Šiltinimo poliuretano putomis kaina yra didesnė nei šiltinant daugeliu šiltinimo medžiagų. Tačiau yra vietų, kurias šiltinti įprastinėmis medžiagomis ir sudėtinga, ir nelabai efektyvu. Vienos iš tokių - tai plokštieji daugiabučių stogai, šlaitiniai stogai ir rūsių lubos.

 

Tradiciškai šiltinant sunku išgauti šiltinimo sluoksnio vientisumą

Uždėti šiltinimo plokštes ant vientiso lygaus paviršiaus nėra itin sudėtinga, tačiau tokių paviršių beveik nebūna. Bet kurio statinio šiltinimas susijęs su sandūrų, „praėjimų", angokraščių užtaisymu, siūlių sandarinimu, būna vietų, kurias pasiekti sunku. Šiltinant polistireniniu putplasčiu ar mineraline vata, tokių vietų izoliacija yra varginantis ir kruopštus darbas: reikia plokštes pjaustyti, kloti keletą sluoksnių medžiagos, garo izoliacinę plėvelę, sluoksnius sujungti, pritvirtinti prie pagrindo. Taigi, nėra visiškos garantijos, kad stogo šiltinimas bus padarytas tinkamai -itin daug smulkių detalių, veikia žmogiškasis faktorius, kad kažkas bus pamiršta, nepadaryta. Jeigu tokios vietos liks nesandarios, nuo šilumos nuostolių negelbės nė storiausias šiltinimo sluoksnis, medžiaga ir darbas neatsipirks.

Ką daryti? Profesionalai pataria naudoti kiek brangesnes, bet tokioms vietoms labiau tinkamas ir patikimesnes medžiagas, nes paprasčiau pasiekti gerą rezultatą.

 

Poliuretano putos užpildo tarpus šiltinimo sluoksnyje 

Viena iš sandariausių, tuo pačiu ir šilčiausių termoizoliacinių medžiagų yra poliuretano putos (PUR). Iš esmės tai yra mums įprasto polistireninio putplasčio atmaina, poliuretanui gaminti naudojama sintetinė žaliava, kurios poros užsipildo inertinėmis dujomis (CO₂). Poliuretanas gali turėti atviras ir uždaras poras. Uždarų porų poliuretanas yra itin geras šilumos izoliatorius, atvirų porų poliuretanas naudojamas garso izoliacijai.

Putų poliuretano gaminių mūsų aplinkoje yra kur kas daugiau nei polistireninio putplasčio, nes poliuretano sudėtis ir tankis gali būti labai įvairūs, atitinkamai plati ir paskirtis. "Sandwich" tipo plokštėse, iš kurių pastatyti beveik visi prekybos centrai, pramonės įmonės ir sandėliai, šiltinamoji medžiaga yra putų poliuretanas.  Dar kitos sudėties besiplečiančios poliuretano putos naudojamos durų, langų montavime, be jų neįsivaizduojama šiuolaikinė statyba. Iš putų poliuretano gaminama daugelis buities daiktų, čiužinių, jomis izoliuojami vamzdžiai, šildytuvai, šaldytuvai, akumuliacinės talpos ir panašiai. Tad poliuretanas išbandytas įvairiose situacijose, jis neturi jokio kenksmingo poveikio. Taigi ši medžiaga, užsirekomendavusi kaip tvirta, atspari ir ilgaamžė, jau seniai žinoma ir plačiai naudojama mūsų aplinkoje.

Užpurškus poliuretano putų ant bet kokio paviršiaus, jos labai greitai, per 5-8 sekundes suformuoja vientisą, vienalytį, tolygų izoliacinį sluoksnį. Esmė ta, kad putos įsiskverbia net į mažiausius plyšius nepalikdamos oro tarpo tarp šiltinamojo paviršiaus ir šiltinamosios medžiagos, taigi izoliacija šimtaprocentinė. Negana to, jos tampriai sukimba praktiškai su bet kokiu paviršiumi. Sukimba taip, kad rankomis neatplėši, įmanoma tik nupjauti. Tuo tarpu šiltinant kitomis medžiagomis, ypač seną paviršių, beveik visada lieka oro tarpas.

