Klausimas: įsikėliau į 2018 metų statybos daugiabutį.  Virtuvėje norint išplauti puodelį šiltu vandeniu, reikia nuleisti kibirą šalto vandens iš karšto vandens krano. Kai gyvenau 1967 metų statybos name tokio reiškinio  nebuvo.  Kodėl?

Atsako dr. Romanas Savickas, UNEP-DTU Partnership

Lietuvos daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose vyrauja keli pagrindiniai karšto vandens ruošimo ir tiekimo pastate būdai:

1. Karštas vanduo paruošiamas pastato šilumos punkte, tačiau nei šilumos punkte, nei pastate nėra karšto vandens cirkuliacijos. Tokiu atveju gyventojas, gyvenantis viršutiniame pastato aukšte ir atsukęs karšto vandens maišytuvą, turės palaukti, kol nubėgs atvėsęs karštas vanduo.

Minusai - reikia palaukti, kol atbėgs karštas vanduo, pliusai - nereikia mokėti už energiją karšto vandens cirkuliacijai palaikyti pastate, taip pat, jei karšto vandens vartojimas pastate yra intensyvus (pavyzdžiui, ryte ar vakare), tuomet karštas vanduo nespėja atvėsti ir gyventoją pasiekia greičiau.

2.  Karštas vanduo paruošiamas pastato šilumos punkte, tačiau karšto vandens cirkuliacija yra tik pastato šilumos punkte. Toks atvejis panašus į aukščiau minėtą - gyventojas, gyvenantis viršutiniame pastato aukšte, atsukęs karšto vandens maišytuvą turės palaukti, kol nubėgas atvėsęs karštas vanduo.

Minusai - reikia palaukti, kol atbėgs karštas vanduo, pliusai - nereikia mokėti už energiją karšto vandens cirkuliacijai palaikyti pastate, taip pat, jei karšto vandens vartojimas pastate yra intensyvus (pavyzdžiui, ryte ar vakare), tuomet karštas vanduo nespėja atvėsti ir gyventoją pasiekia greičiau.

3. Karštas vanduo paruošiamas pastato šilumos punkte, pastate yra karšto vandens cirkuliacija. Tokiu atveju gyventojai tiek apatiniame, tiek ir viršutiniame aukštuose atsukę maišytuvą ilgai nelaukdami sulauks karšto vandens. Ilgai laukti nereikės, tačiau šis laukimo laikas priklauso nuo karšto vandens tiekimo sistemos tipo - jei atšaka į karšto vandens maišytuvą yra visai prie pat karšto vandens cirkuliacijos vamzdyno - gali užtekti nuleisti tik stiklinę ar kelis litrus vandens, tačiau, jei atšaka yra žymiai toliau (pavyzdžiui, už kelių metrų), reikės palaukti ilgiau, kol visas atvėsęs  vanduo iš šio vamzdyno nubėgs.

Į gyventojo, kuris yra įsikėlęs į naujos statybos daugiabutį ir uždavė klausimą, butą greičiausiai yra atvesta ilga kelių metrų vamzdyno atšaka nuo pastato laiptinėje esančio karšto vandens cirkuliacinio vamzdyno iki bute esančio karšto vandens maišytuvo, todėl jam tenka palaukti, kol visas jo bute esantis atvėsęs vanduo nubėga.

Senos statybos daugiabučiuose karšto vandens cirkuliacijai dažnai būdavo įrengiami du atskiri karšto vandens cirkuliaciniai vamzdynai - vienas voniai, kitas virtuvei, o maišytuvai prijungiami visai šalia. Tokiu atveju karštas vanduo vartotoją pasiekia labai greitai, voniose nuo karšto vandens cirkuliacinės linijos būdavo galimybė įrengti rankšluosčių džiovintuvus ("gyvatukus"). Naujos statybos daugiabučiuose karšto vandens cirkuliacijos linija dažniausiai įrengiama bendrosiose patalpose, todėl rankšluosčių džiovintuvų nėra arba jie prijungti nuo pastato šildymo sistemos ir šildo tik šildymo sezono metu, o vasarą reikia naudoti elektrinį rankšluosčių džiovintuvą.

Pridedu lentelę iš savo anksčiau darytos studijos apie šildymo ir karšto vandens sistemas. Schemose parodyta, kaip pastato šilumos punkte prie karšto vandens šilumokaičio pajungtas karštas vanduo.

Įvairūs karšto vandens tiekimo sistemų tipai ir galimos jų kombinacijos atsižvelgiant į vidutinius šilumos sąnaudų cirkuliacijai normatyvus

Vilniaus daugiabučių karšto vandens tiekimo sistemų  tipai ir jų pasiskirstymas