Keraminės plytelės

Keraminės plytelės skiriasi žaliavų sudėtimi, formavimo būdu, vandens įgeriamumu, paviršiaus apdaila ir atsparumu naudojimo apkrovoms. Šios savybės lemia, ar plytelė tinkama sienai, grindims, vonios kambariui, intensyviai naudojamai visuomeninei patalpai, terasai ar fasadui.

Plytelių spalva savaime neparodo jų kokybės. Baltos arba raudonos spalvos pagrindas priklauso nuo naudoto molio ir kitų žaliavų. Baltas pagrindas dažnai pasirenkamas šviesiai glazūrai, tačiau raudonmolio plytelė gali būti tokia pat kokybiška, jeigu jos techninės savybės atitinka numatytą paskirtį.

Plytelių formavimo būdas

Keraminės plytelės dažniausiai formuojamos sausu presavimu arba ekstruzijos būdu. Presuojant paruošta keraminė masė dideliu slėgiu suspaudžiama formoje. Šiuo būdu gaminama dauguma sienų, grindų ir akmens masės plytelių.

Ekstruzijos metu plastiška molio masė išspaudžiama per reikiamo profilio angą ir supjaustoma. Taip gaminamos klinkerio, COTTO ir kai kurios fasadų, laiptų bei baseinų plytelės. Ekstruziniai gaminiai gali turėti natūralesnius matmenų bei kraštų skirtumus, todėl jų siūlės dažnai daromos platesnės.

Vandens įgeriamumas

Viena svarbiausių keraminių plytelių savybių yra vandens įgeriamumas, žymimas raide E ir nurodomas procentais. Pagal jį plytelės skirstomos į kelias pagrindines grupes.

Mažiausiai vandens įgeria E ≤ 0,5 proc. grupės plytelės. Jai priklauso didelė dalis akmens masės plytelių. Jos yra tankios, atsparios drėgmei ir gali būti naudojamos lauke, jeigu gamintojas deklaruoja atsparumą šalčiui.

Plytelių, kurių vandens įgeriamumas siekia 0,5–3 proc., pagrindas taip pat gana tankus. Jos dažnai naudojamos grindims ir kitoms didesnės apkrovos vietoms. 3–10 proc. įgeriamumo gaminiai naudojami atsižvelgiant į konkretaus produkto paskirtį, o daugiau kaip 10 proc. vandens įgeriančios plytelės paprastai skirtos vidaus sienoms.

Mažas vandens įgeriamumas dar negarantuoja, kad bet kuri plytelė tiks terasai. Lauke taip pat svarbus atsparumas šalčiui, temperatūros pokyčiams, slydimui ir mechaninėms apkrovoms. Didelę įtaką turi klijai, pagrindo nuolydis, hidroizoliacija ir tinkamai užpildytos siūlės.

Glazūruotos ir neglazūruotos plytelės

Glazūra – tai plytelės paviršių dengiantis stikliškas sluoksnis, suteikiantis spalvą, raštą, blizgesį arba matinę faktūrą. Jis taip pat sumažina vandens bei nešvarumų įsigėrimą į paviršių.

Glazūruotos plytelės gali būti skirtos sienoms arba grindims. Vien glazūros buvimas neparodo jų atsparumo. Grindims svarbu, kaip glazūra atlaiko dilimą, smūgius ir įbrėžimus. Intensyviai naudojamoje vietoje per silpna glazūra ilgainiui gali prarasti blizgesį arba nusidėvėti.

Neglazūruotų plytelių išvaizdą lemia visa keraminė masė ir jos paviršiaus apdorojimas. Vientisos masės gaminyje nedidelis nuskilimas paprastai pastebimas mažiau, nes po paviršiumi nėra kitos spalvos pagrindo.

Vieną kartą degamos plytelės

Gaminant vienkartinio degimo plyteles, išformuotas ir išdžiovintas pagrindas padengiamas glazūra, o pagrindas bei glazūra išdegami vienu metu. Šis būdas plačiai naudojamas sienų, grindų ir glazūruotoms akmens masės plytelėms gaminti.

Vienkartinis degimas savaime neparodo plytelės stiprumo ar paskirties. Galutinės savybės priklauso nuo žaliavų, presavimo slėgio, degimo temperatūros, pagrindo tankio ir glazūros. Tokiu būdu galima pagaminti porėtas sienų plyteles ir labai tankias grindų plyteles.

Du kartus degamos plytelės

Taikant dvigubo degimo technologiją, iš pradžių išdegamas plytelės pagrindas, vėliau jis padengiamas glazūra ir degamas dar kartą žemesnėje temperatūroje. Taip galima išgauti lygų, blizgų paviršių ir sudėtingesnius dekoratyvinius efektus.

