Kiauliena yra populiariausia mėsa europiečių valgiaraštyje, ji sudaro apie pusę suvartojamos mėsos. Ateities prognozėse kiaulienos vartojimas turėtų didėti ir  2020 metais europietis vidutiniškai  suvalgys jos 41 kg per metus. Lietuvoje kiauliena dar populiaresnė - 2011 metais vienas gyventojas vidutiniškai suvartojo jos 46 kg per metus.

Nors kiaulių auginimas yra gana daug sąnaudų reikalaujantis verslas, tačiau, įdiegus pažangias technologijas ir naudojant šiuolaikinę įrangą, kiaulininkystės ūkis pelningas netgi Vakarų Europoje, kur gerokai  didesnės darbo ir žemės kainos.

Pastaraisiais metais itin daug dėmesio skiriama kokybiškai mėsai, o tai susiję su geresnėmis kiaulių laikymo sąlygomis, racionu, mažesniu antibiotikų kiekio naudojimu. Sąnaudas didina reikalavimai  taršos mažinimui ir gyvūnų gerovei.

Ar verta užsiimti kiaulininkyste?

 

Naudojant šiuolaikines technologijas kiaulę užauginti iki 100 kilogramų užtrunka apie 5-7 mėnesius. Pilno auginimo ciklo kiaulidėje užauginti 1000 kiaulių per metus reikia apie 60 paršavedžių. Ūkininkas, planuojantis užsiimti kiaulių auginimu,  turėtų įvertinti visą eilę faktorių, kurie turės įtakos būsimo verslo sėkmei:

Ar yra sklypas tinkamas kiaulių komplekso statybai, kiek kainuos komplekso statyba?
Kokios numatomos auginimo technologijos ir kiek kainuos įranga?
Kiek darbininkų reikės kiaulių priežiūrai?
Kiek kainuos pašarai ir maistiniai priedai?
Kiek bus naudojama energijos?
Kiek kainuos užauginti kiaulę iki skerdimo arba paršelį, tinkamą pardavimui?
Kiek kainuos nupenėtos kiaulės ar atjunkyto paršelio auginimas iki pardavimo?
Kokios bus transporto išlaidos?
Kur bus realizuojama mėsa?
Kaip panaudoti susikaupusį mėšlą?

 

Kiekvienas ūkininkas planuoja, kaip, kokiu būdu augins kiaules. Kiaulių auginimas pagal gamybos apimtis skirstomos į kelias pagrindines grupes.

Intensyvaus  auginimo fermose auginama ne mažiau 2000 kiaulių vienu metu. Užauginamos be išleidimo į lauką, palaikant optimalų temperatūrinį režimą naudojant automatinį šildymą ir vėdinimą. Taikomas trifazis grupavimas, kai iš paršavedžių sekcijos paršeliai perkeliami į nujunkytų paršelių sektorių, vėliau - į penimų kiaulių sektorių. Grindys pilnai arba dalinai grotelinės.

Auginant kiaules pusiau intensyviu būdu, tvartai turi vientisas grindis, kreikiamas arba ne.

Didelę paklausą turi  ekologiškai auginamų kiaulių mėsa. Guoliavietės kreikiamos, gyvūnai turi apie 150 dienų pabūti lauke. Pašarai turi būti užauginti ekologiškai.

 

Mažesni ūkiai Vakaruose  stengiasi rasti tiesioginį kelią iki vartotojo ir parduoti jam ne tik žaliavinę mėsą, bet ir galutinius gaminius. Didelį efektą duoda tarpusavio kooperacija, kai kiauliena  perdirbama į mėsos gaminius, parduodama firminėse parduotuvėse, kuriami stiprūs prekių ženklai, galintys konkuruoti tiek vietinėje, kartais ir eksporto rinkose.

Tačiau, žvelgiant į ateitį ir išsivysčiusias rinkas, didžioji dalis kiaulienos pagaminama dideliuose ūkiuose. Nauji kiaulininkystės ūkiai praktiškai nekuriami,  o plečiami esami. Atsižvelgiant į šiandieninę situaciją, galima teigti, kad Lietuvoje kiaulininkystė nepakankamai išvystyta, yra daug galimybių jai vystyti dėl žemos žemės kainos, žemos darbo jėgos savikainos. Susiklostė situacija, kad Lietuvos kiaulių ūkiai nepagamina pakankamai mėsos vidaus rinkai ir ji yra importuojama, kiaulininkystės verslo privalumais naudojasi verslininkai iš Danijos. Kiaulininkystė taip pat yra ta sritis, kur gali būti sunaudota daug vietinės augalininkystė produkcijos, javų, o tai padėtų stabilizuoti ir šią žemės ūkio sritį.

