.png)
Savo skaitytojams Naujaisiais metais linkime sveikatos, laimės, jaukių namų ir ekologinio pilietiškumo.
2014 metais įvestas naujas maisto produktų žymėjimas
2014 metų pabaigoje po gana netrumpo pereinamojo laikotarpio ES šalyse įsigalios naujas maisto produktų ženklinimo reglamentas. Šis reglamentas atsirado dėl daugybės vartotojų nusiskundimų. Jame nustatyti griežtesni ir aiškesni reikalavimai maisto produktų etiketėms - numatytas aiškesnis maisto produktų sudėties, maistingumo, kaloringumo nurodymas, netgi raidžių etiketėje dydis. Buitinėms prekėms tokio atnaujinto reglamento dar nėra, tačiau nemažai mūsų aplinkos daiktų nėra tokie nepavojingi, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Juolab, kad ir jų poveikis dažniausiai būna ilgalaikis. Tad laikas mąstyti ir apie griežtesnį buitinės chemijos, baldų, statybinių medžiagų bei kitų gaminių ženklinimą ir perspėjimus vartotojams. Vartotojų aktyvumas savo ruožtu paspartintų šį procesą.
Įvairiomis medžiagomis padengti baldai, indų paviršiai, įvairios cheminės medžiagos, buitinė chemija - mūsų aplinka ir kasdienybė, be kurios neišsiversime. Kad mus supantys daiktai būtų saugūs, egzistuoja galybė teisės aktų ir reglamentų, kurių privalo laikytis ES šalių gamintojai, o trečiųjų šalių gaminiai ir medžiagos privalo turėti atitinkamus sertifikatus. Tad norėdami apsaugoti save ir kitus, domėkimės, ką perkame, kokios medžiagos surašytos gaminio etiketėje.
Nustato ne visus pažeidėjus
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, Valsybinė maisto ir veterinarijos tarnyba - šių ir kitų institucijų pavadinimus girdime ne taip jau retai. Visos jos iš esmės saugo, kad į rinką nepatektų pavojingi gaminiai ir nesaugus maistas. Tačiau net ir didžiausios armijos valdininkų nepakaktų viskam patikrinti. Todėl egzistuoja tam tikri teisės aktai, o atskiri gaminiai ir produktai tikrinami, tik gavus nusiskundimų ar kilus įtarimams.
Pavyzdžiui, 2012 metais ( 2013 meų duomenų dar nėra) į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl galimų vartotojų teisių pažeidimų kreipėsi 13087 asmenys. Kreipiantis į Tarnybą buvo prašoma spręsti įvairaus pobūdžio problemas, klausimus ar ginčus, kilusius tarp asmenų ir pardavėjų ar paslaugų teikėjų.
Nesaugios kepimo grotelės ir klijai
Prieš porą savaičių Valstybinė ne maisto produktų inspekcija išplatimo pranešimą, kad vienose kepsnių grotelėse chromo kiekis, migruojantis į maisto produktus, viršija nustatytą leidžiamą ribą 206 kartus. Tokią išvadą pateikė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistai, ištyrę groteles kepimui ITEM NO, kurias Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus inspektoriai atrinko ir pateikė bandymams, patikrinę UAB „Viskas už vieną eurą" parduotuvę Kupiškyje (Vytauto g. 10 a-2).
Bandymams dėl atitikties produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams šios bendrovės parduotuvėje Panevėžyje (Vilniaus g. 25) Inspekcijos specialistai taip pat atrinko dviejų rūšių klijus - „Super glue" ITEM NO ir „Super 3000" ITEM NO. Atlikus cheminis tyrimus nustatyta, kad chloroformo koncentracija šiuose produktuose leistiną normą viršija atitinkamai 406 ir 206 kartus. Be to, nustatyta, kad UAB „Viskas už vieną eurą" ant klijų pakuočių valstybine kalba nepateikė informacijos apie produktų naudojimą bei saugą ir tuo pažeidė Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkos reikalavimus.
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija importuotoją įpareigojo pavojingus produktus pašalinti iš rinkos, įspėti vartotojus apie susijusią su pavojingu gaminiu riziką bei informuoti apie galimybę grąžinti šį gaminį pardavėjui ir surašė Produktų saugos įstatymo pažeidimo protokolą, kurį perdavė nagrinėti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.
