėja temperatūra bute arba didinamos apkrovos šildymo punktui ir atitinkamai kyla šildymo sąskaitos.

Net ir butų daugiabučiame name savininkams rekomenduočiau naudoti rekuperacines vėdinimo sistemas. Rekuperatorius - tai įrenginys, kuris paima į lauką išmetamo panaudoto šilto oro šilumą ir ją perduoda šviežiam iš lauko įleidžiamam orui. Tačiau rekuperacijai reikalingi ortakiai. Statantiems pasyvųjį ar energetiškai efektyvų namą, ortakinės  rekuperacinės sistemos yra būtinos, nes pasyvusis namas pirmiausia yra sandarus. Natūralaus oro pritekėjimo ir ištekėjimo jame negali būti. Šiuolaikiniai butai irgi statomi su rekuperacine vėdinimo sistema. O seniems butams gamintojai yra išradę beortakinius rekuperatorius.
Vėdinimo įrenginys išsprendžia ir į vidų patenkančio oro švaros problemą. Naudojant orlaides į patalpos vidų patenka ir užterštas oras. Kietosiomis dalelėmis ir kitokiais teršalais užterštas oras padidina susirgimų riziką. Tai ypač aktualu pastatams prie gatvių ir kitose smarkiai urbanizuotose teritorijose.

Norėčiau paminėti ir tai, kad šiltinant butą iš vidaus ir nemodernizuojant vėdinimo, pakyla buto oro temperatūra ir padidėja oro drėgnis. Šiuolaikinės oro vėdinimo sistemos leidžia ortakius išvedžioti pasinaudojant net ir nedideliu tarpu po pakabinamomis lubomis. Jei visi daugiabučio gyventojai naudotų rekuperacinę vėdinimo sistemą, tai, tikėtina, kad name sunaudojamos šilumos energijos kiekį sumažintų 30 - 50 procentų, tuo pačiu ir  šildymo sąskaitos, o žmonės gyventų komfortiškesnėje bei sveikesnėje aplinkoje.

Šildymo specialistų komentaras dėl langų rasojimo

Ant vidinio lango paviršiaus išsilaikyti didesnei temperatūrai padeda teisingai sumontuota vidinė palangė. Radiatoriai po langais tam ir statomi, kad aukštyn kylantis šiltas oras šildytų lango paviršių ir neleistų priartėti prie rasos taško sąlygų.  Jei sumontuojama plati palangė, oro srautas negali sušildyti apatinės lango dalies, ji lieka šalta ir susidaro sąlygos rasojimui.