 

Kiaulių fermos projektavimas

 

Pirmasis etapas po verslo įvertinimo yra suprojektuoti kiaulidę pagal esamą situaciją ir  numatytus tikslus. Kiaulidžių projektavimą reglamentuoja Kiaulidžių technologinio projektavimo taisyklės ŽŪ TPT 02:2010. Gruntinio vandens horizontas nuo esamo paviršiaus turi būti 1 metru giliau arba turi būti įrengiamas drenažas.  Sanitarinė zona fermoms iki 12000 kiaulių yra 500 metrų, 12-54 000 kiaulių - 1000 metrų. Kiaulidėms iki 300 salyginių gyvulių sanitarinės zonos pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 2014 metų pakeitimus nereikalingas. Sanitarinėse zonose negali būti gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų, išskyrus fermai reikalingus papildomus statinius.   Kiaulininkystės fermai turi būti numatomas nenutrūkstamas geriamo vandens tiekimas.

Kiaulės yra gana jautrios aplinkos poveikiui, todėl projektuojant labai svarbu įvertinti, kad kiaulėms labai svarbi tinkama aplinkos temperatūra, fermoje neturi susidaryti skersvėjų,  gulėjimo vietos turi būti sausos ir švarios.

Kiaulių fermos kompleksą sudaro  gamybiniai pastatai, mėšlidės, aptarnavimo paskirties, pašarų ir sandėliavimo pastatai, buitinės patalpos. Atstumai tarp statinių turi būti ne mažesni, nei reikalauja gaisrinė sauga. Pagalbinės ir gamybos patalpos atskiriamos nuo pagrindinių, jos turi turėti atskirus įėjimus. Mėšlidės turi būti ne arčiau kaip 15 metrų nuo buitinių patalpų. Projektuojant gamybines patalpas numatoma, kad jose būtų tolygus natūralus apšvietimas skaičiuojant 5-7 % nuo grindų ploto.

Kiaulidės vidaus aukštis - ne žemesnis kaip 2,7 metro sekliuose ir 3,3 metro giliuose tvartuose. Langai projektuojami 1,2 metro aukštyje nuo grindų arba projektinio mėšlo lygio, arba apsaugomi grotelėmis, daugiau nei pusė jų  turėtų atsidaryti jei numatomas mechaninis vėdinimas, instaliuojant automatinę ventiliaciją langai neatidaromi, nes tai išbalansuoja ventiliacijos veikimą.

Kiaulių fermoje dažniausiai yra kelios patalpos kiaulių paršiavimuisi, atskirtoms nuo paršelių ir sukergtoms paršavedėms, nujunkytų paršelių ir penimų  kiaulių kiaulidės. Pagal normas paskaičiuojamas reikiamas bendras plotas numatomoms laikyti kiaulėms ir paršeliams. Apie 5 procentus ploto reikėtų numatyti agresyviems ir skriaudžiamiems paršeliams.

 

Kiaulių fermos statyba

 

Kiaulės geriausiai auga šilumoje, todėl grindys,  sienos ir lubos turi turėti gerą šiluminę izoliaciją.

Grindys daromos mažai laidžios šilumai, apšiltintos arba šildomos, vidutinis šilumos srautas per pirmas 2 gulėjimo valandas  nuo penimos kiaulės neturi viršyti 200 W/m2, kitoms kiaulėms - 170 W/m2 . Grindys daromos lygios ir neslidžios, nelaidžios skysčiams, srutoms ir dezinfekuojantiems skysčiams.

Šiuolaikinėms kiaulidėms rekomenduojami karkasinių  konstrukcijų pastatai ant sekliųjų pamatų. Dažniausiai montuojamos karkasinės sienos tarpus užpildant mineraline vata arba dedant paruoštas daugiasluoksnes plokštes.  Atstumus ir konstrukcijas kiekvienu atskiru atveju turėtų skaičiuoti konstrukcijų projektuotojas. Medžiagos turėtų būti atsparios agresyviai palinkai.  Stogo konstrukcija turėtų siekti  apie 0,2 W/(m2∙K) šilumos perdavimo koeficientą, tam reikės apie 20 centimetrų šiltinamojo sluoksnio.