Dvigubai degamos plytelės dažniausiai naudojamos vidaus sienoms. Jų pagrindas paprastai yra porėtesnis, todėl jos lengvesnės ir patogios klijuoti ant vertikalių paviršių. Grindims, fasadui ar lauko sąlygoms jas galima naudoti tik tuomet, kai tokią paskirtį aiškiai nurodo gamintojas.

Akmens masės plytelės

Akmens masės, arba porceliano keramikos, plytelės gaminamos iš smulkiai sumaltų molio, kaolino, kvarco, lauko špato ir kitų mineralinių žaliavų. Masė presuojama dideliu slėgiu ir degama aukštoje temperatūroje, todėl stipriai sukepa ir įgeria labai mažai vandens.

Akmens masės plytelės gali būti glazūruotos ir neglazūruotos. Neglazūruotų gaminių spalva bei raštas gali būti vienodi visame storyje arba suformuoti tik viršutinėje dalyje. Glazūruotoms plytelėms išvaizdą suteikia paviršiaus sluoksnis, todėl jų naudojimo intensyvumą reikia derinti prie glazūros atsparumo dilimui.

Šios plytelės naudojamos gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų grindims, vonios kambariams, virtuvėms, laiptams, fasadams bei lauko dangoms. Lauke parenkami šalčiui atsparūs ir reikiamą neslidumą turintys gaminiai.

Akmens masės paviršius gali būti matinis, struktūrinis, poliruotas arba dalinai poliruotas. Poliruojant pašalinama viršutinė sukepusio paviršiaus dalis ir atveriamos mikroporos, todėl kai kurioms poliruotoms plytelėms reikalingas gamyklinis arba papildomas impregnavimas. Poliruotas paviršius taip pat gali būti slidesnis, ypač sušlapęs.

Klinkerio plytelės

Klinkeris gaminamas iš aukštoje temperatūroje sukepančio molio. Plytelės dažnai formuojamos ekstruzijos būdu, gali būti glazūruotos arba neglazūruotos. Klinkeriui būdingas tvirtas pagrindas, atsparumas dilimui ir nedidelis vandens įgeriamumas, tačiau konkretūs rodikliai priklauso nuo gaminio.

Klinkerio plytelės naudojamos laiptams, cokoliams, fasadams, terasoms ir grindims. Laukui reikia rinktis gamintojo kaip atsparų šalčiui deklaruotą gaminį. Ekstruzinės plytelės gali turėti nedidelių spalvos, formos ir matmenų skirtumų, kurie laikomi šios medžiagos išvaizdos dalimi.

COTTO plytelės

COTTO plytelės gaminamos ekstruzijos būdu iš natūralaus molio ir dažniausiai paliekamos neglazūruotos. Joms būdingi šilti gelsvi, rausvi ir rusvi atspalviai, nevienoda spalva bei rustiškas paviršius.

Tradicinės COTTO plytelės yra porėtos ir lengvai sugeria vandenį bei nešvarumus. Paklojus jas dažniausiai reikia impregnuoti, o kai kurioms sistemoms taikomas papildomas vaškavimas arba apsauginis padengimas. Jos daugiausia naudojamos sausų vidaus patalpų grindims. Laukui tinka tik specialiai tam pagaminti ir šalčiui atsparūs gaminiai.

Plytelių kraštai ir siūlių plotis

Plytelių siūlės plotį lemia ne pagrindo akytumas, o gaminio matmenų tikslumas, kraštų apdirbimas, formatas, pagrindas ir naudojimo vieta. Rektifikuotų plytelių kraštai po degimo tiksliai apipjaunami, todėl jas galima klijuoti su siauresnėmis siūlėmis.

Net ir rektifikuotų plytelių nereikėtų glausti visiškai be tarpo. Siūlė kompensuoja nedidelius matmenų skirtumus ir pagrindo deformacijas. Mažiausią leistiną jos plotį nurodo plytelių bei klijavimo sistemos gamintojas. Lauko dangoms, šildomoms grindims ir didelio formato plytelėms taip pat reikalingos deformacinės siūlės.

Kaip pasirinkti tinkamas plyteles

Sienų plytelėms nėra keliami tokie patys mechaninio atsparumo reikalavimai kaip grindų dangai. Grindims reikia gamintojo aiškiai tam skirtų plytelių, įvertinus glazūros dilimą, lenkimo stiprį ir paviršiaus slidumą.

Vonios kambario grindims svarbu pasirinkti sušlapus saugų paviršių. Lauko laiptams, terasai ir įėjimo zonai reikalingas dar didesnis atsparumas slydimui, šalčiui ir dilimui. Blizgi poliruota plytelė, tinkama svetainei, nebūtinai bus saugi duše ar lauko laiptuose.

Renkantis plyteles reikia tikrinti ant pakuotės ir techniniame aprašyme nurodytą paskirtį, vandens įgeriamumą, atsparumą šalčiui, dilimui, cheminėms medžiagoms ir slydimui. Plytelės pavadinimas arba išvaizda šių savybių nepakeičia.