Pramoninės grindų dangos. Liejamų grindų tipai, pritaikymas ir savybės, reikalavimai pagrindui, svarbios liejamų grindų įrengimo detalės.

Paprastai pramoninės grindys liejamos ant betoninio pagrindo, o didelis grindų savybių, medžiagų ir spalvų pasirinkimas leidžia išgauti įvairius paviršius ir įgyvendinti įvairiausius dizainerių sprendimus. Nors dažnai visos liejamos grindys vadinamos polimerinėmis ar epoksidinėmis, bet epoksidinės grindys - tik viena iš pramoninių grindų dangų, kurios tenkina didelius mechaninio ir cheminio atsparumo, švaros, lengvos priežiūros ir panašius reikalavimus. Kitų tipų liejamos dangos turi įvairių kitų savybių, reikalingų ir lengvai pritaikomų įvairios paskirties objektuose.

Pramoninės liejamos grindys

Liejamos pramoninės grindys šiandien sudaro rimtą konkurenciją tokioms dangoms kaip pramoninis linoleumas ar keraminės plytelės, kurios tradiciškai naudojamos pramoniniuose ir civiliniuose pastatuose.

Bendru terminu „polimerinės" grindys vadinama daug medžiagų, kurios turi būtinų savybių rinkinį ir atitinka pramoninėms grindims keliamus reikalavimus: jos patvarios, atsparios nusidėvėjimui, chemiškai atsparios agresyvioms medžiagoms (naudojant specialius priedus galima grindų danga su antistatinėmis savybėmis), lengvai prižiūrimos ir pan. Liejamas grindis lengva prižiūrėti ir prireikus remontuoti. Jos taip pat patogios vykdant dalies grindų remontą, remontuojant atskirus grindų plotus aplink įvairius objektus, pvz., stakles.

Liejamos grindys charakterizuojamos:

• Dideliu tvirtumu (suspaudimo ribos 55-86 MPa);
• Atsparumu smūginėms apkrovoms (iki 5 kg iš 1 m aukščio), tai priklauso ir nuo grindų betoninio pagrindo kietumo - kuo betoninis pagrindas kietesnis, tuo grindų danga atlaikys didesnius smūgius (rekomenduojamas betoninio pagrindo kietumas bent jau 25N/mm2).
• Atsparumu nusidėvėjimui (šiuo rodikliu gerokai lenkia betonines dangas);
• Dielektriškumu ar antistatinėmis savybėmis;
• Nedulkančios;
• Cheminiu atsparumu agresyvioje aplinkoje;
• Ilgaamžiškumu (paprastai tarnauja apie 20 metų ir daugiau);
• Lengvai prižiūrimos ir remontuojamos;
• Išraiškinga estetika ir vaizdu;
• Neišskiria kenksmingų medžiagų eksploatacijos metu;
• Dėl savaiminio išsilyginimo sukuria lygų, vientisą, be siūlių ar plyšių paviršių.

Pramoninės liejamos grindys nepakeičiamos gamyboje, kur keliami aukšti tikslumo ir prietaisų surinkimo kokybės reikalavimai, kur naudojami chemiškai aktyvūs reagentai ar patalpoms keliami didesni švaros reikalavimai. Paviršiai visiškai nedulka, juos lengva valyti, atsparūs tirpikliams ir rūgštims, turi dielektrinių savybių ir gali būti beveik bet kokios spalvos.

Dėl savo puikių higieniškumo savybių liejamos polimerinės grindys nepakeičiamos maisto pramonės įmonėse.

Liejamos grindys puikiai tinka:

• Techninėse stotyse, mechanizuotuose cechuose, sandėliuose, kur naudojami automobiliniai krautuvai, elektrinėse, chirurginiuose, mikroelektronikos skyriuose, mėsos ir pieno pramonės objektuose ir kultūrinės buitinės paskirties patalpose;
• Maisto gamybos, medicinos ir farmacijos įmonėse, prekybos ir parodų salėse, mokyklose, ligoninėse, biuruose, garažuose;

Besiūlės liejamos polimerinės grindys gali būti gaminamos epoksido, poliuretano ir metilmetakrilato (kitaip vadinamos akrilinėmis) pagrindu ir iš kitų mišinių bei įvairių priedų. Jos gali turėti lygų arba šiurkštų paviršių. Išlietos grindys sustingsta per 24 valandas, o projektinį tvirtumą pasiekia per 5-7 paras. Akrilinio pagrindo medžiagos visiškai sukietėja per 3-6 val., esant net labai žemoms temperatūroms.

Liejamos besiūlės grindys pasižymi savybėmis, kurių neturi tradicinės grindų dangos. Tai estetika ir atsparumas nusidėvėjimui, lengva priežiūra ir ilgaamžiškumas.