Poliuretano putos įsiskverbia net į mažiausius plyšius nepalikdamos oro tarpo, tą galima pamatyti padarius termovizinę nuotrauką.

 

Pastatų šiltinimas poliuretano putomis Vakarų Europoje, JAV, Kanadoje naudojamas jau seniai, pamažu ši technologija įvairiais pavadinimais (paprastai kiekvienas gamintojas savo gaminiui suteikia nuosavą prekės ženklą) skinasi kelią ir Lietuvoje.

 

Kaip dirbti su poliuretano putomis 

„Poliuretano putos iš tiesų naudojamos jau seniai ir man, kaip ekspertui, problemų tokiame šiltinime neteko aptikti. Ir dar vienas svarbus dalykas - poliuretanas labai gerai tinka ten, kur yra metalas, metalo konstrukcijos. Poliuretanas labai sandariai padengia metalo paviršių, prie jo nepatenka šaltas oras, nesusidaro kondensatas ir metalas apsaugomas nuo korozijos. Poliuretano putų negalima palikti neuždengtų tose vietose, kurias tiesiogiai veikia UV spinduliai. Kitaip tariant, jas reikia padengti UV spinduliams atsparia danga.  Mano manymu, tai puiki termoizoliacinė medžiaga", - vertina doc. Česlovas Ignatavičius.

Ši medžiaga nekaupia savyje drėgmės, todėl laikui bėgant nesikeičia jos šiluminės savybės.

Vokietijoje iš šlaitinio stogo, izoliuoto poliuretano putomis prieš 28 metus, buvo paimtas mėginys. Putų sluoksnis buvo visiškai nepažeistas, vientisas ir tvirtas.

Prieš 30 metų Vokietijoje, šlaitiniame stoge sumontuotose poliuretano plokštėse - jokių pakitimų.

 

Šios medžiagos garų laidumo koeficientas µ („miu") yra 70-80, t.y. kiek didesnis nei medienos, o tai reiškia, kad garų difuzija, „kvėpavimas",  vyksta. Putų, naudojamų šiltinimui, tankis yra 37-55 kg/m³, t.y. tai gana kieta medžiaga, gerai sukimba su paviršiais. Apšiltinus uždarų porų poliuretano putų sistema, sutvirtinamos konstrukcijos, nėra pavojaus, kad putos laikui bėgant sudrėgs ir sukris. Poliuretano putų šilumos laidumo koeficientas yra 0,021 W/mK - pats mažiausias iš visų šiltinimo medžiagų ir todėl, lyginant su kitomis šiltinimo medžiagomis, reikalingas plonesnis termoizoliacijos sluoksnis.

SVARBU Kadangi poliuretano putos nelaidžios vandeniui, šiltinimo sluoksnis tuo pačiu yra hidroizoliacija - nereikia naudoti papildomų medžiagų.

Poliuretano putos kaip šiltinimo medžiaga labai universali - jomis galima šiltinti pamatus, įvairaus konstruktyvo sienas, stogą. Itin tinka renovuojamiems daugiabučių stogams, kur gausu komunikacijų įvadų, vėdinimo kanalų ir vamzdžių, įlajų, stoglangių ir parapetų.

 

Daugiabučių stogų šiltinimas poliuretano putomis

Daugiabučių, kurie tik dabar masiškai pradedami modernizuoti, stogų eksploatacijos laikas yra 8-10 metų, ir jis kone visur viršytas jau tris ar keturis kartus. Tad stogai yra viena iš tų atitvarų, pro kurią išleidžiame šilumą ir savo pinigus, jie dažniausiai ir šiltinami kartu su fasadais. Problematiškiausios plokščio sutapdinto stogo vietos - tai parapetai, įlajos ir kiti stogo konstrukcijoje įmontuoti stovai bei panašūs elementai. Šios vietos yra silpniausios šiluminiu požiūriu, per jas prarandama daugiausia šilumos.

Tipiškas seno daugiabučio stogas.

