.png)
Varvekliai ir ledo sankaupos dažniausiai susidaro tada, kai ant stogo tirpstantis sniegas pasiekia šaltesnį karnizą, lataką arba lietvamzdį. Vanduo užšąla, susiaurina nutekėjimo kelią, o po kelių tirpimo ir šalimo ciklų gali visiškai užkimšti lietaus nuvedimo sistemą.
Šildymo kabeliai palaiko atvirą kelią tirpstančiam vandeniui nuo probleminės stogo vietos iki saugaus išleidimo taško. Sistema padeda apsaugoti latakus, lietvamzdžius ir fasadą, sumažina varveklių susidarymo tikimybę. Tačiau ji nėra skirta visam ant stogo esančiam sniegui tirpinti ar konstrukcijai tenkančiai sniego apkrovai mažinti. Nuo slenkančių sniego sankaupų saugo atskirai projektuojamos sniego užtvaros.
Kodėl ant stogo susidaro ledas
Dalis sniego ištirpsta dėl saulės, atlydžio arba iš pastato per stogo konstrukciją patenkančios šilumos. Vandeniui pasiekus už išorinės sienos esantį šaltesnį karnizą, temperatūra gali nukristi žemiau nulio. Palaipsniui susiformuoja ledo barjeras, už kurio pradeda kauptis naujas tirpimo vanduo.
Daugiausia problemų kyla ant nepakankamai apšiltintų arba nesandarių stogų. Virš šildomų patalpų sniegas gali tirpti net esant neigiamai lauko temperatūrai. Todėl prieš įrengiant kabelius verta patikrinti stogo šiltinimą, sandarumą ir vėdinimą. Šildymo sistema nepašalins priežasties, jeigu stogas nuolat šildomas iš pastato vidaus.
Ledo kamščiai dažnai atsiranda latakų įlajose, vidiniuose latakuose, stogo įdubose, siauruose lietvamzdžių posūkiuose ir vamzdžių išleidimo vietose. Šildomas vandens kelias turi būti vientisas. Pašildžius vien lataką, bet palikus užšalusią lietvamzdžio apačią, vanduo vis tiek neturės kur nutekėti.
Apsaugos nuo apledėjimo sistema
Sistemą sudaro šildymo kabeliai, jų tvirtinimo detalės, maitinimo ir galinės jungtys, paskirstymo dėžutės, valdiklis, temperatūros bei drėgmės jutikliai ir elektros apsaugos įranga.
Kabeliai montuojami latakuose, lietvamzdžiuose, aplink įlajas, stogo įdubose ir tose karnizo vietose, kuriose formuojasi ledo barjerai. Kabelių trasa parenkama pagal stogo konstrukciją, karnizo plotį, dangos medžiagą, latakų formą, lietvamzdžių ilgį, jų posūkius ir vandens išleidimo vietą.
Vienoda kabelių išdėstymo schema visiems pastatams netinka. Skiriasi šlaitiniai ir plokštieji stogai, išoriniai bei vidiniai latakai, metalinės ir bituminės dangos. Projektuojant taip pat įvertinama mažiausia temperatūra, kuriai esant sistema turi patikimai įsijungti.
Pastovios galios šildymo kabeliai
Pastovios galios kabelis visoje grandinėje išskiria nustatytą šilumos kiekį vienam ilgio metrui. Stogams ir latakams gaminami skirtingos galios kabeliai, todėl jų kiekis bei išdėstymo žingsnis parenkami pagal konkretaus gaminio techninius duomenis.
Dalis pastovios galios kabelių gaminami nustatyto ilgio sekcijomis, kurių negalima trumpinti. Kabelio atkarpos negali susikryžiuoti, liestis ar būti išdėstytos per mažu atstumu, jeigu tokio montavimo neleidžia gamintojas. Susilietimo vietoje gali susidaryti per aukšta temperatūra ir būti pažeista izoliacija.
Šio tipo kabeliai tinka aiškios geometrijos latakams ir stogo plotams, kuriuose galima tiksliai apskaičiuoti reikalingą sekcijos ilgį. Jų veikimą turi reguliuoti automatinė valdymo sistema.
Savireguliuojantys šildymo kabeliai
Savireguliuojančiame kabelyje tarp dviejų lygiagrečių laidininkų yra elektrai laidi polimerinė šerdis. Aplinkai vėstant jos elektrinė varža mažėja, todėl kabelis išskiria daugiau šilumos. Temperatūrai kylant, varža padidėja, o šilumos galia sumažėja.
Skirtingos to paties kabelio dalys gali veikti nevienoda galia. Lede arba tirpstančiame sniege esanti atkarpa šildys intensyviau negu sausa ir saulės įšildyta dalis. Tačiau išdžiūvęs kabelis visiškai neišsijungia. Jo galia tik sumažėja, todėl termostatas ir drėgmės jutiklis lieka reikalingi.
Savireguliuojančius kabelius galima karpyti gamintojo nustatytose ribose, todėl juos patogu pritaikyti skirtingo ilgio latakams ir lietvamzdžiams. Didžiausias vienos grandinės ilgis ribojamas. Jis priklauso nuo kabelio modelio, maitinimo įtampos, automatinio jungiklio vardinės srovės ir žemiausios paleidimo temperatūros.
Stogui turi būti naudojamas būtent šiai paskirčiai skirtas kabelis. Jo išorinis apvalkalas turi būti atsparus ultravioletiniams spinduliams, vandeniui, šalčiui ir mechaniniam poveikiui. Vamzdynams pastato viduje skirtas savireguliuojantis kabelis nebūtinai tinka atviram latakui.
Galimybė kabeliui susiliesti arba susikryžiuoti priklauso nuo konkretaus gaminio. Savireguliacija savaime nesuteikia teisės kabelį montuoti bet kokiu būdu. Būtina laikytis mažiausio lenkimo spindulio, tvirtinimo ir leistinų temperatūrų reikalavimų.
Šildymo galios parinkimas
Siauriems, maždaug 100–150 mm pločio latakams dažnai projektuojama apie 30–60 W šildymo galios vienam latako ilgio metrui. Ji gali būti pasiekiama viena galingesne arba dviem silpnesnėmis kabelio atkarpomis. Tiksli vertė parenkama pagal kabelio gamintojo lenteles, stogo tipą ir vietos klimato sąlygas.
Platesniuose latakuose, stogo įdubose ir ant paties stogo galia vertinama pagal šildomą plotą. Tokiose vietose gali būti projektuojama maždaug 200–300 W/m², tačiau ši riba nėra universali. Didesnės galios gali prireikti vidiniams latakams, šiltiems stogams ir vietoms, į kurias suteka vanduo nuo didelio stogo ploto.
Kabelio galia nurodoma konkrečiomis aplinkos sąlygomis. To paties savireguliuojančio kabelio atiduodama šiluma ore, sniege ir lediniame vandenyje skiriasi. Lyginant gaminius reikia tikrinti, prie kokios temperatūros ir kokioje terpėje nurodyta jų vardinė galia.
Kabeliai šlaitiniame stoge
Jeigu ledo barjeras formuojasi ant apatinės stogo dalies, kabelis išdėstomas zigzagu nuo latako aukštyn. Kilpos turi pasiekti šildomą pastato dalį ir sudaryti vandeniui kelią iki latako. Kilpų aukštis bei žingsnis priklauso nuo karnizo pločio, stogo nuolydžio ir reikalingos galios.
Kabelio negalima prie dangos prikalti vinimis, prisukti per jo apvalkalą ar spausti aštriabriaunėmis metalinėmis detalėmis. Naudojami tai stogo dangai ir pasirinktam kabeliui skirti laikikliai. Montuojant ant bituminės, skardinės ar čerpių dangos taikomi skirtingi tvirtinimo būdai.
Kabelio montavimas po stogo danga paprastai sumažina šilumos perdavimą sniegui ir ledui. Jis turi būti įrengtas gamintojo numatytoje vietoje ir tiesiogiai šildyti tą paviršių, kuriuo tekės tirpimo vanduo.