Liejamų grindų dangų tipai

Polimerinės grindys skiriasi ne tik jungiamąja medžiaga ir užpildu, bet ir storiu, užpildymo laipsniu. Pagal storį ir užpildymo laipsnį polimerinės sistemos skirstomos į plonasluoksnes (storis iki 0,5 mm), savaime išsilyginančias (storis iki 4 mm, užpildymas pagal tūrį iki 40 proc.) ir tankiai užpildytas (storis iki 9 mm ir daugiau, užpildymas pagal tūrį iki 85 proc.).

Polimerinės grindys paprastai tarnauja apie 25 metus, bet eksploatacijos laikas labai priklauso nuo to, kaip buvo paruoštas pagrindo paviršius. Polimero adhezija į paviršių nustatoma pagal paviršiaus šiurkštumą ir cemento pieno ar lateksinės plėvelės nebuvimą paviršiuje.

Labiausiai paplitusios jungiamosios liejamų grindų medžiagos yra epoksidinės, akrilinės, poliuretano, poliuretano-cemento ir poliesterinės. Kadangi kiekvieno tipo jungiamosios medžiagos pasižymi daugeliu savybių, tiksliai nustatyti kiekvienos naudojimo ribas yra ganėtinai sunku, todėl apsiribosime bendromis pastabomis.

Pagrindinės skirtingų medžiagų liejamų grindų savybės:

• Dangos iš epoksidinių dervų pasižymi aukšta adhezija su įvairių tipų pagrindais, cheminiu atsparumu, kietumu ir tvirtumu, bet yra mažiau elastingos. Bet jau yra ir elestingo epoksido grindų sistemos.
• Dangos iš elastomerinių poliuretanų yra atsparios nusidėvėjimui, ne mažiau atsparios chemiškai, sugeria daugiau drėgmės. Bet tokias dangas sunkiau išlieti.
• Poliuretano-cemento hibridinės dangos pasižymi labai geru atsparumu dideliems terminiams šokams.
• Akrilinių dervų grindys yra tarsi tarpinis variantas tarp epoksidinių ir poliuretaninių grindų. Jos greitai kietėja esant žemai temperatūrai, atsparios šiluminiams smūgiams ir UV spinduliams.
• Dangos iš sudėtinių poliesterių pasižymi didesniu cheminiu atsparumu kai kuriose agresyviose aplinkose, bet labiau kaprizingos jas liejant ir ne tokios atsparios nusidėvėjimui kaip epoksidinės grindys.

Liejamų grindų pritaikymas

 

Kaip minėjome, liejama grindų danga tinka labai įvairios paskirties gamybos, visuomeninėms, komercinėms patalpoms, tad sąlyginės rekomendacijos galėtų būti tokios:

Epoksidines grindis naudoti patalpose, kur yra didelės mechaninės apkrovos ir intensyvus skysčių poveikis bei patalpose su šiurkščiomis abrazyvinėmis apkrovomis. Elastingi epoksidai, kaip ir elastiniai poliuretanai, naudojami patalpose, kur vyrauja nuolatinė vibracija arba kur grindys nuolat juda bei ant asfalto, plieninio pagrindo.

Elastinga epoksidinė arba elastinio poliuretano danga ypač naudinga tokiose vietose, kur danga veikiama slėgio apkrovų bei vibracijų.

Grindys iš elastomerinių poliuretanų naudojamos pusiau atvirose patalpose, kur vyrauja dideli temperatūrų svyravimai.

Elastomerinių poliuretanų danga tinka didelių temperatūrinių svyravimų patalpose.

Akrilines grindis galima lieti nešildomose ar šaltose patalpose, dėl greito kietėjimo taip pat ir tuomet, kai tarp dangos paklojimo ir jos eksploatacijos pradžios yra likę mažai laiko.

Akrilo dangos grindys tinka nešildomose patalpose, taip pat, kai grindis reikia paruošti itin greitai.

Poliuretano-cemento dangą StoCrete PU 205 reiktų naudoti kaip ypač gerą cheminę apsaugą patalpose su šiurkščiomis cheminėmis apkrovomis bei dideliais temperatūriniais svyravimais (grindys gali būti veikiamos iki 130°C temperatūros skysčiu ar vandens garais).

Poliuretano-cemento danga tinka patalpoms, kur vyrauja drėgmė, temperatūriniai termo šokai, cheminių medžiagų apkrovos.