 

STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos.  Stogai", reikalaujama,  jog stogo suminė šiluminė varža R_s (kv.m·K/W) būtų ne mažesnė nei 6,25. Senų stogų suminė šiluminė varža dažniausiai esti perpus mažesnė ir be apšiltinamojo sluoksnio jos padidinti neįmanoma. Naudojant įprastines šiltinimo medžiagas tokią varžą gautume užkloję stogą  25-35 cm storio sluoksniu.

Antra plokščių stogų silpna vieta yra lietaus ir sniego vandens pralaidumas. Tai labiausiai juntamas defektas ir  renovuojant stogą jį stengiamasi ištaisyti.

 

Apšiltinto ir netinkamai bitumine prilydomąja danga uždengto stogo vaizdas po vienerių metų.

 

Dažniausiai naudojamas stogų remonto būdas - apšiltinimas polistireninio putplasčio plokštėmis, įrengiant virš jų cemento skiedinio išlyginamąjį sluoksnį, ant kurio klijuojama  bituminė prilydomoji (liaudiškai vadinama ruberoidu) stogo danga.

Šis būdas padidina šiluminę stogo varžą, yra vienas pigesnių, pašalinami didžiausi stogo defektai, suformuojamas pakankamai standi danga. Tačiau įrengimo technologija yra sudėtinga ir reikalauja daug medžiagų, nemenkų darbo jėgos ir laiko išteklių, tikslumo, tam tikrų sąlygų reikalauja bituminės mastikos paruošimo technologija, stogo danga nėra ilgaamžė, nesudaromos geros sąlygos stogui vėdintis. Ši technologija ypač nedėkinga, kai reikia užsandarinti įvairias sandūras ir siūles - niekas nenori ilgai ir kruopščiai su jomis terliotis. Kažin, ar kur nors matėte tvarkingai milimetras į milimetrą suglaustas plokštes, plėvelę, tvarkingai prilydytą bituminę dangą?

Tad stogo šiltinimas nėra toks paprastas darbas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jame svarbiau ne storas izoliacijos sluoksnio storis, o to sluoksnio sandarumas. Kad izoliacijos storis nėra svarbiausias dalykas patvirtina faktas, jog,  padidinus termoizoliacinės medžiagos storį du kartus, dvigubai šilumos nesutaupoma.

SVARBU Taigi šiltinant stogą (ir ne tik) didžiausią dėmesį reikia sutelkti į šiltinimo sistemos sandarumą.

 

Antras momentas tas, kad prieš klojant naują šiltinimo sluoksnį labai svarbu išdžiovinti senąjį. Tam naudojami laikini papildomi ventiliaciniai kaminėliai arba sena danga perforuojama - t.y. suardoma, kad garuotų drėgmė. Vėlgi -tai yra daug laiko ir kruopštumo reikalaujantis darbas.

Kai kurie stogdengiai išpjausto lopus ar pūsles ir tas vietas pakaitina dujiniu degikliu. Pakaitinus kelias minutes zonas, kur sena hidroizoliacija drėko kelis dešimtmečius, drėgmė taip greitai neišgaruoja, šiuo atveju ji tik užkonservuojama.  Ši klaida ypač pavojinga tuo atveju, jei klojamas vienas sluoksnis ištisai prilydomos dangos. Po kurio laiko toje vietoje atsiras nauja pūslė.

 

Plokščių stogų šiltinimas poliuretano putomis

Šiltinant plokščią stogą purškiamomis poliuretano putomis, darbo technologija paprastesnė, gaunama vientisa izoliacija, išvengiama siūlių sandarinimo darbų, plonesniu dangos sluoksniu išgaunama didesnė stogo šiluminė varža. Putos be jokių papildomų pastangų sandariai užpildo visus įtrūkimus ir nelygumus. Nereikalingas senos dangos demontavimas ir paruošiamieji darbai, išskyrus šiukšlių nuo  stogo valymą ir pūslių pašalinimą.

Net ir nestoras (dažniausiai dengiama 4-6 cm sluoksniu) paviršiaus padengimas putų poliuretanu užtikrina reikiamą stogo apšiltinimą ir hidroizoliaciją, o tai padeda sutaupyti izoliavimo medžiagoms, klijams, tvirtinimo elementams.

