Daugelis šeimų svajoja apie nuosavą namą - kad ir nedidelį, neprašmatnų, bet savą. Kol medžiagų ir darbų kainos dar nepasiekė europinių, verta pasiskaičiuoti ir bent suręsti namo „dėžutę". Tik reiktų gerai apgalvoti, ką ir kaip statyti, kad namo statyba netaptų galvos skausmu ir akmeniu po kaklu.

Kertiniai namo akmenys yra pamatai, sienų konstruktyvas ir apšiltinimas, langai, stogas, šildymo ir vėdinimo sistemos. Tad pirmiausia skaičiuokite, kiek kainuos šie dalykai, nes, net ir esant labai ribotiems finansams, nereikėtų taupyti medžiagoms ir darbams, kurie vėliau gali pakenkti namo konstrukcijai bei sandarumui. Taip pat neverta taupyti įrangai, kuri atsiperka pigindama namo eksploataciją. Apdaila, dizainas ar išskirtinės detalės tegul lieka antraeiliais dalykais.

 

Apsispręskite dėl namo statybos projekto ir jo nekeiskite

Pradėti taupyti galima jau projektuojant - atsisakant bereikšmės pompastikos, sudėtingų konstrukcinių sprendimų ir susitelkiant tik į pagrindinius žmogaus poreikius - patogumą, namo išlaikymo ekonomiškumą ir pan.

Nesakome, kad statant namą negalima naudoti brangių apdailos plokščių, keraminių čerpių stogo, išskirtinio dizaino santechnikos. Jeigu tam galite skirti pinigų, puiku. Tačiau statybų metu sąmata beveik visada didėja - dažniausiai dėl nekokybiškai parengtų konstrukcinių sprendimų ar užsakovo noro keisti tuos sprendimus į kokybiškesnius bei noro naudoti geresnės kokybės medžiagas.

Taigi, jei pinigų nėra per daug, verta pamąstyti, kur sąmatos negalima mažinti, o kur galima pataupyti. Taupyti galima tik renkantis kokybiškas ir ilgaamžes medžiagas, gerų šiluminių savybių, parenkant inžinerinius sprendimus, kurie leidžia neeikvoti daug  šilumos ir elektros energijos. O štai apdailos ir interjero dalykai sensta, atsibosta, yra laikini ir investicija į juos ne visada atsiperka.

Statant namą taupymas būna dvejopas: arba užsakovo sąmoningai pasirinktas, arba savavališkas - statybininkų. Pastarąjį dažniausiai jau galima vadinti darbo broku, technologijų pažeidimais, bet, deja, neretai užsakovas dėl nežinojimo tokį taupymą palaimina, taip „pasirašydamas" po nuostoliais ateityje.

Daugiausia problemų naujuose pastatuose kyla dėl neizoliuotos drėgmės, šilumos tiltelių ir dėl jų atsirandančių šilumos nuostolių, nesubalansuotos, ar blogai sumontuotos šildymo sistemos, nepakankamo vėdinimo. Taigi šiems dalykams taupyti neapsimoka, nes vėliau remontai gali kainuoti brangiau.

 

Namo pamatų įrengimo klaidos

Pamatai - viso namo laikančioji dalis ir drėgmės bei šalčio barjeras. Kad vėliau nekiltų problemų, jie turi būti suprojektuoti atsižvelgiant į gruntą, pakankamai tvirti antžeminei pastato daliai išlaikyti.

