Betoninių grindų įrengimas - patirties, žinių, betonavimo technikos ir darbo tempo reikalaujantis darbas. Technologinės betonavimo detalės lemia, ar betone neatsiras įtrūkių, ar grindys bus lygios, tvirtu paviršiumi. Į ką atkreipti dėmesį ieškant grindų įrengimo specialistų?

Betono kokybė ir darbuotojų profesionalumas bei kokybiškas darbas - veiksniai, lemiantys, ar tinkamai bus įrengtos grindys. „Dar svarbu turima technika, nes be profesionalių autobetonmaišių, siurblių, klotuvų, betono tankinimo įrangos, šlifavimo mašinų, glaistyklių išbetonuoti didelių plotų neįmanoma", - sako UAB „Grinduva" vadovas Tomas Vailionis. Jo nuomone, grindų betonavimas - tai kompleksas darbo etapų, kurių kiekvienas turi įtakos kokybei. Įmonės vadovas mano, jog bet kurios įmonės patikimumo rodikliai yra gyvavimo amžius, patirtis, maža darbuotojų kaita. Betonavimo darbams yra svarbus darbuotojų skaičius, nes pramoninių grindų įrengimui reikalinga sparta. Užsakovams verta atsižvelgti į rekomendacijas, atliktus darbus.

UAB „Grinduva" skaičiuoja 27-us savo gyvavimo metus, dirba stebėtinai stabiliai, niekada nebankrutavo ir nekeitė pavadinimo, specializuojasi tik betoninių grindų įrengime, pajėgūs per dieną išbetonuoti apie 1500 kv. metrų grindų. Šis rodiklis yra svarbus, nes betonuojant be pertraukų grindų kokybė visada bus geresnė nei dirbant su pertraukomis. „Turime ilgametę darbo su betonu patirtį, ją įgijome perilgą laiką, bendradarbiavimą su užsienio partneriais, su projektuotojais, ieškodami geriausių sprendimų kiekviename objekte", - pažymi UAB „Grinduva" vadovas.  Įmonės balanse - jau keli milijonai kv. metrų išbetonuotų grindų visoje Lietuvoje.

Betoninių grindų kokybė ir ilgaamžiškumas labai daug priklauso nuo technologinių reikalavimų laikymosi. UAB „Grinduva" vadovo nuomone, maža darbuotojų kaita ir jų patirtis yra gerų rezultatų pagrindas.

Betonas pramoninėms grindims

Betonas - statybinė medžiaga, sudaryta iš cemento, smėlio-žvyro užpildo, vandens bei įvairių priedų. Reikiamos betono savybės susidaro vykstant hidratacijai. Betono gamyba yra reglamentuojama  LST EN 206-1:2002 „Betonas. 1 dalis. Techniniai reikalavimai, savybės, gamyba ir atitiktis" standarto.

Betono savybės ir jo kokybė priklauso nuo rišamųjų medžiagų, užpildų, vandens, priedų kokybės, vandens-cemento santykio, mišinio paruošimo, transportavimo bei betonavimo technologijos, kietėjimo sąlygų, trukmės ir kitų veiksnių, o gelžbetonio - ir nuo armatūros bei armavimo kokybės.

Betonas klasifikuojamas pagal įvairias savybes. Pavyzdžiui, pagal tankį jis gali būti normalus, sunkus ir lengvas, pagal užpildų frakciją - smulkiagrūdis arba stambiagrūdis, pagal gamybos vietą - paruoštas statybvietėje arba gamykloje. Gamyklinis betonas gali būti prekinis, parduodamas užsakovams, toje pačioje gamykloje formuojamoms konstrukcijoms gaminti. Pagal sudėtį,  priedų arba įmaišų poveikį - sutankintas arba savaime susitankinantis. Grindims betonuoti paprastai tiekiamas taip vadinamas prekinis betonas, kurio savybes turi nurodyti  projektuotojai.

Pagal fizines savybes betonas klasifikuojamas atsižvelgiant kelis pagrindinius rodiklius, kurie apibūdina jo tinkamumą įvairioms konstrukcijoms. Pagrindinės savybės, pagal kurias betonas klasifikuojamas, yra:

1. Betono gniuždomojo stiprio klasė (C)

Ši klasė nurodo betono gebėjimą atlaikyti gniuždymo apkrovas. Betono stipris žymimas raide "C" ir dviem skaičiais, pvz., C20/25. Pirmasis skaičius reiškia charakteringą cilindro formos bandinio betono stiprį (MPa), antrasis - kubo stiprį (MPa). Žemesnės klasės betonas paprastai naudojamas paruošiamiesiems sluoksniams, aukštesnės klasės - laikančiosioms konstrukcijoms.

