.png)
Vėdinama siena – tai konstrukcija, kurioje tarp šilumos izoliacijos sluoksnio ir išorinės apdailos paliekamas oro tarpas. Šiuo tarpu juda lauko oras, o sienos apačioje ir viršuje įrengiamos angos oro patekimui ir pasišalinimui. Tokia sistema leidžia iš konstrukcijos pašalinti drėgmės perteklių.
Fasadui gali būti naudojamos įvairios medžiagos: dailylentės, fibrocemento plokštės, aukšto slėgio laminatas, keramika ar kompozicinės plokštės. Pasirinkimas priklauso nuo apdailos tvirtinimo būdo ir karkaso sprendimo.
Vieno lygio karkaso sistemoje šilumos izoliacija tvirtinama tiesiai prie sienos. Papildomas karkasas šiltinimui neįrengiamas. Prie sienos montuojami laikikliai, prie jų tvirtinami profiliai, o prie jų – fasado apdaila.
Šilumos izoliacija gali būti vieno arba dviejų sluoksnių. Dviejų sluoksnių sprendime apatinis sluoksnis yra pagrindinė izoliacija, viršutinis – apsauga nuo vėjo. Vieno sluoksnio sprendime naudojamos plokštės, kurios atlieka abi funkcijas.
Nepriklausomai nuo pasirinkto varianto, šilumos izoliacija turi būti apsaugota nuo oro judėjimo vėdinamame tarpe. Jei oras laisvai juda per izoliaciją, ji praranda efektyvumą.
Montuojant konstrukciją karkaso tipas, profilių žingsnis ir tvirtinimo elementai parenkami pagal projektą, įvertinus pastato aukštį, vėjo apkrovas ir fasado svorį. Tarp metalinių elementų ir sienos dedamos termoizoliacinės tarpinės.
Tarp karkaso elementų montuojama šilumos izoliacija. Jei naudojamas dviejų sluoksnių sprendimas, išorėje įrengiama vėjo izoliacija. Plokščių sandūros, kampai ir angokraščiai sandarinami.
Toliau montuojami vertikalūs profiliai, kurie suformuoja ne mažesnį kaip 30 mm oro tarpą. Ant jų tvirtinama fasado apdaila.
Šilumos izoliacijos plokštės turi būti montuojamos be tarpų ir priglusti prie paviršiaus. Jos klojamos perstumtos viena kitos atžvilgiu. Jei naudojami du sluoksniai, viršutinis sluoksnis turi uždengti apatinių plokščių siūles. Visi tarpai turi būti užpildyti, o sandūros ir angokraščiai – sandarūs.