Jeigu prieš klojant pamatus nepadaromas grunto tyrimas ir montuojant gręžtinius pamatus paaiškėja, kad statybvietėje vyrauja netvirtas pagrindas arba gruntiniai vandenys yra aukštai, neatsakingi statybininkai greičiausiai sumontuos trumpesnius polius. „Teko dalyvauti konkurse pamatams įrengti. Jo nelaimėjome, bet nustebino maža mūsų konkurentų pasiūlyta kaina. Grunto tyrimas rodė aukštus gruntinius vandenis. Būtent dėl to montavimas būna komplikuotas, neišvengiamai atsiranda papildomų darbų ir dvigubai didesnių nei įprasta išlaidų. Todėl mūsų sąmata lyginant su standartiniu atveju buvo didesnė. Po kurio laiko buvo smalsu pažiūrėti, kaip sumontuoti poliai. Aplink juos ant žemės voliojosi nupjauti armatūrinių tinklų gabalai, lygiai tokio ilgio, kokio buvo per daug norint nesiekti gruntinio vandens. Buvo aišku, kad konkurso laimėtojai neįvertino papildomų didesnių kaštų, atsiradusių dėl nestandartinių sprendimų poreikio. Kai tai suvokė, buvo likę du keliai: arba daryti taip, kaip reikia ir patirti nuostolių, arba vykdyti „racionalizaciją". Nežinau, ar užsakovas „palaimino" tokį sprendimą, ar ne, bet įsitikinęs, kad trūkinėjančios namo sienos ateityje bus taip įrengtų pamatų pasekmė", - pasakojo vienos bendrovės vadovas.

Nepakankamas polių įgilinimas, netinkamas betonas, armatūra ir apšiltinimo klaidos - dažniausiai pasitaikantis pamatų brokas.

 

Kaip dažniau pasitaikančius neleistino taupumo pamatams įrengti pavyzdžius statybos darbų vadovas minėjo naudojamą neprojektinį betoną, vietoj armatūrinių tinklų sudedamą paprastą armatūrą, pamatų neapšiltinimą pagal konstruktorių rekomendacijas.

SVARBU Įrengiant pamatus būtina atlikti geologinį grunto tyrimą, naudoti projektinį betoną, armatūrą, jeigu numatyta, naudoti armatūros tinklą, montuoti projektinio ilgio gręžtinius polius, pamatus kokybiškai apšiltinti.

 

Kur negalima taupyti renčiant namo sienas

Mūrijant sienas pasitaiko, kad ne visur, kur reikia, naudojamas mūro rišamasis armatūrinis tinklas. Ypač blogai, jeigu jį statybininkai pataupo sienų sankirtose ar kampuose, nes po kurio laiko tokiose vietose gali atsirasti įtrūkių.

Mūro skiedinio sudėtis  turi būti pritaikyta medžiagoms ir oro sąlygoms.

 

Kartais statybininkai stebėtinai išradingi: dirbdami esant žemesnei oro temperatūrai vietoj mūro skiedinio priedų nuo šalčio, leidžiančių mūryti žemoje temperatūroje arba skiedinio plastifikatoriaus tiesiog įpilama buitinio indų ploviklio. Galimos pasekmės - po kelių metų ištrupėjusios mūro siūlės. Gali būti, kad šitaip daroma ne dėl taupumo - tiesiog plastifikatoriaus statybvietėje tuo momentu neturi.

Užbaigus sienas, prieš montuojant perdangas, kartais (priklauso nuo blokelių ir perdangų) ant sienų viršaus visu perimetru būtina įrengti gelžbetonio žiedą. Pasitaiko, - ar dėl taupumo, ar dėl nežinojimo, - kad jis nesumontuojamas. Tokiu atveju plokštės gali gniuždyti po jomis esančius blokelius, atsiranda sienos skylimų.

Ne vienas esame girdėję istorijų apie mūrininkus, kurie sumūrijo kreivas sienas. Namo savininkui tai gresia nuostoliais perkant daugiau tinko ir problemomis tęsiant kitus darbus.

Dažna klaida ar neteisingas taupymo supratimas, kai mūriniams kaminams pasirenkamos netinkamos plytos, kamino vidaus įdėklai. Tokiu atveju kamino eksploatacijos laikas bus neilgas. Dažnai pamirštama ir apie saugumą, kai dėl netinkamų medžiagų ar nekokybiškai įrengtų dūmtraukių kyla gaisro grėsmė namo ir jo gyventojų saugumui. Pora kokybiškų ir ilgaamžių kaminų sistemų židiniui ir katilui gali sudaryti 10 ir daugiau procentų viso namo mūro sąmatos, todėl daugelis stengiasi rasti pigesnius sprendimus, deja, pradžioje sutaupyti pinigai išleidžiami vėliau.

