Turinys

• Grunto įvertinimas prieš įrengiant pagrindą trinkelėms

• Geotekstilė po trinkelėmis

• Skalda po trinkelėmis

• Geotinklas po trinkelėmis

• Smėlis po trinkelėmis

• Atsijos po trinkelėmis

• Trinkelių pagrindas ant technogeninio grunto

• Trinkelių pagrindas ant natūralaus smėlio

• Trinkelių pagrindas ant priesmėlio ir priemolio

• Trinkelių pagrindas ant molio

• Skandinaviškas trinkelių klojimas

Trinkelių dangos ilgaamžiškumas priklauso ne nuo pačių trinkelių, o nuo to, kaip suprojektuotas ir įrengtas pagrindas. Net ir kokybiškos trinkelės, paklotos ant neteisingai suformuoto pagrindo, per kelerius metus pradeda sėsti, banguoti ar formuoti provėžas. Todėl pagrindo konstrukcija turi būti parenkama pagal grunto tipą, projektuojamas apkrovas ir realias darbų atlikimo sąlygas.

Grunto įvertinimas prieš įrengiant pagrindą trinkelėms

Pirmasis etapas – grunto įvertinimas. Natūralus stambus smėlis laikomas palankiausiu pagrindu, nes pasižymi gera laikomąja geba ir drenažu. Priesmėlis ir lengvas priemolis jau yra jautresni drėgmei, o priemolis ir molis laikomi silpnais pagrindais dėl prasto filtravimo ir didelio deformabilumo. Technogeninis gruntas, sudarytas iš supilto ar permaišyto grunto, laikomas neprognozuojamu ir visada vertinamas kaip silpnas, nepriklausomai nuo vizualios būklės.

Būtent grunto tipas lemia skaldos sluoksnio storį, geotekstilės būtinumą ir geotinklo poreikį.

Geotekstilė po trinkelėmis

Geotekstilė naudojama grunto ir skaldos sluoksnių atskyrimui bei smulkiųjų dalelių migracijos kontrolei. Jos paskirtis – neleisti gruntui maišytis su skalda ir išsaugoti skaldos drenažines savybes per visą dangos eksploatacijos laiką. Veikiant drėgmei, apkrovoms ir vibracijai, smulkios grunto dalelės palaipsniui migruoja į skaldos poras. Be geotekstilės šios poros ilgainiui užsikemša, skalda praranda drenažą ir standumą, o tai tampa viena pagrindinių vėlyvo dangos sėdimo priežasčių.

Praktikoje naudojama geotekstilė, kurios tankis ne mažesnis kaip 150–200 g/m², o silpnuose ar drėgnuose gruntuose – ne mažesnis kaip 200 g/m². Ji klojama tiesiai ant išlyginto grunto, su ne mažesne kaip 300 mm užlaida. Geotekstilė neatlieka armavimo funkcijos ir nėra skirta apkrovų paskirstymui – jos vieta yra tarp grunto ir skaldos.

Skalda po trinkelėmis

Skalda yra pagrindinis laikomasis sluoksnis, perimantis apkrovas ir perduodantis jas gruntui. Praktikoje naudojamos frakcijos 0/32, 0/45 ir 0/56. Pėsčiųjų zonose ir ant gero grunto dažniausiai pakanka 0/32 frakcijos, o automobilių zonose ir silpnuose gruntuose naudojamos stambesnės frakcijos.

Skalda klojama sluoksniais po 100–150 mm, kiekvienas sluoksnis atskirai tankinamas. Vienu sluoksniu supiltas 250–300 mm skaldos sluoksnis nėra laikomas tinkamai sutankintu. Bendras skaldos storis parenkamas pagal gruntą: ant smėlio – 150–200 mm, ant priesmėlio – 200–250 mm, ant priemolio – 250–300 mm, o ant molio ar technogeninio grunto – 300–350 mm.

