.png)
Atsako Alma Mikalauskienė, Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė.
Oro tarša - tai ne tik dulkės, kietosios dalelės, žiedadulkės, automobilių išmetamosios dujos, tačiau ir blogas kvapas. Dažnai blogas kvapas bandomas maskuoti įvairiais gaivikliais, smilkalais, eteriniais aliejais, kurių pasirinkimas šiuo metu yra labai platus. Oro gaivikliai naudojami visur - gyvenamuosiuose kambariuose, biuruose, viešbučiuose, voniose, tualetuose, automobiliuose ir kitur.
Oro gaivikliai ir yra vienas iš mūsų gyvenamąją aplinką teršiančių veiksnių. Jų rinkoje didžiulė įvairovė. Tai purškiami aerozoliai, kvapios plytelės ar muilai, kvapūs lapeliai, žvakės, smilkalai, į elektros tinklą jungiami kvapą skleidžiantys prietaisai. Namai gali dvelkti citrinomis, levandomis, persikais, apelsinais, melionais, braškėmis, vandenynu, mėtomis, miško uogomis, mišku po lietaus, tropiniais vaisiais, pušynu ar kitu kvapu - tereikia išsirinkti aromatą ir norimą jo paskleidimo priemonę. Tačiau visi tie kvapai tėra apgaulė. Juose nėra nė lašo natūralios citrinos ar rožės. Jie pagaminti iš naftos, o ši yra gamtinė medžiaga, tačiau perdirbta ir papildyta ne iki galo ištirtomis medžiagomis. Jautresni žmonės tai jaučia - prikvėpintose patalpose pradeda dusti, prastai jaustis, jiems prasideda alergija.
Paprastai oro gaivikliai kvepia dėl jų sudėtyje esančių lakių kvapiųjų medžiagų. 95 proc. visų kvapams naudojamų medžiagų yra sintetinės organinės medžiagos, gaminamos iš naftos. Tai benzeno junginiai, aldehidai ar kitos toksinės ir jautrinančios medžiagos, galinčios sukelti centrinės nervų sistemos sutrikimus, vėžinius susirgimus, apsigimimus, alergiją. Kvapiosios medžiagos paprastai yra ištirpinamos etilo ar izopropilo alkoholyje. Tokie junginiai gali sukelti nuovargį, dirginti akis, kvėpavimo takus, slopinti centrinę nervų sistemą. Izopropilo alkoholis kepenyse virsta acetonu, kuris stipriai slopina ir pažeidžia centrinę nervų sistemą.
Oro gaivikliai naudojami nemaloniems kvapams patalpose sumažinti. Jie gali veikti skirtingai:
sugerti kvapą, pavyzdžiui, tam naudojama aktyvuota anglis ar silikagelis;
chemiškai neutralizuoti kvapą;
naikinti kvapą; Bakterijų sukeltą kvapą galima panaikinti dezinfekuojančiais preparatais, kurių sudėtyje yra vandenilio peroksido, chloro, hipochloritų;
„paslėpti" kvapą; Daugelis sintetinių kvapiųjų medžiagų paprasčiausiai nustelbia blogą kvapą;
nuslopinti kvapo receptorius, tam naudojant anestetikus.
Oro gaiviklių rūšys ir poveikis
Aerozoliai labai greitai garuoja ir pasklinda po patalpą dėl juose esančių lakiųjų medžiagų. Tai gali būti butanas, izobutanas ar propanas, kurių didelė koncentracija veikia centrinę nervų sistemą. Išpurkštos smulkios gaiviklio dalelės yra lengvai įkvepiamos į plaučius. Jos taip pat lengvai užsiliepsnoja. Po kurio laiko jos nusėda ant grindų, kilimo, baldų, nuo jų patenka ant žmogaus rankų, o per jas - į organizmą. Alergiškiems, sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis (bronchitu, astma) žmonėms, mažiems vaikams aerozolio kvapas gali sukelti stiprią reakciją - kosulį, dusulį ar net astmos priepuolį.
Smilkalai. Degant smilkalams į aplinką išsiskiria pavojingos medžiagos: benzenas, kvapiosios medžiagos (pvz., muskuso junginiai), policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA). PAA yra vienas dažniausių oro teršalų, susidarančių deginant dujas ir dyzelinį kurą. Deginant smilkalus, į orą patenka daug smulkių dalelių, kurios lengvai įkvepiamos ir gali sudirginti kvėpavimo takus. Smilkalų dūmai gali sukelti vėžinius susirgimus, astmą, kontaktinį dermatitą. Tokioje aplinkoje gyvenantys kūdikiai dažniau serga leukemija.