Išnagrinėjusi bylą Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba už Produktų saugos įstatymo 8 straipsnio 1 punkto pažeidimą UAB „Viskas už vieną eurą" skyrė 2750 litų baudą.
Kodėl svarbu domėtis buitinės chemijos sudėtimi?
Buitinės chemijos sudėtyje dažnai būna ūminiu poveikiu pasižyminčių medžiagų - ėsdinančių, alergizuojančių, dirginančių odą ir kvėpavimo sistemą. Vaikai iki 6 metų neretai jomis apsinuodija, kai netyčia praryja ar išpila įvairius valiklius.
Poveikio sveikatai tyrimai paprastai atliekami su viena medžiaga, tačiau kasdien susiduriame su daugybe. Jų randama ir namų ore, ir dulkėse, ir žmonių organizme.
Daugėja mokslininkų, kurie perspėja dėl cheminių medžiagų „kokteilio" namų aplinkoje bei galimo ilgalaikio neigiamo poveikio sveikatai.
Renkantis buitinę chemija, su mažiau pavojingų cheminių medžiagų sudėtyje, galima riziką sumažinti. Daugumą namuose naudojamų priemonių galima pakeisti mažiau toksiškomis ir nebrangiomis - soda, actu, druska, citrinos sultimis, augaliniais aliejais, muilu, boraksu bei kitais mažiau pavojingais valikliais. džiagų
Kodėl vaikai apsinuodija dažniau?
Kūdikiai ir vaikai yra žymiai jautresni pavojingų cheminių medžiagų poveikiui nei suaugusieji. Vaikų organizmas linkęs greičiau įsisavinti chemines medžiagas ir lėčiau jas pašalinti, o imuninė sistema silpniau apsaugo organizmą nuo pavojingų cheminių medžiagų poveikio.
Vaikų ugdymo įstaigos turėtų būti dekoruojamos tik vandens pagrindu pagamintais dažais.
Dėl didesnio odos paviršiaus ploto santykio su kūno svoriu, didesnio įkvepiamo oro kiekio kūno masės vienetui, intensyvesnio kvėpavimo ir greitesnės medžiagų apykaitos lyginant su suaugusiu žmogumi, į vaikų organizmą patenka daugiau cheminių medžiagų.
Maži vaikai daug laiko praleidžia žaisdami ant grindų.
Kadangi pavojingos medžiagos linkusios kauptis dulkėse, jas reiktų dažnai siurbti, o grindis plauti paprastu švariu vandeniu. Taip pat reiktų vengti dulkes kaupiančių kilimų ir kiliminių dangų.
Kas nustato reikalavimus buitinės chemijos sudėčiai?
Reikalavimai buitinės chemijos sudėčiai yra nustatyti Europos Sąjungos (ES) Ploviklių reglamente (EB Nr.648/2004), Bendros gaminių saugos direktyvoje (EB Nr. 95/2001), Biocidinių produktų tiekimo rinkai ir naudojimo reglamente (EB Nr. 528/2012) ir REACH reglamente (EB Nr. 1907/2006). Vadovaudamasis šiais teisės aktais, gamintojas privalo nurodyti etiketėje gaminio sudėtyje esančių agresyviausių ir ūminį poveikį galinčių sukelti cheminių medžiagų pavadinimus ir kiekius, taip pat atitinkamai paženklinti gaminį. Daugumos tokių medžiagų naudojimas buitinėje chemijoje yra tik ribojamas, bet nedraudžiamas.
Ką gali vartotojas?
Kuo daugiau pavojingų cheminių medžiagų mūsų namų aplinkoje, tuo daugiau jų patenka į organizmą ir gali neigiamai paveikti sveikatą. Todėl svarbu, jei įmanoma, stengtis sumažinti sąlytį su jomis.
|
SVARBU Išmokę skaityti etiketes ir įsiminę vengtinų medžiagų pavadinimus, galite pasirinkti saugesnius gaminius. Taip formuojate saugesnių gaminių paklausą ir skatinate pardavėjus plėsti jų asortimentą. |
Skaitykite etiketes - gamintojai privalo nurodyti, jei buitinės chemijos sudėtyje cheminių medžiagų yra dideliais kiekiais. Jei produktas klasifikuojamas kaip pavojingas - ten rasite ir pavojingumo ženklelį.
