Kaip pasirinkti šilumos izoliacines medžiagas?
Atnaujinta: 2024-03-14

Pastaraisiais metais ieškantieji medžiagų namui statyti ar būstui remontuoti susiduria su išties gausiu jų asortimentu. Spręsti vien pagal kainą negali. Kartais ir brangi prekė nuvilia savo kokybe. NP skaitytojams į pagalbą atėjo Lietuvos valstybinės kokybės inspekcijos specialistai. Nuo šio numerio pradedame spausdinti jų patarimus statybinių medžiagų vartotojams. Šilumos izoliacinių medžiagų šiandien tikrai didelė pasiūla. Tai akmens ir stiklo vatos gaminiai, putų polistirolo plokštės, įvairios kamštinės medžiagos ir kt.

 

Į ką atkreipti dėmesį perkant šilumos izoliazijos medžiagas? 

Perkant apšiltinančias medžiagas reiktų žinoti jų izoliacines savybes, naudojimo intervalą tam tikroje temperatūroje, atsparumą vandeniui, chemikalams, atsparumą mikroorganizmų poveikiui (pelėsiams ir pan.), akustines, ekologines, priešgaisrines savybes, taip pat atkreipti dėmesį, ar gaminiai lengvai montuojami, pjaustomi, stabilių matmenų. Renkantis produktą reiktų atsižvelgti į tai, kur ir kokiu tikslu jis bus naudojamas. Po to atidžiai perskaityti ženklinimo rekvizitus, pateiktus ant produkto pakuotės. Neženklintų produktų patarčiau nepirkti. Priminsiu vartotojams, kad ant produkto pakuotės valstybine kalba turi būti nurodyti šie ženklinimo rekvizitai: prekės pavadinimas, gamintojo pavadinimas ir jo adresas, importuotojo pavadinimas ar prekių ženklas ir adresas (importuotoms prekėms), prekės kilmės šalis, jeigu ji nesutampa su gamintojo adresu, šilumos izoliacinės medžiagos paskirtis ir naudojimo ypatumai, partijos numeris, būdingos charakteristikos.

Termoizoliacinių medžiagų šilumos laidumas

Pagal izoliacines savybes apšiltinimo medžiagos statybos techniniame reglamente yra sugrupuotos į šilumos laidumo klases (STR 2.01.03:1999). Pvz., jeigu ant pakuotės nurodyta šilumos laidumo klasė 0,042, o kitos izoliacinės medžiagos - 0,033, renkantis apšiltinimo medžiagą, svarbu žinoti, kad kuo žemesnė šilumos laidumo klasė, tuo geriau medžiaga izoliuoja. Nesertifikuotiems produktams šilumos laidumo klasė ženklinimo etiketėje turi būti nurodyta iš STR 2. 01. 03:1999 6 lentelės. Pavyzdžiui, akmens ir stiklo vatos gaminiams, kurių tankis 20-40 kg/m3, šilumos laidumo klasė ženklinime turi būti 0,08. Jei pastato konstrukcijoje apšiltinimui nepalikta daug vietos, pirkėjas gali rinktis plonesnę medžiagą, kurios šilumos laidumo klasė 0,033. Rezultatas bus tas pats kaip ir pasirinkus storesnę medžiagą, kurios šilumos laidumo klasė 0,042.

Termoizoliacinių medžiagų atsparumas aukštai temperatūrai

Akmens vatos gaminiai yra pranašesni tuo, kad juos galima naudoti iki 900°C temperatūroje. Stiklo vatos gaminių naudojimo intervalas iki 680°C, o putų polistirolo - tik iki 60°C. Taigi nepatartina putų polistirolo arba putų poliuretano plokštėmis sandarinti saunų kabinas, nes nuo šilumos plokštės deformuojasi. Reiktų vengti putų polistirolo kon takto su organiniais tirpikliais ir medžiagomis, kurių sudėtyje yra šie tirpikliai: benzinas, toluolas, acetonas. Mineralinės vatos gaminiai chemikalams yra atsparūs.

