Liejamos dangos laukui

Polimerinės liejamos dangos lauko sąlygomis pradėtos plačiau naudoti tada, kai tapo akivaizdu, kad tradicinis betonas, plytelės ar asfaltas ne visada gali užtikrinti ilgalaikį atsparumą drėgmei, šalčio ciklams ir mechaniniam poveikiui. Dvi pagrindinės medžiagos, iš kurių formuojamos tokios dangos, yra epoksidinė derva ir poliuretanas. Nors abi jos priklauso polimerų grupei, jų savybės ir paskirtis gana stipriai skiriasi.

Epoksidinės ir poliuretano liejamos dangos

Epoksidinės dangos pramonėje pradėtos naudoti dar XX amžiaus viduryje. Pagrindinis jų privalumas buvo didelis mechaninis stiprumas ir labai geras sukibimas su betonu. Epoksidas sudaro tankų, kietą sluoksnį, atsparų chemikalams, alyvai ir abrazyvui. Dėl šių savybių epoksidinės grindys greitai išpopuliarėjo gamyklose, autoservisuose, sandėliuose ir garažuose. Tačiau naudojant lauke paaiškėjo ir jų silpnosios vietos. Epoksidas gana prastai toleruoja ultravioletinius spindulius, ilgainiui pradeda geltonuoti, susidaro UV pažeistas birus sluoksnis ir tampa trapesnis. Temperatūrų svyravimai bei betono deformacijos taip pat kelia problemų, nes kieta epoksidinė danga sunkiau prisitaiko prie pagrindo judėjimo.

Poliuretano dangų sistemomis prekiauja Coatera.lt Pas juos galima įsigyti tinkamiausią poliuretano mastikų komplektą įvairioms situacijoms. Spauskite saugią aktyvią nuorodą poliuretano dangos laukui ir apsipirkite jų elektroninėje parduotuvėje.

Ieškant elastingesnės alternatyvos buvo pradėtos kurti poliuretaninės sistemos. Poliuretanas susidaro vykstant cheminei reakcijai tarp poliolių ir izocianatų. Keičiant šių komponentų sudėtį galima išgauti labai skirtingų savybių medžiagas – nuo minkštų putų iki itin tvirtų pramoninių dangų. Būtent ši savybė leido poliuretaną pritaikyti lauko paviršiams.

Pagrindinis poliuretano skirtumas nuo epoksido yra elastingumas. Danga daug geriau toleruoja betono plėtimąsi vasarą ir traukimąsi žiemą, todėl rečiau trūkinėja. Poliuretanas taip pat geriau atlaiko vibraciją, smūgius ir ilgalaikį drėgmės poveikį. Dėl šios priežasties poliuretanas palaipsniui tapo viena svarbiausių medžiagų lauko dangoms.

Poliuretano dangos gali būti vienkomponentės arba dvikomponentės. Vienkomponentis poliuretanas kietėja reaguodamas su oro drėgme, todėl jį patogiau naudoti mažesniuose plotuose ar sudėtingesnėse vietose. Tokios sistemos dažnai naudojamos balkonams, terasoms ar hidroizoliacijai. Dvikomponentis poliuretanas prieš darbą sumaišomas iš bazės ir kietiklio. Tokios sistemos paprastai pasižymi didesniu mechaniniu atsparumu, greitesniu bei tolygesniu kietėjimu ir dažniau naudojamos intensyvesnės apkrovos vietose.

Šiuolaikinės poliuretaninės sistemos dažniausiai sudarytos iš kelių sluoksnių. Pirmiausia naudojamas gruntas, kuris įsiskverbia į betoną ir suriša paviršių. Toliau liejamas pagrindinis elastingas poliuretano sluoksnis, o viršuje formuojama apsauginė UV atspari danga. Tokia sistema vienu metu atlieka hidroizoliacijos ir apsauginės dangos funkciją. Dėl besiūlės struktūros nelieka vietų vandens patekimui, todėl sumažėja betono irimo rizika.