2. Betono slankumo klasė (S)

Slankumas apibūdina betono mišinio konsistenciją ir jo gebėjimą užpildyti formas. Žymimas raide "S" ir skaičiais nuo 1 iki 4:

●        S1: standus mišinys, kūgio nuoslūgis 10-40 mm;

●        S2: plastinis mišinys, nuoslūgis 50-90 mm;

●        S3: minkštas mišinys, nuoslūgis 100-150 mm;

●        S4: skystas mišinys, nuoslūgis 160-210 mm.

Kuo didesnis slankumo klasės skaičius, tuo betonas yra skystesnis ir lengviau liejamas.

3. Betono stsparumo šalčiui markė (F)

Nurodo ciklų skaičių, kuriuos betonas gali atlaikyti be pastebimo suirimo, kai yra veikiamas užšalimo ir atšilimo ciklų. Žymima raide "F" ir skaičiumi, pvz., F100, F200. Kuo didesnis šis skaičius, tuo didesnis betono atsparumas šalčiui.

4. Betono nelaidumo vandeniui markė (W)

Parodo betono gebėjimą nepraleisti vandens esant tam tikram slėgiui. Žymima raide "W" ir skaičiumi, pvz., W6, W8. Aukštesnė vertė reiškia geresnį atsparumą vandens prasiskverbimui.

5. Betono atsparumo aplinkos poveikiui klasė (XC, XD, XS ir kt.)

Šios klasės apibūdina aplinkos sąlygas, kuriomis betonas bus eksploatuojamas, ir galimus korozijos tipus:

●        XC - karbonizacijos sukelta korozija;

●        XD - chloridų (ne jūros vandens) sukelta korozija;

●        XS - jūros vandens chloridų sukelta korozija;

Yra ir daugiau aplinkos poveikių tipų, priklausomai nuo poveikio intensyvumo kiekviena klasė gali turėti pogrupius.

6. Lengvojo betono tankio klasė (D)

Taikoma lengviesiems betonams ir nurodo jų tankį. Žymima raide "D" ir skaičiumi, atitinkančiu tankį - kg/m³.

Ši betono klasifikacija leidžia pasirinkti tinkamą betoną pagal konkrečiam objektui keliamus reikalavimus - apkrovas ir eksploatacijos sąlygas, tai užtikrinant konstrukcijos ilgaamžiškumą ir patikimumą. Projektuotojai planuodami betonines grindis, visada atsižvelgia į būsimas grindų apkrovas, mechaninį ir cheminį poveikį, pagal pastato paskirtį reikalingą grindų paviršių, priežiūrą. Pagal betono klasifikaciją parenka betono mišinio sudėtį, specifikaciją, reikalingą konkretaus objekto sąlygoms, paviršiaus savybes bei galutinę dangą.

Naudodami skirtingą betoną, skirtingą betonavimo technologiją, skirtingą paviršiaus padengimą  UAB „Grinduva" meistrai įrengia ne tik vidaus patalpų grindis, bet ir dangas lauke.

Kaip pastebi UAB „Grinduva" specialistai, vienoks betonas parenkamas sandėliui ar gamybos cechui, kitoks - automobilių prakingui, dar kitoks - biurų pastatui. Įtrūkimų atsiradimui betone kelią užkerta polimerinio, stiklo pluošto ar metalinio pluošto naudojimas. Betono gamykloje kartu su pluoštu dedami betono sėdimą mažinantys priedai - plastifikatoriai. Kita plastifikatorių dalis į betoną beriama aikštelėje, nes jų veikimo laikas - 30-50 minučių. Plastifikatoriai parenkami priklausomai nuo techninių poreikių ir darbo aplinkos temperatūros. Visi plastifikatoriai turi tam tikrą funkciją: vieni greitina betono kietėjimą, kiti didina plastiškumą, treti leidžia betonuoti grindis esant minusinei temperatūrai.