 

Kiaulidės patalpų apšvietimas

 

Bendras natūralios ir dirbtinės šviesos apšvietimas per parą turi būti ne mažesnis nei  8 valandos. Natūralus kiaulidės patalpų apšvietimas turi būti didesnis nei 1 procentas lauko apšvietimo, toks apšvietimas gaunamas derinant langų ir grindų plotus, vidutiniškai langai sudaro apie 5 procentus grindų ploto. Mėšlo šalinimo tako apšvieta sudaro 25 procentus bendro apšvietimo, bet ne mažiau 10 lx. Nakties apšvietimas sudaro apie 10 procentų apšvietos lygio, paršiavimosi patalpose - 15 procentų bendro apšvietos  lygio.

 

Natūrali apšvieta, patalpų langų ir grindų plotų santykis ir dirbtinė apšvieta (ŽŪ TPT 02:2010)

 

Patalpos pavadinimas	Langų ir grindų plotų santykis	Dirbtinė apšvieta, lx
Kiaulių šėrimo ir priežiūros takai	1:15	50
Personalo patalpos	1:10	200
Nujunkytos, paršingos paršavedės ir kuiliai	1:15	100
Apvaisinamos paršavedės	1:10	200
Paršavedės su žindomais paršeliais	1:15	100
Nujunkyti paršeliai	1:17	50
Penimos kiaulės	1: 20	50

 

Ploto normos kiaulidėse

 

Grupiniame garde paršingai kiaulaitei skiriama ne mažiau 1,64 m2 ploto, paršavedei - 2,25 m2 laisvo grindų ploto. Grupėms iki 6 kiaulių plotas didinamas 10 procentų, kai daugiau kaip 40 kiaulių - mažinamas 10 procentų. Ne mažiau kaip 60 procentų grindų ploto turi būti vientisos, kietu paviršiumi, 15 procentų grindų ploto - skiriama grotelių plyšiams.

Kiekvienai kiaulių grupei naudojamos skirtingos  grindų grotelės su pritaikyto dydžio angomis. Grotelės gali būti plastikinės, metalinės, apvilktos gumine danga.

Kuilio gardas daromas ne mažesnis kaip  6 m2,  kuilys turi girdėti, užuosti ir matyti kitas kiaules. Kergimo gardas - ne mažesnis kaip 10 m².

 

Grupinio gardo plotas skiriamas vienai kiaulei (ŽŪ TPT 02:2010)

Kiaulių grupė	Kiaulės svoris, kg	Gardo plotas, tenkantis vienai kiaulei, m2
Nenujunkyti paršeliai	10 ir mažiau	0,15
Nujunkyti paršeliai	11-20	0,20
Kiaulės	21-30	0,30
Kiaulės	31-50	0,40
Kiaulės	51-85	0,55
Kiaulės	86-110	0,65
Kiaulės	Daugiau kaip 110	1,00

 

Kiaulidės šildymas ir vėdinimas

 

Geriausia patalpos temperatūra nujunkytiems paršeliams auginti yra 21 laipsnis C, nupenėtoms kiaulėms -  16 laipsnių C. Temperatūra turėtų būti panaši dieną ir naktį, nes apie 4 laipsnių temperatūros skirtumas mažina priesvorius apie 10 procentų. Temperatūra augant kiaulėms mažinama palaipsniui, po 1  laipsnį C per savaitę.
Naujagimiams paršeliams reikia daug šilumos -  27-35 laipsnių C, nes temperatūrai mažėjant auga kritimo procentas. Paršavedžių skyriuose paršeliams numatomi šildymo kilimėliai, daromos stoginės.  Optimalaus temperatūrinio režimo palaikymas yra svarbus ir dėl to, kad esant mažesnei temperatūrai mažiau vystosi ligas sukeliantys mikrobai ir virusai bei mažiau išsiskiria iš mėšlo amoniako.

Oro judėjimas patalpose turėtų būti apie 0,2 m/s. Oro pritekėjimui naudojami ortakiai.