Termoizoliacinių medžiagų struktūra

Perkantieji termoizoliacines medžiagas turėtų apžiūrėti pluoštinių medžiagų pluošto struktūrą. Pluošto struktūra nulemia medžiagos stabilumą. Deformuota medžiaga praranda savo izoliacines savybes. Nuo medžiagos struktūros priklauso jos atsparumas mechaniniam spaudimui.

Termoizoliacinių medžiagų atsparūmas vandeniui

Labai svarbi medžiagos savybė yra atsparumas vandeniui. Gaminant akmens vatą naudojami ją impregnuojantys tepalai, todėl, nors ir būdama poringa, ji vandenį atstumia. Ar akmens vata įgeria vandenį, pirkėjas gali pasitikrinti panardinęs jos gabalą į indą su vandeniu. Akmens vata turi plūduriuoti. Jeigu nuskendo, tai rodo, kad ji gaminant nebuvo impregnuota tepalu ir tai yra brokas.

Termoizoliacinių medžiagų priešgaisrinės savybės

Svarbu įvertinti apšiltinimo medžiagų priešgaisrines savybes. Priešgaisriniu požiūriu jos tradiciškai skirstomos į nedegias, sunkiai degias ir degias. Pačios saugiausios yra nedegiosios medžiagos, kurių nedegumas patvirtinamas LST ISO 1182 nurodytu metodu ir įvertinamas pagal LST 1441 nurodytus kriterijus. Nedegių medžiagų grupei priskiriami įvairaus tankio akmens ir stiklo vatos gaminiai.

Ekologiniu požiūriu tinkamiausia termoizoliacija yra kamštinės medžiagos.

Pirkėjui patarčiau įsigijus prekes saugoti pirkimo čekį.

 

VANDA KERULIENĖ
Lietuvos valstybinės kokybės inspekcijos
vyriausioji valstybinė inspektorė

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Geriausi temos straipsniai

Aliuminio lamelės eksterjere ir interjere

Fasadinės aliuminio lamelės, interjero apdaila aliuminio lamelemis

Apie plytas taupantiems

Kaip atskirti nekokybiškas plytas? Ar plyta išdegta teisingai? Kaip išvengti baltų nuosėdų? Ar verta taupyti plytų sąskaita?

Apšiltinimo sistema su mineraline vata ir tinku

Kuo ir kaip apšiltinti pastatus, kaip efektyviai apšiltinti pastatą, šiltinimas naudojant mineralinę vatą

Cementinės dailylentės

Fibrocementinės dailylentės. Pluoštinio cemento dailylentės fasadui, cementinių dailylenčių montavimas, tvirtinimas. Cementinių dailylenčių dizainas, medienos imitacijos cementinės dailylentės.

Degintos medienos apdaila

Degintos dailylentės kaina nedaug didesnė už tradicines medienos dailylentes, bet estetika ir savybėmis deginta mediena pranoksta daugelį pačių atspariausių apdailos medžiagų. Tai medžiaga, kurią galima pavadinti „sumontavai ir pamiršai".

Fasado apdaila

Geriausia fasado apdaila, kaip pasirinkti dangą fasadams,

Fasado apdailos plokštės

Geriausios fasadinės apdailinės plokštės, kaip išsirinkti apdailines plokštes fasadui

Fasado apdailos tvirtinimas

Ventiliuojamo fasado karkaso tvirtinimo detalės yra svarbios pastato energiniam efektyvumui. Bazalto pluošto konsolės nemažindamos energinio efektyvumo mažina termoizoliacijos storį, tuo pačiu padidina pastato naudingąjį plotą.

Fasado šiltinimas

Mūrinio fasado šiltinimas polistireniniu putplasčiu, polistireninio putplasčio klijavimas ant mūro fasado

Fasado šiltinimas mineraline vata ir polistirolu

Fasadų šiltinimui Lietuvoje dažniausiai naudojamas polistireninis putplastis arba mineralinė vata. Abi šios medžiagos iš esmės skiriasi savo reakcija į ugnį. Dažnai pirmasis variantas pasirenkamas dėl pigumo, tačiau nėra visai saugus gaisro atveju, antrasis - šiek tiek brangesnis. Nemažoje dalyje ES šalių praktikuojamas kombinuotas sprendimas.