Betono mišiniai sudaromi pagal projektą, tačiau svarbiausia yra betonavimo technologijos laikymasis, nes net ir geriausios kokybės betonas taps beverčiu, jei nebus griežtai laikomasi darbų technologijos. Betono liejimo technologija gali turėti įtakos jo tvirtumui, atsparumui dėvėjimuisi, tankumui, atsparumui šalčiui, sėdimui ir vandens, cheminių medžiagų bei teršalų įgeriamumui.

Pramoninių betoninių grindų įrengimas

Pagrindiniai grindų betonavimo technologiniai darbo etapai yra:

●       Pagrindo paruošimas ir išlyginamojo sluoksnio įrengimas;

●       Izoliacinių konstrukcinių siūlių įrengimas aplink atramas, kolonas ir pan.;

●       Armavimo darbai;

●       Betono mišinio liejimas ir pirminis tankinimas;

●       Antrinis betono mišinio tankinimas, užtrynimas, geležinimas,  kietinimas;

●       Susitraukimo-kontrolinių (deformacinių) siūlių įpjovimas ir užtaisymas;

●       Betono kietinimas;

●       Betono šlifavimas;

 

 

Pramoninių betoninių grindų struktūra.

Kiekvienas betoninių grindų liejimo etapas reikalauja atitinkamų sąlygų ir betonuotojų kvalifikacijos. „Grinduva" meistrai sako, kad svarbios ne tik oro sąlygos, kas žinoma kiekvienam prisilietusiam prie statybos darbų, bet net ir betono mišinio laisvo kritimo aukštis. Ir tik įgudusios rankos pasirinks tinkamiausią.

Betonavimo darbuose svarbus net ir betono masės kritimo aukštis.

Paruošiamieji pramoninių grindų betonavimo darbai

Prieš įrengiant objekte betonines grindis, būtina nustatyti pagrindo būklę. Jei grindys įrengiamos naujai, reikalingi geodeziniai teritorijos duomenys, kuriais remiantis planuojami darbai. Jei yra senas betoninis pagrindas, pirmiausiai meistrai analizuoja jo įrengimo techninę dokumentaciją, o tokios nesant, atlieka tyrimus. Tai leidžia tiksliai susiplanuoti tolesnius darbus.

Prie betono grindų įrengimo paruošiamųjų darbų priskiriamas pagrindo niveliavimas - t.y. aukščio sulyginimas, grunto išlyginimas ir tankinimas, smėlio užpylimas, jei grindys šiltinamos - polistireninio putplasčio plokščių paklojimas, hidroizoliacinės plėvelės uždėjimas ir armavimas.

Betoninių grindų kokybė labai priklauso nuo pagrindo kokybės. Betoninės grindys gali būti įrengiamos ant grunto arba ant betono  pagrindo, kad grindys būtų kokybiškos ir ilgaamžės, beveik visais atvejais reikalingas išlyginamasis sluoksnis.

Jeigu grindys betonuojamos ant grunto, būtina išsiaiškinti, ar gruntas tvirtas. Jei jis silpnas, nuimamas jo sluoksnis ir užpilamas smėlio ar žvyro sluoksnis, kuris sutankinamas. Betono grindų pagrindas turi būti tvirtas. Koks užpilas reikalingas, nurodo projektuotojas. Užpilo sluoksniai pilami 150 mm storiu ir tankinami vibracine  mašina ar tankinimo agregatu, tikrinamas pagrindo sluoksnio tankis.  Ant pagrindinio sluoksnio viršaus pilamas 3-5 cm storio smėlio sluoksnis.

Jei naujos grindys liejamos ant seno pagrindo, būtina pašalinti netvirtas jo dalis, nuplauti nuo grindų purvą, dulkes ir riebias dėmes.

Grindų pagrindo hidroizoliacija kartais įrengiama, kartais ne - jos būtinumą nurodo projektuotojas. Betoninių grindų hidroizoliacijai naudojama polimerinė plėvelė, kuri ne tik sukuria barjerą drėgmės skverbimuisi, bet ir iš dalies padeda išvengti įtrūkimų, plyšių susidarymo betone. Kiek ir kaip užleisti plėvelės kraštai, ar yra užlaidos prie sienų, priklauso nuo betonuotojų darbo kokybės. Polietileno plėvelės kraštai turi persidengti ne mažiau kaip 150 mm.

Grindų plotas armuojamas tinkleliu - vienu arba dviem armatūros sluoksniais. Armavimo tinklelio paskirtis - perimti sukietėjusio betono įtempius. 5 - 10 cm storio betono sluoksniui dažniausiai naudojamas cinkuotas 4-5 mm vielos armavimo tinklas. Prieš betonavimą nuo armatūros turi būti nuvalytos rūdys.

Pramoninių grindų betonavimas

Priklausomai nuo betonuojamo ploto, darbo apimties, betono mišinys iš autobetonmaišės paduodamas siurbliu, stiprioms dangoms suformuoti naudojamas klotuvas. Pirminis tankinimas atliekamas giluminiu vibratoriumi ir vibrojuosta. Esant grindų aukščiui mažesniam nei 100 mm naudojama tik vibrosija.

Betonavimo darbų vykdytojas turi žinoti, kokia bus galutinė grindų danga. UAB „Grinduva" meistrai gali įrengti glaistytas betonines grindis,  poliuretanines, epoksidines, poliuretancementines grindis.

Poliuretaninės ir epoksidinės grindys tinkamos ten, kur reikalingos lygios, higieniškos, lengvai valomos, cheminiam poveikiui atsparios grindys. Jos liejamos tik ant betoninio pagrindo, jei nereikalingas didelis atsparumas apkrovoms, jo storis gali būti nuo 1 iki 10 mm. Poliuretancementinis grindų paviršius yra atspariausias mechaninėms apkrovoms, temperatūrai, cheminiam poveikiui, higieniškas ir lengvai valomas.   Plonasluoksnės glaistytos betoninės grindys liejamos iš betono su kietais mineraliniais užpildais, jų storis gali būti nuo 5 iki 25 mm.

Jeigu ant pagrindo bus liejama stora danga, pavyzdžiui, magnezinis betonas arba polimerinė danga su kvarco papildais, tai išlietą betoną užtenka sutankinti vibratoriumi ir išlyginti vibracine mentele. Jei ant užbaigto pagrindo bus plona polimerinė danga arba jis bus dažomas, tada betoną reikia lyginti specialiomis lyginimo mašinomis, taip sutvirtinant jo viršutinį sluoksnį, nes plona danga atkartoja visus betoninio pagrindo nelygumus.

Kadangi „Grinduva" betonuoja grindis labai įvairiuose objektuose, būna, kad viršutinė grindų danga nereikalinga, bet reikia išvengti betono dulkėjimo. Kelią betono dulkių susidarymui užkerta ant išlietų grindų pilamos betoną tankinančios mineralinės medžiagos. Šios medžiagos pilamos ant išlyginto, šviežiai supilto betono. Tai kartu yra betono priežiūros priemonė, gerinanti jo džiūvimą. Šios medžiagos chemiškai sujungia dulkes sukeliančias betono dalelytes, todėl grindų paviršius tampa tankesnis, tvirtesnis, kuri lengva valyti.

Jeigu betoninės grindys numatytos tokiame objekte, kuriame planuojamos padidintos grindų apkrovos, naudojami betono kietikliai -  tai betoninių grindų su tvirtesniu viršutiniu sluoksniu įrengimo būdas, vadinamasis topingas. Šis būdas taip pat padeda apsaugoti viršutinį betono sluoksnį nuo dulkėjimo, kuris atsiranda dėvintis viršutiniam grindų sluoksniui. Betoninių grindų su sustiprintu viršutiniu sluoksniu liejimo technologija ganėtinai paprasta: ant šviežiai išlieto ir išlyginto betono viršutinio sluoksnio beriamas specialus sausas mišinys, kuris padidina betono technines charakteristikas: atsparumą gniuždymui, smūgiams, dėvėjimuisi, užtikrina, kad susidarys mažiau dulkių, pagerina bendrą grindų vaizdą.

Betono paviršiaus atsparumas priklauso nuo kietiklio kiekio, išbarstomo viename kv. metre. Kietiklio išbarstymui naudojami specialūs vežimėliai. Išbarstytas sausas hidraulinio cemento ir smulkių papildų mišinys tolygiai įtrinamas į betono paviršių iki jam sukietėjant, o tada užlyginamas siekiant suteikti paviršiui norimų savybių, mišinys gali turėti arba neturėti pigmentų. Įtrinant mišinys įsigeria viršutiniame betono sluoksnyje taip jį sutankindamas.