Poliuretano dangų panaudojimo sritys

Didžiausias poliuretaninių dangų privalumas yra jų universalumas. Dėl elastingumo ir atsparumo aplinkos poveikiui jos naudojamos ten, kur kitos dangos pradeda greitai dėvėtis arba reikalauja sudėtingos priežiūros. Viena dažniausių panaudojimo sričių yra balkonai ir terasos. Tradicinės plytelės dažnai pradeda skilinėti ne dėl pačių plytelių, o dėl po jomis pažeistos hidroizoliacijos. Poliuretanas leidžia suformuoti vientisą elastingą sluoksnį be siūlių, todėl susidaro vientisa vandeniui nelaidi danga

Plačiai poliuretano dangos naudojamas parkinguose bei įvažiavimuose. Tokiose vietose paviršius nuolat veikiamas drėgmės, purvo, alyvos, temperatūrų skirtumų ir mechaninės apkrovos. Elastinga poliuretano sistema geriau atlaiko mikrojudesius ir neskilinėja. Dėl šios priežasties daugelyje daugiaaukščių parkingų naudojamos būtent poliuretaninės arba hibridinės epoksido ir poliuretano sistemos.

Dar viena svarbi sritis yra eksploatuojami stogai. Ant stogo dangos nuolat kaupiasi vanduo, paviršius stipriai įkaista saulėje ir greitai atšąla naktį. Poliuretanas dėl savo elastingumo ir atsparumo ultravioletiniams spinduliams geriau prisitaiko prie tokių sąlygų nei standesnės dangos. Būtent todėl poliuretaninės membranos dažnai naudojamos vietoje tradicinės bituminės hidroizoliacijos.

Sporto aikštelėse, vaikų žaidimų zonose ir takuose poliuretanas dažnai naudojamas kaip elastingas rišiklis guminėms granulėms. Tokia sistema geriau sugeria smūgius, sumažina slydimą ir yra atsparesnė atmosferos poveikiui. Poliuretanas šiose dangose sujungia EPDM arba gumos granules į vientisą elastingą sluoksnį.

Poliuretano dangos taip pat naudojamos lauko laiptams, baseinų zonoms, pėsčiųjų takams ir betoninėms aikštelėms. Dėl galimybės formuoti neslidų paviršių tokios dangos tampa praktiškesnės drėgnose vietose. Danga gali būti tonuojama įvairiomis spalvomis, maišoma su kvarciniu smėliu arba dekoratyviniais užpildais. Tai leidžia derinti ne tik technines savybes, bet ir estetinį vaizdą.

Svarbus poliuretano privalumas yra ir paprastesnė priežiūra. Vientisame paviršiuje nesikaupia purvas siūlėse, mažiau kaupiasi drėgmė, o pažeistas vietas dažnai galima remontuoti lokaliai neardant viso paviršiaus. Būtent todėl poliuretanas tampa vis populiaresnis ne tik pramonėje, bet ir individualių namų statyboje.

Poliuretano dangos liejimo instrukcija

Poliuretano dangos ilgaamžiškumą dažniausiai lemia ne pati medžiaga, o pagrindo paruošimas. Net kokybiškiausia sistema neatlaikys ilgai, jei betonas bus silpnas, dulkėtas arba per drėgnas. Dėl šios priežasties visas procesas pradedamas nuo mechaninio paviršiaus paruošimo.

Jei betonas pakankamai lygus, paviršius dažniausiai šlifuojamas diskiniu šlifuokliu naudojant maždaug 40 numerio abrazyvą. Toks šlifavimas pašalina silpną viršutinį cemento sluoksnį ir sudaro geresnį mechaninį sukibimą poliuretanui. Jei betonas armuotas fibra, labai svarbu pašalinti visus išlindusius plaušus. Jos gali išryškėti per dangą, sudaryti nelygumus arba ilgainiui pradėti rūdyti. Didesniems nelygumams šalinti naudojami deimantiniai segmentiniai šlifavimo diskai.

Betonas turi būti pilnai išsistovėjęs ir praradęs didžiąją dalį technologinės drėgmės. Dauguma profesionalių sistemų rekomenduoja, kad pagrindo drėgmė neviršytų maždaug 4–7 procentų, priklausomai nuo naudojamos sistemos. Taip pat svarbu įsitikinti, kad nėra kylamosios kapiliarinės drėgmės, nes po danga uždaryta drėgmė vėliau gali sukelti pūslėjimą.

Po šlifavimo paviršius kruopščiai išsiurbiamas pramoniniu siurbliu. Ant paviršiaus likusios dulkės labai pablogina sukibimą. Tuomet tepamas gruntas. Jis ne tik pagerina sukibimą su poliuretanu, bet ir užpildo mikroporas, sumažina oro išėjimą iš betono bei suriša likusias mikrodulkes. Tankiam betonui dažnai pakanka maždaug 150 g/m² grunto, tačiau porėtesniam pagrindui sąnaudos gali būti gerokai didesnės.