SVARBU Montuojant monolitines ir surenkamąsias gelžbetonio sijas, perdangas, dažnai manoma, kad vietoj armatūros tinklo tiks paprasta armatūra. Dėl to vėliau gali atsirasti įlinkių ir įtrūkių.

Kartais po sijomis reikalingos monolitinės atramos pagalvėlės. Jeigu jos nesumontuojamos, sijos gali gniuždyti po jomis esančius blokelius ir sienose atsirasti įtrūkių.

 

Atsakingai rinkitės šiltinimo medžiagas, netaupykite plėvelems ir teisingai jas suklokite. Namo konstrukcijose šilumos izoliacinis sluoksnis yra labai svarbus pastato eksploatacijai, lemiantis, veiksnys tiek fasado ilgaamžiškumui, tiek ir šildymo išlaidoms. Taip pat norėtųsi pabrėžti, kad statant namą, nereikšmingų detalių nėra. Itin svarbu numatyti efektyvias konstrukcijų ir patalpų vėdinimo schemas, tinkamai išdėstyti šilumos, vėjo ir garo izoliacijos sluoksnius konstrukcijoje.

Šiltinimo medžiagos sluoksnis negali būti nei per daug suspaustas, nei per laisvas.

 

Statybinės fasado ir stogo plėvelės užtikrina sandarų namo apvalkalą, konstrukcijų šilumines savybes ir ilgaamžiškumą.

Garo izoliacinės plėvelės paskirtis sulaikyti vandens garus, todėl visuomet ji klojama iš patalpų vidinės pusės. O vėją izoliuojanti plėvelė - difuzinė membrana, klojama virš šilumos izoliacijos be oro tarpo. Membrana montuojama atsižvelgiant į gamintojo rekomendacijas dėl pusių bei užlaidų dydžio. Stogo plėvelės parenkamos pagal S_d vertę, t.y. deklaruotą vandens garų varžai lygiaverčio oro sluoksnio storį. Garų izoliacinei plėvelei šis skaičius turi būti kuo didesnis, o difuzinei membranai - atvirkščiai kuo mažesnis.

Stoge antikondensacinė plėvelė klojama iš karto po stogo danga. Tarp vėjo izoliacinės plėvelės ir antikondensacinės būtina palikti ne mažesnį kaip 5 cm oro tarpą. Antikondensacinė plėvelė privalo vėdintis iš abiejų pusių. Tam būtina teisingai įrengti stogo konstrukciją, ypač kraigus, palikti juose kiaurymes vėdinimui.

Paklojus netinkamai ar neatitinkančias reikalavimų plėveles, drėgmė patenka į šiltinamąjį sluoksnį (dėl to prastėja šiluminės savybės), prateka iki vidaus, sugadina apdailą, atsiranda pelėsių.

Ypač kruopščiai turi būti atlikti paslėpti darbai, nes juos ištaisyti ir sudėtinga, ir brangu.

 

Bandoma pataupyti nenutepant medienos antiseptikais, kurie panaikina tikimybę įsiveisti mediena mintantiems vabzdžiams. Jeigu jų atsiras, gali tekti keisti visą stogo konstrukciją.

Jeigu rengiamas sutapdintas stogas (tas pats galioja ir balkonams), labai dažnai bandoma supaprastinti jo konstrukciją - atsiranda didelė tikimybė vandeniui prasiskverbti į stogo sumuštinį, sumažėja stipruminės savybės, atsiranda šilumos tilteliai, vanduo gali sugadinti vidaus apdailą, atsirasti pelėsių.

Jei taupoma kokybiškam stogo mazgų šiltinimui, nedaromos plėvelių užlaidos, neišvengiamai daugėja šilumos tiltelių, pastatas nebus sandarus, didėja sąskaitos už šildymą, gali įsimesti pelėsis.

Panašūs procesai vyksta nesandariame, net ir gerai apšiltintame pastate...