Ekoženklai
Kritiškai vertinkite gamintojų teiginius, kad gaminys yra ekologiškas ar natūralus. Patikimiausias yra nepriklausomų organizacijų ženklinimas. Gaminiai, paženklinti nepriklausomų institucijų patvirtintais ekoženklais, atitinka specialius aplinkosaugos, poveikio sveikatai ir kitus reikalavimus. Tam, kad būtų suteiktas ekoženklas, yra atliekami nepriklausomi ekspertų vertinimai. Kiekvieną iš žemiau išvardintų ženklų suteikianti institucija turi nustačiusi kriterijus, kurie yra viešai skelbiami ir apima reikalavimus pavojingų cheminių medžiagų naudojimui.
Jų tinklalapiuose yra išvardinti gamintojai ir produkcija, kuriai ekoženklai yra suteikti.
Lietuvoje dažniausiai galima įsigyti buitinės chemijos, kurios sudėtyje yra mažiau pavojingų cheminių medžiagų, paženklintų ES ekoženklu (ES gėlė), Tačiau net ir nepaženklintos ekoženklu vaikų priežiūros priemonės gali būti pagamintos nenaudojant pavojingų cheminių medžiagų. Domėkitės gamintojo vykdoma gamybos politika, rinkitės savo šalies vaikų priežiūros priemonių gamintojus, kurie sutinka atskleisti gamybos procesą ir jame naudojamas medžiagas.
Universalūs valikliai
Įprasti universalūs valikliai dažnai būna pažymėti kaip dirginantys odą ir akis. Jų sudėtyje būna amoniako, kuris gali pažeisti inkstus ir kepenis, chloro, kuris naudojamas dėl balinimo ir dezinfekavimo savybių, formaldehido, kuris gali sukelti vėžinius susirgimus, konservantų, kvapų ir dažiklių, kurie siejami su endokrininės sistemos pažeidimais, dirgina odą ir kvėpavimo takus.
Daugumą nešvarumų galima lengvai nuvalyti universaliu valikliu, kurio sudedamosios dalys yra augalinės kilmės (eteriniai aliejai, citrinos rūgštis ir pan.). Taip sutaupysite pinigų, vietos spintelėje ir oras bus mažiau užterštas pavojingomis cheminėmis medžiagomis. Tiesa, valant įsisenėjusius nešvarumus mechaniškai trinti teks intensyviau ir ilgiau, nei pasitelkus reklamuojamus tariamai „stebuklingus" gaminius.
Oro gaivikliai
Oro gaivikliai naudojami nemaloniems kvapams patalpose naikinti. Dažniausiai įprastuose oro gaivikliuose naudojami sintetiniai kvapai, kurie gaminami iš naftos ir jos šalutinių produktų. Tai gali būti benzeno junginiai, aldehidai, ftalatai ir kitos toksiškos, dirginančios, centrinę nervų sistemą veikiančios vėžinius susirgimus, apsigimimus ir alergijas galinčios sukelti medžiagos.
Vonios ir tualeto valikliai
Dauguma tualeto valiklių yra ėsdinantys ir tirpdami vandenyje išskiria toksiškas dujas. Šių priemonių sudėtyje dažnai būna 1,4-dichlorbenzeno (angl. 1,4-Dichlorobenzene), kuris gali sukelti vėžinius susirgimus, kepenų, inkstų pažeidimus, druskos rūgšties (angl. Hydrochloric Acid), kurios garai gali dirginti kvėpavimo takus, bei kitų medžiagų, pavojingų akims, odai, kvėpavimo takams ir siejamų su vėžiniais susirgimais.
Grindų ir kilimų valykliai, baldų valikliai
Šiose valymo priemonėse gausu kancerogeninių, nervų sistemą veikiančių tirpiklių, konservantų, alergizuojančių sintetinių kvapų, kurie pagaminti naudojant ftalatus, siejamus su endokrininės sistemos pažeidimais ir vėžiniais susirgimais.
|
Paprasti patarimai
|
Parengta remiantis Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos ir VšĮ „Baltijos aplinkos forumas" informacija
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama
