.png)
Klausimas: pasamdžiau įmonę stogui uždengti. Tačiau darbai vėlavo, jie buvo atlikti nekokybiškai, plėvelė vienur suvesta, kitur nė nesiekia gegnių krašto, lietvamzdžiai nesandarūs. Aš atsisakiau pasirašyti darbų priėmimo aktą, rangovas grasina teismu. Kaip išspręsti šį ginčą? Kas turėtų konstatuoti broką, kur man kreiptis, kokia turėtų būti šio ginčo sprendimo eiga?
Atsako Rita Kuštan, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Energetikos, komunalinių ir statybos paslaugų skyriaus vedėja
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.
Statybos rangos darbų perdavimą ir priėmimą nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.694 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.
Civilinio kodekso 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus (kai nėra nustatytas garantinis terminas, darbų rezultato trūkumai turi būti nustatyti per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip dveji metai nuo darbų rezultato perdavimo, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato kitokio termino) savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų (neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, atitinkamai sumažinti darbų kainą arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje) arba pareikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.
Taigi, jeigu tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Ekspertizės išlaidos tenka rangovui, išskyrus tuos atvejus, kai ekspertizė nenustato, kad rangovas būtų pažeidęs sutartį arba kad yra priežastinis ryšys tarp rangovo veiksmų ir darbo trūkumų. Tokiais atvejais ekspertizės išlaidas apmoka ta šalis, kuri reikalavo skirti ekspertizę, o jeigu ji buvo paskirta abiejų šalių susitarimu - abi šalys lygiomis dalimis.
Dėl nekokybiškai atliktų statybos/rangos darbų nukentėję asmenys savo pasirinkimu gali kreiptis į atestuotą ekspertizės įmonę. Atestuotų ekspertizės įmonių registras nurodytas Valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centras tinklapyje www.spsc.lt, skyriuje „Registrai", poskyryje ,,Atestuotos ekspertizės įmonės" arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos tinklalapio www.tm.lt skyriaus „Veikla" srities „Veiklos sritys" skiltyje ,,Teismo ekspertai".
Vartotojas, nepavykus ginčo išspręsti tarpusavio susitarimu su paslaugų teikėju, dėl ginčo sprendimo turi teisę kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, arba dėl ginčo sprendimo ne teisme tvarka į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
Pažymėtina, kad, vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją neatima iš vartotojo teisės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka su prašymu nagrinėti ginčą iš esmės.
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.