Kompanija „BigDutchman" į vėdinimo sistemą papildomai montuoja filtrus, sulaikančius virusus, nuo kurių kiaulės suserga. Tokioje sistemoje oras pirmiausia filtruojamas pro didesnių dalelių filtrus, vėliau filtruojamas per antibakterinę medžiagą, iš čia nukreipiamas į kiaulių auginimo patalpas. Oro patekimo greitį, temperatūrą reguliuoja kompiuterizuota sistema.

Populiarus ir vandeninis šildymas radiatoriais. „Big Dutchman" siūlomi cinkuoti arba aliumininiai radiatoriai turi didelį šilumos atidavimo plotą. 1 metras vamzdžio atiduoda apie 600 W.

 

Kiaulių šėrimo sistemos

 

Kiaulės šeriamos sausu pašaru (kombinuotais pašarais) ir skystu pašarų mišiniu. Skirtingam šėrimo būdui yra naudojamos skirtingos šėryklų sistemos.

Sausieji pašarai dažniausiai naudojami neatjunkytiems žindomiems paršeliams papildomai šerti. Jie šeriami kelis kartus per parą, geriausia, jei turi galimybę prieiti prie maisto vienu metu. Sausieji pašarai naudojami ir kitų amžiaus grupių pagrindiniam kiaulių šėrimui, nes juos lengva tiekti mechanizuotai ir automatizuoti procesus. Šeriant sausais pašarais turi būti numatomas didesnis girdyklų skaičius.

Šiuolaikinės šėrimo sistemos užtikrina ir mechanizuotą bei automatizuotą skystojo pašaro padalinimą. Paskaičiuojama  tinkamiausia konkrečioms kiaulių grupėms pašaro raciono sudėtis ir įranga jo  pateikia tiek, kiek optimaliai reikia efektyviausiam prieauglio didėjimui. Pašaro ir vandens santykis siekia iki 3 litrų vandens 1 litrui kieto pašaro.  Patogu tai, kad skystiesiems pašarams galima naudoti skystas maisto pramonės atliekas, tai gali sumažinti pašarų savikainą ir taip pat padidinti energetinę, maistinę vertę. Skaičiuojama, kad atjunkytiems paršeliams reikia apie 4-8 litrų, apie 50 kg bekonams -  5-10 kg, 100 kg kiaulėms - 10-14 kg skystojo pašaro.

Šiam šėrimo būdui taip pat labai svarbu užtikrinti šėryklų švarą, kad likę pašaro likučiai nerūgtų.

 

Skystojo pašaro paskirstymo vamzdžiai ir hidroklapanai sumontuoti kiaulidės koridoriuje. Pašaro teikimo sistema kompiuterizuota.

"Big Dutchman" maišytuvai gali maišyti apie 40 skirtingų pašarų komponentų. Tokia sistema leidžia individualiai atsižvelgti į kiekvienos kiaulių grupės mitybos ypatumus, dozuoti optimalius pašarų kiekius tinkamiausiomis  dozėmis. Sistemos veikimas gali būti kontroliuojamas nuotoliniu būdu per kompiuterį.

 

Dažnai ūkininkui apsimoka vietoje gaminti kombinuotus pašarus, malti javus. Tam naudojami įvairių tipų malūnai.

"Big Dutchman" plaktukinis malūnas

 

Kiaulių girdyklos

 

Girdykos gali būti kandiklinės ir lėkštinės.  Ypač svarbu pakankamu vandens kiekiu aprūpinti maitinančią paršavedę. Skaičiuojama, kad jai reikia apie 20 litrų vandens per parą. Kiaulėms svarbu parinkti tinkamą girdyklos aukštį, galva turėtų būti kiek pakelta.

„Big Dutchman" lėkštinė girdykla penimoms kiaulėms. Kiaulė turi įkišti galvą vidun, todėl mažiau vandens išbėga pro šalį, mažesnis jo  užteršimas.

 

Kartu su vandeniu kiaulėms gali būti duodami medikamentai ir maistiniai priedai.

„Big Dutchman" vandens tiekimo punktas su medikamentų įmaišymo įranga.

 

Kiaulidės mėšlo tvarkymas

 

Vidutiniškai kiaulės paros ekskrementų kiekis sudaro 6- 8 procentus gyvulio masės. Vidutiniškai per parą, neskaičiuojant neatjunkytų paršelių, susidaro apie 4,5 kilogramo, apie 88 laipsnių drėgnio ekskrementų.