Elektros krūviams laidžios grindys

Polimerinių grindų užpildui naudojamas išsijotas kvarcinis smėlis ar kita kietesnė uoliena. Kai grindys turi būti laidžios elektros krūviams, naudojami kiti užpildai ar specialūs pigmentai. Tokios grindys naudingos dėl specifinių savybių:

• Tai antistatinės grindys patalpose, kur stovi tikslios elektronikos įrenginiai ir kompiuteriai, operacinėse.
• Nekibirkščiuojančios grindys patalpose, kur gali kilti gaisro ar sprogimo pavojus.

Epoksidinės elektros krūviams laidžios grindys

Plonasluoksnės liejamos grindys

Pluonasluoksnės polimerinės grindų dangos naudojamos siekiant užkirsti kelią dulkėms ir apsaugoti betonines bei cementines polimerines grindis nuo agresyvios aplinkos, taip pat tinkamos norint išgauti patrauklios ir puošnios dangos vaizdą. Plonasluoksnės sistemos nebrangios ir yra gana populiarios. Dėl mažo storio tokios grindys laikui bėgant apsitrina ir susibraižo, todėl grindis turi veikti nedidelės mechaninės apkrovos, neturi būti nuolatinio agresyvių medžiagų poveikio. Priešingu atveju per nutrynimus ir įplyšimus agresyvios medžiagos gali pasiekti pagrindą ir pradėti jį ardyti. Taip pat neverta tikėtis, kad plonasluoksnės grindys tarnaus labai ilgai, tačiau nedidelė jų kaina leidžia jas periodiškai atnaujinti. Šiuo atveju svarbi pagrindo kokybė, lemianti eksploatacines grindų savybes. Paprastai plonasluoksnės grindys gaminamos iš epoksidinių dervų ir poliuretanų.

Plonasluoksnių grindų įrengimo technologija ganėtinai paprasta. Po pagrindo šlifavimo/pašiaušimo, prireikus atliekamas pagrindo glaistymas, taip pat, jei reikia, šlifuojami atskiri nelygumai, išvalomi ir užpildomi įtrūkimai. Voleliu vienu ar keliais sluoksniais tepamas polimeras. Ar reikia pagrindą gruntuoti, lemia naudojamų medžiagų tipas. Savaime susiniveliuojančios sistemos turi lygų, blizgantį arba matinį paviršių, pasižyminti atsparumu purvui. Tokių grindų liejimo technologija apima pagrindo išlyginimą, dviejų sluoksnių grunto padengimą - paprastai iš neklampių epoksidinių dervų, vienas kurių užtikrina reikiamą adheziją, o kitas užsandarina betono poras. Šiam tikslui naudojami gruntai, užpildyti smulkios frakcijos smėliu. Pagrindinis sluoksnis, sumaišytas su užpildais, tepamas ant gruntuoto paviršiaus ir, pasiekus reikiamą storį, išlyginamas. Didelis medžiagos takumas kompensuoja nedidelius pagrindo defektus. Vėliau būtina per dar nesukietėjusią dangą pervažiuoti adatiniais voleliais, kad būtų pašalintas užsilikęs oras.

Dėl nedidelio užpildymo, elastingumo ir didesnio negu betono terminio linijinio plėtimosi (paprastai kylančių dėl mechaninių apkrovų) koeficiento, gali atsirasti lokalių dangos irimų, dėl kurių aplink pažeistas vietas sutrinka dangos adhezija. Be to, esant drėgnai gamybai, tokios grindys bus ganėtinai slidžios, o didelis medžiagų takumas neleis išlaikyti šiuo atveju būtino nuolydžio. Savaime išsilyginančias dangas tikslinga naudoti patalpose, kur keliami aukšti švaros reikalavimai ir grindis veikia nedidelės cheminės apkrovos.

Tankios ir storasluoksnės polimerinės grindų dangos

Tankiai užpildytų grindų privalumas tas, kad jos atsparesnės smūginėms apkrovoms ir abrazyviniam nusidėvėjimui. Savo savybėmis tankiai užpildytos dangos artimos polimeriniam betonui ir polimeriniams mišiniams. Nemažas kiekis užpildo leidžia sumažinti dangos linijinio plėtimosi koeficientą, priartina jį prie betoninės dangos plėtimosi koeficiento. Kai pasikeičia visos konstrukcijos temperatūra, dangos ir pagrindo kontakto vietoje beveik nekyla įtempių, kurie paprastai ir tampa įtrūkimų atsiradimo ir netankiai užpildytų polimerinių dangų atšokimo priežastimi.

Palyginti didelis dangos storis leidžia kompensuoti nedidelius pagrindo nelygumus. Didelis pradinės kompozicijos klampumas leidžia sudaryti monolitines sandūras prie sienų ar kolonų.