 

Tvirtinimo elementai nepigūs ir dažnai statytojai pagalvoja, kad nieko tokio, jeigu jų panaudos mažiau ar ne specialius, skirtus ne stogo medienai ar dangai. Tokiu atveju dažniausiai atsiranda konstrukcijų deformacijų, per stogo dangos tvirtinimo varžtų skyles sunkiasi vanduo.

Montuojant medines gegnes ant mūrlotų, būtina pasidaryti šabloną ir vietose, kur gegnė remiasi į mūrlotą, padaryti gegnėse atitinkamas įpjovas, kurios padėtų gegnes sumontuoti taip, kad jų viršutinės altitudės viena su kita lygiuotų ir tik tada galima tikėtis, kad stogo danga bus sumontuota lygiai.

Garantuoti šilumos tilteliai  -  elektros laidai kerta atitvarinę konstrukciją, netinkamai izoliuotas ventiliacijos vamzdis.

 

Neretai taupoma kokybiškam kaminų apdailinimui ir mazgams, jungiantiems kaminą su stogu. Čia vėl yra rizika, kad skverbsis vanduo, o tai reiškia, kad jis per jungtis patenka į šiltinamąjį sluoksnį, mažės jo šiluminės savybės ir visos konstrukcijos ilgaamžiškumas, gadinama apdaila.

 

Jeigu namo fasadas tinkuojamas

Šiltinamoji medžiaga prie sienos klijuojama taupant klijus, kartais net iki 50 proc., naudojamas nepakankamas smeigių kiekis tvirtinant šiltinamąjį sluoksnį prie mūro sienos. Pasekmė - esant stipriam vėjui yra tikimybė, kad konstrukcija neatlaikys apkrovų, šiltinamąjį sluoksnį vėjas gali paprasčiausiai nuplėšti.

SVARBU Jei namo šiltinimui atskirai samdomi meistrai, iš karto reikia perspėti, kad darbus vykdytų laikantis gamintojų rekomendacijų t.y., plokštes klijuotų netaupydami klijų bei smeigių. Tai labai dažna „racionalizacija", dėl kurios vėliau fasadą tenka šiltinti iš naujo.

Kartais naudojamas dekoratyvinis tinkas nelabai tinka Lietuvos gamtinėms sąlygoms. Lietuvoje šaltuoju metu, kuris sudaro didžiąją metų dalį, vyksta dideli ir dažni temperatūros svyravimai. Jeigu tinko sudėtyje nėra medžiagų, kurios leistų tinkui judėti kintant temperatūrai, atsiranda mikroįtrūkių, per kuriuos vanduo skverbiasi į šiltinamąjį sluoksnį. Renkantis fasadinius tinkus dažnai neatkreipiamas dėmesys į dengiamojo apdailinio tinko atsparumą biologiniams teršalams, todėl jau po kelių metų fasadai pradeda samanoti.

 

Tinko bandiniai be „bio apsaugos" priedo.

 

Tinko bandiniai su „bio apsaugos" priedu.

 

Daug problemų gali kilti apšiltinamam ir tinkuojamam fasadui naudojant pigiausias arba skirtingų gamintojų medžiagas - klijus, gruntinius dažus, dekoratyvinį tinką.

Jei tinkuojamo fasado medžiagos nėra vieno gamintojo viena sistema, didelė tikimybė, jog jos tarpusavyje nederės, ilgainiui tinkas atšoks.

 

Kai medžiagų techninės savybės tarpusavyje nedera, didelė tikimybė, kad į temperatūros pokyčius bei oro sąlygas jos reaguos skirtingai, taigi viena kitos atžvilgiu ims veikti ardomai - tinkas pradės sluoksniuotis, trupėti.

Naudojamas neimpregnuotas ar nekokybiškai impregnuotas armavimo tinklelis, kuris įleidžiamas į cementinių klijų sluoksnį. Laikui bėgant cemente esančios aktyvios medžiagos sugraužia armavimo tinklelio struktūrą, tinkas pradeda sluoksniuotis ir byrėti.