Bekraikėje kiaulidėje dalis guoliaviečių grindų būna lygios su iki 10 procentų nuolydžiu link mėšlo surinkimo kanalo. Takų nuolydis - iki 6 procentų, garduose nuolydžiai, priklausomai nuo kiaulės amžiaus ir būsenos - iki 5 procentų.  Srutos šalinamos  savitakėmis sistemomis. Surenkamos į prieduobę ir iš jos perpumpuojamos į mėšlidę. Rekomenduojama naudoti mėšlides su uždengiamu paviršiumi, kad nesklistų smarvė.

Laistant laukus mėšlu, leistinas azoto kiekis Lietuvoje  siekia 170 kg/ha, todėl labai svarbu mažinti amoniako kiekį mėšle. Azoto kiekis mėšle mažinamas mažinant baltymų kiekį pašaruose.

 

Kiaulių priežiūra

 

Komforto užtikrinimas yra ne šiaip sau reikalavimas, tačiau taip pat ir būdas padidinti gamybos efektyvumą. Kiaulėms diskomfortą sukelia agresyvūs paršeliai ir kiaulės, todėl tokius reikėtų izoliuoti nuo kitų arba šalinti agresyvumo priežastis. Dažniausiai agresija sumažėja padidinus gardų plotą, mažoms grupėms jis didinimas nuo normatyvų iki 30 procentų. Tame pačiame garde reikėtų laikyti panašios masės kiaules, maksimalus skirtumas - 10 procentų. Garde laikyti ne daugiau kaip 50 penimų kiaulių.

Kontroliuoti situaciją ir tiksliau nustatyti skerdimo laiką gali padėti automatizuotos svarstyklės. „Big Dutchman" turi svėrimo kontrolės įrangą TriSortpro, kuri sveria kiaules, padeda stebėti jų augimą bei išrūšiuoja pagal svorio kategorijas. Kiaulė įeina į svėrimo gardą, 3-4 sekundėms atskiriama varteliais, pasvėrus išleidžiama. Selekciniai vartai nukreipia kiaulę į jai labiausiai tinkantį penėjimo sektorių.

Kiaulė - smalsus ir protingas gyvūnas, žaislai jai sukelia susidomėjimą ir mažina stresą.

 

Kiaulių veisimas

 

Norint greitai užauginti kiaulę, svarbios yra jos veislinės savybės. Bene didžiausią patirtį kiaulių auginime turintys danai kryžmina landrasų, jorkšyrų ir diurokų kiaules. Mišrūnų augimo savybės bei reprodukcija geresni. Per pastaruosius metus jauniklių skaičius padidintas 1,5,  išvestos kiaulės su papildomu speniu. Vadoje būna iki 18 paršelių, per metus paršavedė atveda iki 40 paršelių, vidutiniškai - 30. Deja, apie 10 procentų paršelių nugaišta.

 

Viena iš svarbiausių patalpų kiaulidėje yra paršiavimosi gardas. Fiksuotame paršiavimosi garde kiaulė laikoma 28 paras  paršelių papildomo šėrimo ir papildomai šildomą infraraudonųjų spindulių lempa ar šildomų grindų sektorių. Šildomas sektorius nuvilioja paršelius nuo kiaulės, kuri vartydamasi gali juos prispausti. Paršelių guoliavietė būna ne mažesnė kaip 0,7 m2 ir ne arčiau kaip 0,3 metro nuo paršavedės guolio. Į paršiavimosi gardą kiaulė atvaroma prieš savaitę iki paršiavimosi, prieš tai ji laikoma kartu su kitomis paršingomis kiaulėmis praėjus savaitei po apsėklinimo. Šeriant normuotai paršavedžių grupes, tos pačios grupės  kiaulės turi turėti galimybę prie maisto prieiti vienu metu.

 

Plastikinės grindų grotelės ir šildymo kilimėliai. Grindų paviršius sumažina traumų tikimybę ir lengvai nuplaunamas aukšto spaudimo srove.  Žindomi paršiukai ant tokio paviršiaus neslidinėja, gali įsiremti kojytėmis žįsdami. Mėlynas šildomas įmontuojams kilimėlis skirtas paršeliams.

Agrozinios.lt