Tankiai užpildytų grindų liejimo technologija apima paviršiaus išlyginimą ir gruntavimą mažo klampumo epoksidinėmis dervomis. Pagrindinės dangos medžiaga, po sumaišymo su užpildu įgauna klampios, netakios pastos konsistenciją. Ji specialiais įrenginiais, kurie leidžia gauti norimo storio sluoksnį, klojama ant gruntuoto paviršiaus. Išlietas sluoksnis rankomis sutankinamas ir išlyginamas prie sienų, kolonų ir po įrenginiais, o atvirose aikštelėse - specialiomis mašinomis.

Sukietėjęs (8-12 val.) pagrindinis sluoksnis, jei to reikia, šlifuojamas specialiomis mašinomis, voleliais nudažomas permatomu arba spalvotu apsauginiu dekoratyviniu sluoksniu. Paskutinė operacija - siūlių išpjovimas ir jų užpildymas poliuretaniniais arba epoksidiniais hermetikais, tai priklauso nuo esamo grindų ploto ir dangos paskirties.

Besiūles grindų dangas gamina daug gamintojų ir kiekvienas iš jų turi įvairių tipų dangų. Kiekvienu atveju pirmiausia reikia išsiaiškinti, kuri yra tinkamiausia jūsų objektui.

Liejamų grindų įrengimas

Norint turėti kokybiškas liejamas grindis, reikia pasirūpinti betoninio paviršiaus, ant kurio jos bus liejamos, kokybe. Kadangi polimerinės medžiagos yra takios, paviršius turi būti ganėtinai lygus, kad būtų išvengta nelygumų. Išlietas betonas turi būti pastovėjęs bent 28 paras. Prieš liejant grindis, reikia patikrinti betono drėgnumą, kuris negali viršyti 5 proc. bendros masės, o vandens garų migracija per konstrukciją turi būti sumažinta iki minimumo. Reikia nustatyti betono tvirtumą gniuždymui ir tempimui. Betono atsparumas gniuždymui turi būti didesnis negu 20N/mm2, o tempimui - daugiau negu 2N/mm2. Paviršius turi būti lygus, ant jo neturėtų būti cementinio pieno, dulkių, riebalų, tepalo dėmių ir panašių medžiagų, kurios trukdytų dangos adhezijai.

Jei nėra galimybės išlaukti 28 paras kol betoninis pagrindas pasieks reikiamos likutinės drėgmės lygį, naudojama epoksidinė drėgmei nelaidi membrana, pvz., StoPox 452 EP. Šį produktą galima panaudoti net 3-ią dieną po betonavimo darbų pabaigos, tai leidžia sutrumpinti darbų trukmę.

Jei pagrindo betonas ne visiškai išdžiūvęs, norint paspartinti grindų įrengimą, prieš liejant dangą galima naudoti drėgmei nelaidžią membraną.

Liejant dangą labai svarbus yra temperatūros ir drėgmės režimas. Temperatūra objekte turi būti ne mažesnė, negu nurodyta techninėje dokumentacijoje (paprastai ne mažiau +15 °С). Per daug žema temperatūra pailgins cheminės reakcijos laiką ir lėtins medžiagos takumą, o tai gali pareikalauti didesnių medžiagų sąnaudų ir sugadinti bendrą dangos vaizdą. Per daug aukšta temperatūra skatina per greitą kietėjimą, sutrumpina kompozicijos gyvavimo laiką ir neleidžia sukurti nepriekaištingos paviršiaus dangos. Didelė oro drėgmė mažėjant oro temperatūrai gali paskatinti drėgmės kondensaciją ant liejamos dangos.

Paprastai betoniniame paviršiuje pasitaiko įtrūkimų, todėl būtina juos užlyginti. Bene geriausias metodas yra išvalyti plyšius, užpildyti juos elastingais hermetikais ir armuoti elastiniuose polimeruose išmirkytu stiklo audiniu. Pagrindui judant tokia sistema izoliuos jį nuo polimerinių grindų ir neleis atsirasti įtrūkimams. Metodas yra ganėtinai brangus, todėl plyšiai nejudančiuose paviršiuose, po jų išvalymo, gali būti užpildyti polimeriniu glaistu. Deja, bet praktikoje, nepaisant darbininkų kvalifikacijos ir patirties, ne visada galima nuspėti tolesnį kiekvieno įtrūkimo elgesį, todėl tikslinga naudoti anksčiau paminėtą remonto metodą. Jei darbus atlieka profesionalai, rezultatas bus visada geras.

Už suteiktą konsultacija dėkojame UAB „Tech Coat" direktoriui Kęstučiui Bereišai

Tel.: 8-685-52104

www.techcoat.lt ir www.stocretec.lt

El.paštas: kestutis.bereisa@techcoat.lt