Geotinklas po trinkelėmis

Geotinklas naudojamas apkrovų paskirstymui ir skaldos šoninio išsisklaidymo ribojimui. Jis dirba kartu su skalda, didindamas visos konstrukcijos standumą ir mažindamas provėžų susidarymo riziką. Geotinklas ypač aktualus silpnuose gruntuose, automobilių stovėjimo ir važiavimo zonose, taip pat tais atvejais, kai negalima įrengti pakankamo skaldos storio.

Geotinklas klojamas ant geotekstilės arba į apatinę skaldos sluoksnio dalį. Jis niekada neklojamas smėlyje ar atsijose. Skirtingai nei plieninis armatūros tinklas, geotinklas yra skirtas dirbti biriame sluoksnyje ir realiai perima šlyties apkrovas.

Smėlis po trinkelėmis

Smėlis trinkelių pagrinde naudojamas skaldos paviršiui išlyginti ir nuolydžiams suformuoti. Naudojamas sijotas arba plautas smėlis, frakcija 0/2 arba 0/4. Lietuvos praktikoje smėlio sluoksnis dažniausiai siekia 80–120 mm, o ant silpnesnių gruntų gali būti didinamas iki 150 mm.

Smėlis nėra laikomasis sluoksnis ir negali kompensuoti per plonos skaldos. Jo funkcija – geometrinė, o ne konstrukcinė.

Atsijos po trinkelėmis

Atsijos naudojamos tik galutiniam trinkelių klojimo lygiui. Dažniausiai naudojamos 0/2 arba 0/4 frakcijos atsijos. Jų sluoksnio storis po nuvelkimo turi būti 20–30 mm. Atsijos netankinamos prieš klojant trinkeles – jos tik nuvelkamos lyginimo lotu. Storesnis nei 30–40 mm atsijų sluoksnis laikomas klaida, nes toks sluoksnis pradeda deformuotis veikiant apkrovoms.

Trinkelių pagrindas ant technogeninio grunto

Technogeninis gruntas yra nevienalytis ir neprognozuojamas, todėl jam taikomi griežčiausi sprendimai. Rekomenduojama konstrukcija yra tokia: gruntas, geotekstilė, geotinklas, 250–300 mm skaldos sluoksnis, 80–120 mm smėlio sluoksnis, 20–30 mm atsijų sluoksnis ir trinkelės. Jei numatomas automobilių eismas, geotinklas laikomas būtinu.

Trinkelių pagrindas ant natūralaus smėlio

Ant natūralaus stambaus smėlio galima taikyti paprastesnę konstrukciją. Dažniausiai pakanka 150–200 mm skaldos sluoksnio, 60–100 mm smėlio ir 20–30 mm atsijų. Geotekstilė naudojama tik tuo atveju, jei smėlis nevienalytis arba yra rizika, kad į jį pateks smulkesni gruntai.

Trinkelių pagrindas ant priesmėlio ir priemolio

Priesmėlio ir priemolio atveju būtina geotekstilė, o automobilių zonose rekomenduojamas geotinklas. Skaldos sluoksnis turi būti ne plonesnis kaip 200–250 mm, smėlio sluoksnis – 80–120 mm, atsijos – 20–30 mm.

Trinkelių pagrindas ant molio

Molis laikomas sudėtingiausiu pagrindu. Tokiu atveju naudojama ne mažesnio kaip 200 g/m² tankio geotekstilė, geotinklas laikomas būtinu, o skaldos sluoksnis siekia 300–350 mm. Smėlio sluoksnis paprastai sudaro 120–180 mm, atsijos – 20–30 mm.

Skandinaviškas trinkelių klojimas

Skandinavijos šalyse dažnai taikoma schema be smėlio sluoksnio, kai ant idealiai suformuotos skaldos klojamas tik 30–40 mm atsijų sluoksnis. Ši schema reikalauja itin tikslaus skaldos formavimo ir aukštos darbų kultūros. Lietuvos sąlygomis ji taikoma retai, todėl dažniau pasirenkamas sprendimas su smėlio formavimo sluoksniu, kuris leidžia pasiekti gerą rezultatą realesnėmis sąlygomis.