Kvapiosios žvakės. Degant žvakėms, susidaro suodžiai. Suodžiuose daugiausia yra anglies, tačiau gali būti ir ftalatų bei organinių lakiųjų junginių, pvz., benzeno, tolueno. Jie nusėda ant grindų, kilimų, ypač ant elektros prietaisų. Suodžiai gali patekti į vaikų virškinimo sistemą, nes vaikai liečia paviršius rankomis, o vėliau kiša rankas į burną. Įkvėpus suodžių, jie nusėda plaučiuose, kvėpavimo takuose ir gali užkimšti alveoles. Deginant kvapiąsias parafinines ar gelio žvakes, į aplinką gali išsiskirti acetaldehidas, formaldehidas ir naftalenas, kurie gali sukelti neurologinius bei vėžinius susirgimus.
Aromatiniai sausų žolelių, žiedlapių, prieskonių mišiniai. Paprastai mišiniai iš natūralių augalų yra gana saugūs. Tačiau parduotuvėse parduodamuose mišiniuose dažnai būna pridėta sintetinių kvapiųjų medžiagų ar dažų. Kandims naikinti skirtuose mišiniuose dažnai būna pesticido - paradichlorobenzeno. Tyrimai rodo, kad dažniausiai paradichlorbenzeno žmonės yra veikiami namuose, o ne dėl pramonės keliamos taršos. Ši medžiaga gali sukelti vėžinius susirgimus ir žmonėms, ir gyvūnams.
Kiti oro gaivikliai (pakabinami kvapūs įvairių formų lapeliai, į elektros tinklą jungiami ar prie ventiliatorių kabinami gaivikliai, į klozetą dedami muiliukai, skysti gaivikliai). Šiuose gaivikliuose rasime formaldehido, vandenyje tirpių sintetinių kvapiųjų medžiagų, sintetinių dažų, emulsiklių, organinių kvapiųjų medžiagų (muskuso junginių), ftalatų. Daugelis šių medžiagų yra labai toksiškos, gali sukelti vėžinius susirgimus, dirgina odą ir kvėpavimo takus.
Eteriniai aliejai naudojami kaip antiseptiniai, antibakteriniai patalpų oro gaivikliai. Kvapiųjų aliejų poveikis yra kompleksinis - per odą ir uoslę jie veikia ne tik mūsų kūną, bet ir sielą. Viena puikiausių aliejų savybių - tai gebėjimas išgryninti orą, kuriuo mes kvėpuojame. Pasklidęs ore aliejus mažina dulkių, bakterijų, mikrobų kiekį. Malonus šių aliejų kvapas ne tik sukuria gerą nuotaiką, bet per kvėpavimo sistemą teigiamai veikia ir žmogaus organizmą: mažina nervinę įtampą, stresą, padeda sumažinti galvos skausmus, atpalaiduoja.
Profilaktikai:
Naudokite kuo mažiau prikvėpintų gaminių - žvakių, oro gaiviklių ir kitų buitinių priemonių.
Kuo dažniau atidarykite langus ir išvėdinkite patalpas.
Rinkitės gaminius, kurių sudėtyje yra natūralios kvapiosios medžiagos, o ne sintetines.
Venkite smilkalų, ypač mažose, uždarose, blogai vėdinamose patalpose.
Įsirenkite gerą ištraukiamąją vėdinimo sistemą.
Pamerkite šviežių gėlių, auginkite kambarinius augalus (daugelis jų ne tik sunaudoja anglies dioksidą, bet ir kai kurias lakias organines medžiagas, be to, tai yra natūrali priemonė nuo vabzdžių).
Pašalinkite blogo kvapo šaltinį - išmeskite sugedusį maistą, reguliariai išneškite šiukšles ir kt.
Pavirinkite mėgstamų žolelių ar prieskonių mišinį.
Naudokite natūralius eterinius aliejus, kurie gaunami iš gėlių ar kitų augalų. Užlašinkite porą tokio aliejaus lašelių ant medvilninio audinio ir padėkite norimoje vietoje. Tai pakeis oro gaiviklius ar kvepiančias žvakes.
Prieš keletą metų aerozoliuose buvo naudojamos ozono sluoksnį ardančios medžiagos - chlorfluorangliavandeniliai (CFC). Dabar ES šalyse jų atsisakyta, tačiau kai kuriose skurdžiau gyvenančiose šalyse jos yra naudojamos ir šiandien. Ozono sluoksnis apsaugo žemę ir jos gyventojus nuo saulės skleidžiamų pavojingų ultravioletinių spindulių. Padidėjęs UV spindulių kiekis sukelia vis daugiau vėžinių susirgimų bei silpnina imuninę sistemą. Europos Sąjungoje gaminamuose aerozoliuose draudžiama naudoti CFC.