 

Medinės namo apdailos klaidos

Įrengiant vėdinamąjį fasadą, apdailintą medinėmis dailylentėmis, nemontuojama priešvėjinė vata ar vėjo izoliacinė plėvelė. Konstrukciją perpučia vėjas, patiriami šilumos nuostoliai.

Labai dažnai medinės dailylentės dažomos nesilaikant dažų gamintojų rekomendacijų: nenaudojamas gruntas, medis padengiamas per mažu dažų sluoksnių skaičiumi. Toks fasadas nebus ilgaamžis ir po poros trejų metų teks neplanuotai jį iš naujo dažyti, jeigu norėsite, kad jis atrodytų tvarkingas ir nepradėtų pūti mediena.

 

Šildymo sistemos pasirinkimas namui

Kokį šildymo būdą pasirinkti? Tai nemenką galvos skausmą keliantis klausimas kiekvienam namo statytojui. Dažnai problemą pagilina tai, kad projektuojant namą neskiriama pakankamai dėmesio būsimai katilinei ir šildymo sistemos įrangai, šildymo būdas pasirenkamas vėliau, todėl iš anksto nenumatomas šildymo įrangai name reikalingas plotas. Norint šią problemą išspręsti, vėliau namo gyventojams dažnai tenka paaukoti dalį garažo ar kitų pagalbinių patalpų. Kad būtų galima išvengti šių sunkumų, būtina kuo anksčiau išanalizuoti ir įvertinti galimus šildymo būdus, kol galutiniai statybos projekto brėžiniai dar nebaigti.

Renkantis energijos šaltinį, visuomet galima surasti daugybę argumentų „už" ir „prieš". Be abejo, kiekvienas šildymo variantas turi ir privalumų, ir trūkumų. Čia ryški pusiausvyra: tas pats šildymo būdas niekada negali būti ir labai komfortiškas ar geras, ir tuo pat metu labai pigus.

 

SVARBU Priimant galutinį sprendimą dėl šildymo būdo, visuomet rekomenduojama palyginti šilymo kainos ir komforto santykį, žinoma, atsižvelgiant į pradines investicijas bei energijos ir kuro kainų prognozes.

Renkantis radiatorius, jų galingumas dažniausiai nustatomas „iš akies"  ar iš praktikos, tik pagal kambario plotą. Taip pat klaidingai manoma, kad atstumai tarp šildomų grindų vamzdelių yra standartiniai ir tinka visuose pastatuose.

Šiais atvejais turėsite neapskaičiuotą ir nesuprojektuotą šildymo sistemą. Tokio požiūrio rezultatas - permokama už per galingus radiatorius, kurių pajėgumai nebus išnaudojami, ar už be reikalo grindų šildymo kontūre panaudotas medžiagas ir meistrų darbą. Kitas kraštutinumas - neprojektuojant ir neskaičiuojant yra tikimybė, kad gali būti parinkti per maži šilumos šaltinio galingumai.

 

Elektros instaliacijos klaidos statant namą

Montuojant elektros instaliaciją kartais parenkami per mažo skersmens laidai nei reikalinga numatytai apkrovai. Tokiu atveju yra didelė rizika jiems perkaisti ir užsiliepsnoti.

 

Neteisingai pasirinkti namo langai

Perkant langus atsižvelgiama tik į galutinę gaminio kainą, todėl langai perkami ne itin šilti, dar blogiau -  iš neaiškių firmelių. O juk langai - tai šilumos nuostoliai, tad labai svarbu, kad jie būtų kokybiški, atitiktų viso namo energinį efektyvumą. Ne paskutinėje vietoje plastikiniuose languose sumontuotų metalinių profilių, apkaustų, tarpinių, stiklo paketų kokybė. Jeigu langai nepakankamai geri, reiks juos nuolat reguliuoti, galimos konstrukcijos deformacijos, o kartais nieko kita nelieka, tik keisti visą langą. Ypač šie momentai svarbūs renkantis didelių matmenų vadinamąsias vitrinas, stumdomas duris.

 

Darbo kokybė statant namą

Kalbant apie statybininkų darbą, kyla logiškas klausimas, kodėl namą statantys rangovai rizikuoja kokybės sąskaita, juk dažniausiai prisiima garantinių įsipareigojimų prievolę?