Betono atsparumą dėvėjimuisi galima pagerinti naudojant skystus betono standiklius arba impregnantus, kurie įsigeria į betono satruktūrą ir, chemiškai reaguodami su betonu, jį sutvirtina. Tuo pačiu betono paviršius tampa lygesnis, atsparesnis įvairių teršalų įsigėrimui ir aplinkos veiksniams.

Kompensacinės siūlės pramoninėse grindyse

Dideliuose betono plotuose būtinos kompensacinės siūlės, jos dar vadinamos deformacinėmis, išsiplėtimo siūlėmis. Šios siūlės betono paviršių padalina taip, kad betono masei sėdant neatsirastų vidinių įtempių sukeliamų įtrūkimų. Siūlių gylis svyruoja nuo 30 mm iki pusės betono sluioksnio storio, priklausomai nuo viso storio ir įrengimo technologijos. Kai aplinkos temperatūra yra aukštesnė kaip +25° C, siūlės išpjaunamos po 2-3 parų, o esant žemesnei aplinkos temperatūrai - po 5-7 parų kietėjimo. Pjaunant siūles betonas turi būti pakankamai stiprus, kad pjovimo diskas neišdraskytų betono paviršiaus. Kuo anksčiau išpjaunama deformacinė siūlė, tuo mažesnė galimybė betonui supleišėti. Paruoštos siūlės užpildomos specialia  elastinga medžiaga.

Betono kietėjimo greitis priklauso nuo daugelio faktorių, normaliomis sąlygomis paprastai jis negali trukti mažiau nei 7 paras.

Betono šlifavimas ir glaistymas

Jei numatyta projekte, betoninės grindys, betonui pasiekus tam tikrą stiprumą, šlifuojamos.

Betoninių grindų paviršius rotacine užtrynimo mašina apdorojamas dviem etapais.

Pirmojo etapo metu (grubusis glaistymas) grindų paviršius  rotacinio įrenginio disku užglaistomas ir užtrinamas. Užtrinant rotacinį įrenginį reikia valdyti taip, kad jis ilgai nedirbtų vienoje vietoje ir nesudarytų paviršiaus nelygumų. Grubusis glaistymas pradedamas tada, kai ant betono vaikštant nelieka žymių. Prieš grubųjį glaistymą būtina ištaisyti visus betono paviršiaus defektus.

Antrojo etapo metu (pirmas smulkusis glaistymas ir antrasis glaistymas) grindų paviršius  užgeležinamas metaliniais sparneliais (peiliais).

Laikas, po kurio galima pradėti smulkųjį glaistymą, priklauso nuo betono rišimosi ir kietėjimo intensyvumo, o šiuos procesus lemia panaudoto cemento atmaina, betono savybės, aplinkos temperatūra, drėgmė ir kiti veiksniai. Antrą kartą betono grindys glaistomos kiek įmanoma vėliau, tačiau betonas dar neturi būti iki galo sukietėjęs.

Pramoninių betoninių grindų priežiūra

Grindų kokybė  priklauso ir nuo tinkamos kietėjančio betono priežiūros bei  apsaugos. Užlietą betoną reikia apsaugoti nuo lietaus, smūgių, didelių temperatūros pokyčių, išdžiūvimo. Atviri betono paviršiai uždengiami  ne vėliau kaip po 10-12 valandų nuo betonavimo pabaigos, o  karštomis dienomis periodiškai drėkinami. Uždengiama polietileno plėvele, drėgna medžiaga ir pan.

Kietėjančio betono priežiūros trukmė nustatoma, atsižvelgiant į cemento hidratacijos greitį, betono savybes, aplinkos temperatūrą ir santykinę drėgmę. Įvertinant tuos faktorius kietėjančio betono priežiūros trukmė būna nuo  2 iki 10 parų.

Kaip matyti, technologinių betoninių grindų įrengimo detalių yra daug ir įvairių, tikri profesionalai dirba griežtai laikydamiesi technologinių reikalavimų, todėl, tikintis gero rezultato, geriausia pasikliauti įmonėmis, kurios specializuojasi betonavimo darbuose.

Viena profesionaliausių grindų betonavimo įmonių - UAB „Grinduva", turinti beveik trijų dešimtmečių patirtį, milijonus kvadratinių metrų išbetonuotų grindų, profesionalų kolektyvą, naudojanti moderniausias technologijas.

„ASA" LT informacija, parengta bendradarbiaujant su UAB „Grinduva"