Gruntas poliuretano dangai laukui yra pirmoji sistemos dalis. Įsigyti galima Coatera.lt elektroninėje parduotuvėje, spauskite saugią aktyvią nuroodą į parduotuvę poliuretano dangos laukui.

Gruntui pradėjus kietėti, tačiau dar nepraradus aktyvumo, liejamas pagrindinis poliuretano sluoksnis. Dažniausiai naudojama nuo 1,2 iki 2 kg/m² medžiagos. Priklausomai nuo poliuretano tankio toks kiekis paprastai sudaro maždaug 0,8–1,5 mm storio sluoksnį. Jei reikalinga storesnė sistema, medžiagos sunaudojimas didinamas.

Vienkomponentis poliuretanas dažniausiai pilamas tiesiai iš talpos ir paskirstomas paviršiuje. Dvikomponentis poliuretanas prieš naudojimą sumaišomas su kietikliu pagal gamintojo nurodytas proporcijas. Maišyti rekomenduojama nedideliais sūkiais, nes per greitai sukant į masę įtraukiama daugiau oro. Užliejus dangą oras ne visada spėja pasišalinti, todėl paviršiuje gali likti smulkių burbuliukų.

Poliuretanas paskirstomas ilga glaistykle arba dantyta klijų mentele. Vėliau paviršius išlyginamas voleliu. Tokiu būdu pašalinamos glaistyklės žymės ir tolygiau paskirstoma medžiaga. Intensyvesnio naudojimo vietose dažnai liejami du sluoksniai. Antras sluoksnis dengiamas statmenai pirmojo dengimo krypčiai, kad būtų pasiektas tolygesnis padengimas.

Pilamas antrasis poliuretano sluoksnis. Poliuretano hidroizoliaciją galima įsigyti paspaudus šią aktyvią nuorodą.

Užliejus pagrindinį poliuretano sluoksnį svarbu laikytis rekomenduojamo intervalo prieš dengiant apsauginę dangą. Per anksti uždengus paviršių pagrindiniame sluoksnyje dar gali vykti aktyvus kietėjimas ir drėgmės pasišalinimas. Tokiu atveju vėliau gali atsirasti pūslės, smulkūs paviršiaus defektai arba suprastėti sluoksnių sukibimas. Per ilgai laukiant poliuretanas pilnai sukietėja ir sumažėja sukibimas tarp sluoksnių. Tokiu atveju prieš sekantį dengimą paviršių dažnai tenka papildomai pašiaušti arba nugruntuoti.

Galutinis apsauginis sluoksnis reikalingas tam, kad danga ilgiau išlaikytų savybes lauko sąlygomis. Jis apsaugo paviršių nuo ultravioletinių spindulių, drėgmės, purvo ir spartesnio dėvėjimosi. Apsauginė danga taip pat sumažina paviršiaus braižymąsi, palengvina valymą ir padeda ilgiau išlaikyti tolygią dangos spalvą.

Apsauginė skysta danga alifatinių dervų pagrindu kurią galima įsigyti coatera parduotuvėje. Spauskite saugią aktyvią nuorodą apsauginė danga poliuretanui.

Lengvai vaikščioti paviršiumi dažniausiai galima po 24–48 valandų, tačiau pilną mechaninį atsparumą poliuretano sistema pasiekia tik po kelių dienų arba maždaug savaitės. Kietėjimo trukmę stipriai veikia temperatūra, oro drėgmė, sluoksnio storis ir ventiliacija.

Liejamos poliuretano dangos kaina

Liejamos poliuretano dangos dažnai atrodo kaip brangus ir sudėtingas sprendimas, tačiau realybėje jų medžiagų kaina dažnai būna panaši į kokybiškų lauko plytelių sistemos kainą. Skirtumas tas, kad vietoje plytelių klijų, hidroizoliacijos, siūlių glaisto ir pačių plytelių formuojamas vientisas elastingas sluoksnis. Didesnė darbo dalis dažniausiai tenka ne pačiam poliuretano liejimui, o betono paruošimui – šlifavimui, dulkių pašalinimui ir gruntavimui. Turint tinkamą įrangą daugelį darbų galima atlikti savarankiškai.