Kadangi išorės konstrukcijoms (stogo dangai, fasado apdailai, langams) bei darbams įstatymas numato 5 metų garantiją, dažniausiai per šį laiką esminių problemų neiškyla ir nesimato. O jeigu kas ir nelabai gerai, rangovas atlieka kosmetinį remontą, kuris nereikalauja didelių sąnaudų. Deja, po 5 metų rangovas turi teisę nereaguoti į nepatenkinto užsakovo prašymus, palikdamas užsakovą pačiam tvarkytis jau su savo problemomis. Auksine galima pavadinti dažnai girdimą rangovo frazę: „Tai ko tu iš manęs nori, prašei pigiai pastatyti, tai pigiai ir pastačiau" .

Didžioji dauguma rangovų norėtų dirbti su kokybiškomis ir brangesnėmis medžiagomis, laikytis efektyvių technologinių sprendimų ir ateityje neturėti su užsakovu papildomų rūpesčių. Tačiau, kaip sakoma, muziką užsako savininkas, o jis, neturėdamas reikiamos kompetencijos, galimą namo rangovą dažniausiai pasirenka tik pagal mažiausią kainą, todėl, jei peržengiama protingos kainos riba, rangovas provokuojamas taupyti ten, kur nereikėtų, antraip neužsidirbtų sau atlyginimo.

Labai svarbu ne tik laikytis technologijų, bet ir parinkti namo statybai kokybiškas medžiagas. Jų įvairovės ir pasiūlos jūroje ne tik užsakovams, bet ir nepatyrusiems rangovams sunku susigaudyti, pasirinkti tinkamą kokybės ir kainos santykį.

„Nežinau, ar dabar taip yra, bet būdavo, kad medžiagų gamintojasi sertifikavimui nuveža nepriekaištingos kokybės gaminius. Taip gautas sertifikatas neužkerta kelio įmonės savininkui gaminti visai kitokių savybių masinę produkciją. Tiesa, tai veikiau išimtis nei taisyklė, bet pasitaiko. Tokie patys procesai vyksta ir maisto pramoneje, ir kitur visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje. Tik suvalgę netinkamą dešrą negalime įvertinti, kiek ji atėmė mūsų gyvenimo dienų, o namo statyboje tai vėliau ar anksčiau pasimato", - pasakojo įmonės vadovas.

 

Atsakingai rinkitės namo statybininkus 

Apie 70-80 proc. užsakovų renkasi rangovą pagal mažiausios kainos principą. Statant ar remontuojant viešuosius objektus šis principas yra privaloma konkursų sąlyga. Deja, gerų ilgalaikių rezultatų tai neduoda.

Statantys nuosavą namą rangos būdu, dažnai rangovus irgi samdo pagal tą patį mažiausios kainos principą, neranda laiko paprašyti buvusių klientų rekomendacijų, nuvažiuoti apžiūrėti pastatytus namus, pakalbėti su buvusiais užsakovais. Pasirenkant rangovą rekomenduojama pirmiausia remtis draugų, pažįstamų ar namą projektavusio architekto rekomendacijomis. Aišku, kartais iš jau savo namus pasistačiusių pažįstamų sunku gauti rekomendacijas dėl patikimų statybininkų, nes vis tiek dėl vienokių ar kitokių priežasčių viso statybos proceso metu būtų nesusipratimų ar kilusių problemų. Jei tokių pažįstamų neturite, susitikite su patirtį turinčių statybos įmonių atstovais, įvertinkite jų požiūrį. Reikia suprasti, kad namo statyba yra didelė investicija, todėl reikia stengtis, kad šiandien sutaupyti pinigai netaptų brangiu klaidų taisymu ateityje. Dėl viešųjų pastatų apie tai jau garsiai kalbama. O dažnas statantis nuosavą namą, deja, mano, kad jis yra gudresnis už kitus ir tokios problemos jį aplenks.

Danutė Ramoškevičiūtė

UAB „Rockwool" nuotraukos

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama