Didėjant kritulių kiekiui ir trumpėjant intensyvių liūčių intervalams, lietaus vandens tvarkymas tampa ne tik infrastruktūros, bet ir saugumo klausimu. Tradicinės paviršinių nuotekų sistemos vis dažniau nebespėja su dideliais vandens srautais, todėl didėja užtvindymo rizika, apkraunami nuotekų tinklai ir valymo įrenginiai. Atsakas į šiuos pokyčius – vietiniai lietaus vandens sulaikymo, kaupimo ir infiltravimo sprendimai, leidžiantys vandenį valdyti ten, kur jis iškrenta.

Šiuolaikinės infiltravimo sistemos projektuojamos taip, kad atitiktų skirtingas grunto sąlygas, apkrovas ir teritorijos naudojimo intensyvumą. Jos gali būti įrengiamos tiek gyvenamosiose zonose, tiek po įvažiavimais, automobilių stovėjimo aikštelėmis ar net intensyvaus eismo keliais. Esminis šių sprendimų privalumas – galimybė sumažinti paviršinių nuotekų kiekį, nukreipiamą į centralizuotus tinklus, ir kartu atkurti natūralų vandens balansą.

Gyvenamosiose teritorijose dažniausiai taikomi infiltravimo sprendimai, pritaikyti nedidelėms apkrovoms arba visiškai be jų. Tokiose vietose lietaus vanduo surenkamas nuo stogų, terasų ar takų ir nukreipiamas į požemines talpas, kur jis palaipsniui susigeria į gruntą. Jei vietovėje yra aukštas gruntinio vandens lygis arba mažas grunto laidumas, pasirenkami sprendimai, leidžiantys kaupti vandenį ir jį išleisti kontroliuojamu greičiu.

Teritorijose, kuriose vyksta transporto judėjimas, sprendimai turi atlaikyti didesnes apkrovas. Tokiais atvejais lietaus vanduo pirmiausia valomas nuo smėlio ir purvo, o vėliau nukreipiamas į stipresnės konstrukcijos požemines talpas. Šios talpos ne tik sulaiko didelius vandens kiekius, bet ir leidžia jį panaudoti pakartotinai, pavyzdžiui, želdynų laistymui ar techninėms reikmėms.

Svarbus šiuolaikinių infiltravimo sistemų aspektas – galimybė jas tikrinti ir prižiūrėti. Kai kurios sistemos projektuojamos su prieigos kanalais ar šuliniais, leidžiančiais atlikti apžiūrą, valymą ar būklės kontrolę net ir po daugelio metų eksploatacijos. Tai ypač svarbu, nes tokios sistemos įrengiamos po žeme ir dažnai tampa sunkiai pasiekiamos.

Projektuojant lietaus vandens infiltravimo sprendimus, būtina atsižvelgti į vietos geologines sąlygas. Prieš montavimą rekomenduojama įvertinti dirvožemio tipą, jo vandens pralaidumą ir gruntinio vandens lygį. Tarp sistemos dugno ir gruntinio vandens turi būti paliktas saugus atstumas, užtikrinantis efektyvią infiltraciją ir išvengiantis vandens užsistovėjimo.

Ne mažiau svarbūs ir atstumai iki aplinkinių objektų. Infiltravimo sistemos neturėtų būti įrengiamos per arti pastatų pamatų, sklypo ribų ar inžinerinių tinklų. Šie atstumai parenkami atsižvelgiant į grunto savybes, vandens judėjimo kryptį ir planuojamą apkrovą. Tinkamai parinktos vietos ir laikomasi saugių atstumų užtikrina ilgalaikį sistemos stabilumą.

Šiuolaikiniai lietaus vandens tvarkymo sprendimai vis dažniau vertinami kaip alternatyva tradicinei kanalizacijai. Jie leidžia ne tik sumažinti infrastruktūros apkrovą, bet ir prisidėti prie tvaresnio teritorijų planavimo, mažesnio paviršinio nuotėkio bei natūralaus vandens ciklo atkūrimo. Tai sprendimai, kurie veikia nepastebimai, bet ilgalaikėje perspektyvoje turi didelę reikšmę tiek miestų, tiek individualių sklypų aplinkai.