20 m² betoninės terasos poliuretano dangos įrengimo preliminari kaina

Skaičiavime naudotos tokios normos:

• grunto sąnaudos – 150 g/m²;

• pagrindinio poliuretano sluoksnio sąnaudos – 1,6 kg/m²;

• apsauginio sluoksnio sąnaudos – 150 g/m².

Į kainą neįtraukti:

• betono remontiniai mišiniai;

• papildomas šlifavimo diskų nusidėvėjimas;

• kraštų armavimas;

• dekoratyviniai užpildai;

• darbo kaina.

Jei betonas lygus ir sausas, pagrindinė savikainos dalis tampa pats poliuretanas. Kuo storesnis sluoksnis liejamas, tuo labiau auga medžiagų sunaudojimas. Intensyviau naudojamose vietose dažnai pasirenkamas storesnis arba dviejų sluoksnių dengimas.

Dažniausios poliuretano liejamų dangų problemos

Viena dažniausių poliuretano dangų problemų yra pūslėjimasis. Jis atsiranda tada, kai po danga lieka drėgmės arba iš betono vis dar vyksta aktyvus garavimas. Užliejus sandarų poliuretano sluoksnį drėgmė nebegali laisvai pasišalinti ir pradeda kelti dangą iš apačios. Pūslės dažniausiai susidaro ant neišdžiūvusio betono, po lietaus sudrėkusių paviršių arba ten, kur nėra tinkamos hidroizoliacijos po betonu. Rizika ypač padidėja karštomis dienomis, kai įkaitęs betonas pradeda aktyviai garinti drėgmę. Norint išvengti šios problemos svarbu dirbti tik ant pilnai išdžiūvusio pagrindo ir naudoti tinkamą gruntą.

Poliuretanas gana tiksliai atkartoja pagrindo reljefą, todėl po danga matosi visi betono defektai. Jei paviršius blogai nušlifuotas, lieka bangos, šlifavimo žymės ar smulkūs nelygumai. Daug problemų sukelia fibra armuotas betonas. Šlifavimo metu atsivėrusios sintetinės fibros pradeda plaušėtis ir vėliau matosi per dangą. Jei naudojama metalinė fibra, laikui bėgant gali atsirasti rūdžių taškai. Dėl šios priežasties prieš gruntavimą svarbu pašalinti visas išlindusias fibras ir kruopščiai išlyginti paviršių.

Dėl nevientiso grunto sluoksnio liko angelių pro kurias besiveržiantis oras padaro pūsleles. Taip pat matosi fibros iškilimai

Dar viena dažna problema – per drėgnas pagrindas. Net jei paviršius atrodo sausas, betono viduje gali būti likusi technologinė drėgmė. Tokiu atveju danga prasčiau sukimba su pagrindu, gali pradėti sluoksniuotis arba pūslėti. Lauko terasose ir laiptuose papildomų problemų sukelia kapiliarinė drėgmė, kai vanduo kyla iš apačios per betoną. Todėl prieš liejant poliuretaną svarbu ne tik pamatuoti paviršiaus drėgmę, bet ir įvertinti bendrą pagrindo būklę.

Problemos atsiranda ir tada, kai betonas nepakankamai nušlifuotas arba ant jo lieka dulkių, alyvos ar silpnas cementinis sluoksnis. Tokiu atveju poliuretanas limpa ne prie tvirto betono, o prie silpno paviršiaus sluoksnio, kuris vėliau pradeda atsiskirti kartu su visa danga. Dėl šios priežasties paviršiaus paruošimas dažnai užima daugiau laiko nei pats poliuretano liejimas.

Netolygus dengimas taip pat palieka aiškiai matomus defektus. Jei sluoksnis paskirstomas nevienodai, paviršiuje lieka persidengimo vietos, bangos ar volelio žymės. Problema dažniausiai atsiranda dirbant kaitrioje saulėje arba kai poliuretanas pradeda stingti dar nebaigus jo išlyginti. Didesni plotai dėl to dažniausiai liejami vientisai, be ilgesnių sustojimų.

Per plonas poliuretano sluoksnis greičiau nusidėvi ir prasčiau maskuoja pagrindo defektus. Per storas sluoksnis kietėja ilgiau, sunkiau pasišalina drėgmė ir padidėja pūslėjimo rizika. Todėl svarbu laikytis gamintojo nurodytų sąnaudų ir nebandyti sluoksnio storio kompensuoti vien didesniu medžiagos kiekiu.