Latakų ir lietvamzdžių šildymas
Latake kabelis tvirtinamas specialiais tarpikliais arba montažinėmis juostomis, kurios išlaiko vienodą atstumą tarp gijų. Kabelis neturi gulėti susuktas, būti prispaustas prie aštrių latako kraštų ar trintis į neapdorotas metalo briaunas.
Lietvamzdyje gali būti tiesiama viena kabelio atkarpa arba nuleidžiama dviguba kilpa. Sprendimas priklauso nuo vamzdžio skersmens, ilgio ir reikalingos šildymo galios. Ilgame vamzdyje kabelio svoris perduodamas pakabinimo trosui, grandinėlei arba gamintojo numatytam laikikliui. Elektrinė jungtis neturi laikyti kabelio svorio.
Šildymas turi tęstis iki vietos, kurioje vanduo gali saugiai nutekėti. Jeigu lietvamzdis prijungtas prie požeminio lietaus nuotekų tinklo, įvertinama ir vamzdžio atkarpa ties žemės paviršiumi. Kabelį į požeminį vamzdyną galima vesti tik tuomet, kai tai leidžia kabelio paskirtis ir gamintojo montavimo instrukcija.
Sniego užtvaros
Šildymo kabeliai nesulaiko nuo šlaito slenkančio sniego. Jeigu žemiau yra įėjimas, automobilių stovėjimo vieta, takas ar terasa, ant stogo montuojamos sniego užtvaros.
Jų padėtis, eilių skaičius ir laikiklių tankis parenkami pagal stogo nuolydį, šlaito ilgį, dangos tipą ir vietovės sniego apkrovą. Užtvarų negalima montuoti remiantis vien bendru atstumu nuo karnizo. Jos tvirtinamos prie apkrovą galinčių atlaikyti stogo konstrukcijų.
Šildymo kabelis įrengiamas taip, kad už užtvaros tirpstantis vanduo pasiektų šildomą lataką ir lietvamzdį. Sniego užtvara sulaiko masę, o kabelis pašalina tirpimo vandenį.
Automatinis valdymas
Paprastas temperatūros termostatas įjungia šildymą nustatytame temperatūrų intervale. Tačiau jis negali nustatyti, ar latake yra sniego ir vandens. Esant šaltam, bet sausam orui, kabeliai gali veikti be reikalo.
Tikslesnei sistemai naudojami temperatūros ir drėgmės jutikliai. Valdiklis įjungia šildymą tuomet, kai temperatūra patenka į nustatytą intervalą ir jutiklis aptinka drėgmę. Nutekėjus vandeniui sistema dar kurį laiką gali veikti, kad išdžiovintų lataką ir neleistų susidaryti naujam ledo sluoksniui.
Temperatūros jutiklis montuojamas nuo tiesioginių saulės spindulių, šildymo kabelio ir pastato išmetamo šilto oro apsaugotoje vietoje. Drėgmės jutiklis įrengiamas ten, kur pirmiausia atsiranda tirpimo vandens – latako dugne, prie įlajos arba kitoje probleminėje vietoje.
Veikimo intervalo negalima visiems objektams nustatyti vienodai. Ant šilto stogo sniegas gali tirpti ir esant gerokai žemesnei negu –5 °C lauko temperatūrai. Ribos bei veikimo uždelsimas nustatomi įvertinus pastato sąlygas ir valdiklio instrukciją.
Šildymo kabelio kiekis ir grandinės
Šildymo kabelio kiekis nustatomas pagal jo tiesimo trasą. Atskirai išmatuojamos šildomos latakų, lietvamzdžių, stogo įdubų, įlajų ir karnizo atkarpos. Jeigu latake arba lietvamzdyje tiesiamos dvi kabelio gijos, tos atkarpos ilgis dauginamas iš dviejų.
Prie apskaičiuoto ilgio pridedamos jungtims ir prijungimui reikalingos atkarpos, nurodytos pasirinktos sistemos montavimo instrukcijoje. Savireguliuojančio kabelio negalima sujungti į vieną neriboto ilgio grandinę. Gamintojas nurodo didžiausią leistiną grandinės ilgį, priklausantį nuo maitinimo įtampos, automatinio jungiklio vardinės srovės ir mažiausios paleidimo temperatūros.