Stogo vieta su įlaja paruošta purškimui.

 

Putos sandariai užpildo visus įtrūkimus ir nelygumus, įlajos kraštus.

 

Stogų ir kitų konstrukcijų šiltinimui naudojamų poliuretano putų struktūra yra  95 proc. uždarų porų ir 5 proc. atvirų porų. Tokia putų struktūra suteikia atsparumą vandeniui, atviros poros leidžia medžiagai „kvėpuoti", t.y. išgarinti drėgmės perteklių, išleisti vandens garus iš vidaus. Kaip minėta, tokio sluoksnio vandens garų laidumo koeficientas µ yra 70- 80. Tuo tarpu pati puta lieka nelaidi vandeniui.

 

Poliuretano putų šiltinimo mazgai

Kaip ir šiltinant kitomis medžiagomis, prieš purškiant poliuretano putas stogo paviršius turi būti nuvalytas ir sausas, rekomenduojama, kad nuo paskutinio lietaus būtų praėjusios bent 2 dienos. Taip pat reikia supjaustyti senos dangos pūsles ir jas prilydyti prie pagrindo. Jei reikia, turi būti pakeistos įlajos, skardiniai elementai, lietvamzdžiai, vėdinimo kaminėliai, patikrinti nuolydžiai. Danga atkartoja esamus nuolydžius, jei reikia, jie pakoreguojami. Putų purškimui naudojama speciali dozavimo įranga, vienu purškimu formuojamas 1-2 cm putų sluoksnis. Jeigu planuojamas, pavyzdžiui, 6 cm sluoksnis, jis suformuojamas per tris kartus. Per darbo dieną visu reikiamu storiu padengiama nuo 100 iki 300 m² stogo ploto. Paskui poliuretano putų sluoksnis padengiamas UV atsparia danga - 2-3 sluoksniais vienkomponente garui laidžia poliuretanine membrana arba dvikomponente poliurėja ar jos modifikacija - elastomeru.

Renovuojamo sutapdinto stogo šiltinimas

1. Apsauginė danga nuo UV;
2. Poliuretano putos 47-55 kg/m³ tankio;
3. Esama, šilumą izoliuojanti konstrukcija;
4. Stogo nuolydį formuojantis sluoksnis;
5. Esama g/b denginio plokštė;
6. Vidaus apdaila;

Sustapdinto stogo šiltinimas ties anga

1. Apsauginė danga nuo UV;
2. Poliuretano putos 47-55 kg/m³ tankio;
3. Stogo nuolydį formuojantis sluoksnis;
4. Tarpsluoksnis;
5. G/b denginio plokštė;
6. Konstrukcija angai suformuoti;
7. Angos stogelis;
8. Vidaus apdaila;

 

Rūsio lubų šiltinimas poliuretano putomis

Daugiabučių pirmųjų aukštų gyventojai gerai žino, kad jų butų grindys nuolat yra šaltos, per jas netenkama daug šilumos. Vienas svarbiausių namo šiltinimo darbų yra apšiltinti rūsio lubų perdangą. Kadangi poliuretano putos purškiamos, jomis labai nesunkiai tą galima padaryti ir jos išsprendžia bent kelias problemas: kartu apšiltinami vamzdynai, žemos lubos pažemėja labai nedaug, nes sluoksnis nestoras, dažniausiai rūsių durys būna iki pat lubų, purškiant paliekama vietos jų atidarymui, nereikia pjaustyti šiltinimo medžiagos, užsisandarina visi tarpai ir plyšiai.

Apšiltinus poliuretano putomis rūsio lubas, jos pažemėja labai nežymiai.

Putų poliuretano sluoksnis ant rūsio lubų paprastai dengiamas specialiu purškiamu tinku, kuris turi priešgaisrinę apsaugą ir fibro plokšteles, kurios sutvirtina sluoksnį.

 

Poliuretano putų trūkumai

Vienas iš argumentų, kodėl vengiama poliuretano putų, skleidžiamas mitas, jog jos yra degios. IĮ „Gamona" projektų vadovas Žilvinas Jocius sako, kad tai pseudo argumentas, kurį naudoja kitų termoizoliacinių medžiagų pardavėjai. Poliuretano putų degumo klasė nesiskiria nuo kitų šiltinimo medžiagų (išskyrus mineralinę vatą), yra patvirtinta europiniais sertifikatais, kuriuos galima pamatyti gamintojų puslapyje.