Ilgesnė sistema dalijama į kelias grandines. Kiekvienai jų numatoma maitinimo jungtis, galinis sandariklis ir reikiami atšakojimo elementai. Grandines patogu suskirstyti pagal atskiras stogo dalis. Gedimo atveju tuomet lengviau nustatoma pažeista atkarpa, o remontuojant nereikia išjungti visos sistemos.
Paleidimo srovė ir automatiniai jungikliai
Atšalęs savireguliuojantis kabelis įjungimo metu ima didesnę srovę negu įšilęs. Automatinis jungiklis parenkamas pagal gamintojo pateikiamas lenteles, kuriose nurodomas didžiausias kabelio ilgis prie skirtingos paleidimo temperatūros ir jungiklio vardinės srovės.
Visoms sistemoms negalima automatiškai parinkti vien C charakteristikos jungiklio. Reikia įvertinti kabelio paleidimo srovę, grandinės ilgį, maitinimo kabelio skerspjūvį, leistiną įtampos kritimą ir apsaugos suveikimo sąlygas.
Kiekviena šildymo grandinė turi būti apsaugota nuo viršsrovių ir pavojingo nuotėkio. Apsaugos įtaisai, jų jautrumas ir grandinių grupavimas parenkami pagal kabelio gamintojo reikalavimus bei elektros įrenginių taisykles. Sistemai taip pat būtinas apsauginis įžeminimas.
Jungtys ir paskirstymo dėžutės
Atvirame stoge montuojamos paskirstymo dėžutės turi būti apsaugotos nuo lietaus, tirpstančio sniego, dulkių, ultravioletinių spindulių ir temperatūros svyravimų. Tiesiogiai kritulių veikiamoje vietoje paprastai pasirenkama ne žemesnė kaip IP65 apsaugos klasė. Jeigu įranga gali būti veikiama stiprių vandens čiurkšlių, gali būti reikalinga IP66 klasė.
Dėžutės apsaugos klasė išlaikoma tik naudojant atitinkamus kabelių įvadus, sandariklius ir uždarymo kamščius. Netinkamo skersmens arba neužveržtas įvadas praleis vandenį, nors ant dėžutės bus nurodyta IP65 ar IP66 klasė.
Šildymo kabelio maitinimo, galinės, remonto ir atšakojimo jungtys įrengiamos naudojant konkrečiam kabeliui skirtus komplektus. Jų negalima palikti latako dugne arba kitoje vietoje, kurioje nuolat kaupiasi vanduo. Paskirstymo dėžutės tvirtinamos prie stabilios konstrukcijos ir paliekamos pasiekiamos apžiūrai.
Elektros prijungimą, izoliacijos varžos matavimus ir apsaugos įtaisų bandymus turi atlikti kvalifikuotas elektrikas. Kabelio elektriniai parametrai tikrinami prieš montavimą, sumontavus tvirtinimo elementus ir prieš galutinai paleidžiant sistemą.
Sistemos priežiūra
Prieš šaltąjį sezoną iš latakų pašalinami lapai, spygliai, samanos ir kitos sąnašos. Patikrinama, ar kabeliai neišslydo iš laikiklių, nėra prispausti ledo pažeistų latako dalių ir neįsirėžė į metalines briaunas.
Taip pat apžiūrimos paskirstymo dėžutės, įvadai, galinės jungtys ir jutikliai. Atliekamas valdiklio veikimo bandymas, tikrinama nuotėkio srovės apsauga ir matuojama kabelių izoliacijos varža.
Nešvarumų pilnas latakas sulaiko vandenį ir uždengia drėgmės jutiklį. Šildymo kabelis negali kompensuoti nevalomos lietaus nuvedimo sistemos. Patikimai veikia tik švarus latakas, neužspaustas lietvamzdis ir teisingai sureguliuota automatinė valdymo sistema.
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.