„Visų pirma pagalvokite - juk niekur poliuretano putų sluoksnis nebūna atviras, tad jokios galimybės atvirai ugniai jas pasiekti nėra.  Ant fasadų ar rūsio lubų jos būna uždengtos specialiu tinku, kurio degumo klasė aukštesnė. Sertifikatais patvirtinta, kad  poliuretano putų sistemos, uždengtos su  EI-30 priešgaisrinius reikalavimus tenkinančia medžiaga, gaisrinė sauga atitinka B s1 d0 klasę. Daugiabučių ar pramoninų stogų šiltinimui mūsų  naudojamos IZOputos, padengtos UV apsauga, atitinka B-roof (t1) klasei keliamus priešgaisrinius reikalavimus. Mes žaliavas importuojame iš Vokietijos ir Ispanijos, gamintojai jas platina visame pasaulyje. Kaip manote, ar jie leistų naudoti nepatikrintas medžiagas? Juk kalbame apie gaisrus ir gyvybes. Taip, kitų medžiagų gamintojai dažnai rodo į polistireninio putplasčio ar poliuretano putų gaisrinės saugos klasę, tačiau tai daugiau rinkodarinis triukas. Juk svarbu, kur yra medžiaga, kaip ji panaudota. Taip, yra ugniai atsparesnių šiltinimo medžiagų, tačiau, mano nuomone, pabrėžiant didesnį jų atsparumą ugniai stengiamasi pridengti kitas, silpnesnes tų medžiagų savybes. Tai ne visai sąžininga, juk svarbiausia termoizoliacinės medžiagos paskirtis yra ne ugnį gesinti, o šilumą sulaikyti, neįgerti drėgmės, atlaikyti didelius šilumos ir šalčio svyravimus", - sako Ž. Jocius.

Jo nuomone, nebūtina ant daugiabučio stogo kloti aukščiausios gaisrinės klasės medžiagas, apsaugai nuo gaisro yra kitos priemonės. O ten, kur gaisro pavojus didesnis, naudojamos atitinkamai atsparesnės medžiagos.

O kaip dėl medienos? Ar užpurškus ją putomis ilgainiui nesupus?
„Jeigu naudojama tinkama putų rūšis, bet kokiai medienai - statramsčiams,  stogo sijoms nieko neatsitiks, nes drėgmė išgaruoja per atviras poras, svarbiausia kad garo kelyje neatsirastų garui visai nelaidi medžiaga (skarda, polietilenas, bitumas). Apie poliuretano putų laidumą garams jau minėjau, drėgmės jos praktiškai neįgeria, kaip ir didelio tankio polistireninis putplastis.

O dėl poliuretano putų sluoksnio tvirtumo galiu pasakyti tik tiek, kad jos yra tvirtesnės už standartinio tankio polistireninio putplasčio plokštes.

Jeigu poliuretano putos padengtos ne membrana, o dažais, jų tvirtumą mėgsta išbandyti paukščiai, bet tokie bandymai bandymais ir lieka, stogo hidroizoliacinėms ir šiluminėms savybėms praktiškai įtakos neturi.

 

Plokščių stogų šiltinimui naudojamų 47-55 kg/m³ tankio poliuretano putų stipris gniuždant yra 242-339 kPa, polistireninio putplasčio EPS50 - 75 kPa, EPS70 - 115 kPa. Taigi ant poliuretano putomis apšiltinto stogo galima drąsiai vaikščioti. Deja, pasitaiko įmonių, kurios pigindamos darbus plokščius stogus šiltina mažesnio tankio poliuretano putomis, skirtomis fasadams ar luboms. Tokiu atveju pasiekti reikiamų hidroizoliacijos ir stiprio parametrų neįmanoma, nors plika akimi to ir nesimato", - sako IĮ „Gamona" specialistas.

Danutė Ramoškevičiūtė

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.