Lauko terasos šildytuvai

Lauko terasos šildytuvas prailgina laiką, kurį galima patogiai leisti lauke pavasarį, rudenį ar vėsiais vasaros vakarais. Tačiau šildyti atvirą terasą sudėtingiau negu patalpą. Šiltas oras greitai išsisklaido, todėl svarbi ne vien šildytuvo galia, bet ir šilumos perdavimo būdas, montavimo vieta, terasos uždarumas bei apsauga nuo vėjo.

Infraraudonųjų spindulių terasos šildytuvai

Elektriniai infraraudonųjų spindulių šildytuvai šildo žmones, baldus, grindis ir kitus jų veikimo zonoje esančius paviršius. Energija neeikvojama visam aplinkos orui šildyti, todėl toks veikimo principas gerai tinka atviroms ir pusiau atviroms terasoms.

Dažniausiai naudojami trumpųjų, vidutinių arba ilgųjų bangų infraraudonųjų spindulių šildytuvai. Trumpųjų bangų modeliai pradeda veikti beveik iš karto, jų šiluma jaučiama intensyviai, tačiau kaitinimo elementas paprastai skleidžia ryškesnę oranžinę ar rausvą šviesą. Tokie įrenginiai tinkami atviroms, vėjo veikiamoms terasoms.

Vidutinių ir ilgųjų bangų šildytuvai skleidžia mažiau matomos šviesos, o jų šiluma yra švelnesnė. Jie geriau tinka nuo vėjo apsaugotoms, įstiklintoms arba stogu uždengtoms terasoms. Visiškai atviroje vietoje jų poveikis gali būti silpnesnis.

Elektrinio šildytuvo privalumai – paprastas įjungimas, reguliuojama galia, tylus veikimas ir degimo produktų nebuvimas. Trūkumas – reikalinga tinkamai įrengta elektros instaliacija.

Dujiniai lauko šildytuvai

Dujiniai terasos šildytuvai dažniausiai kūrenami propanu arba propano ir butano mišiniu. Populiariausi yra pastatomi „grybo“ formos modeliai, aukšti šildytuvai su matoma liepsna ir žemesni dujiniai šildymo stalai.

Tokių įrenginių šiluminė galia dažnai siekia 8–13 kW, todėl jie gali sukurti juntamą šilumos zoną aplink šildytuvą. Tačiau dalis energijos kyla į viršų ir išsisklaido aplinkoje. Atviroje bei vėjuotoje vietoje dujų sąnaudos gali būti didelės, o šilumos poveikis – nevienodas.

Dujinius šildytuvus galima perkelti į kitą vietą, jiems nereikia elektros lizdo. Vis dėlto būtina keisti balionus, laikytis priešgaisrinių atstumų ir užtikrinti gerą vėdinimą. Jų negalima naudoti uždaroje terasoje, žiemos sode ar kitoje patalpoje, kurioje gali kauptis degimo produktai ir anglies monoksidas. Taip pat reikia vadovautis konkretaus įrenginio gamintojo nurodymais – vien stogas virš terasos dar nereiškia, kad dujinį šildytuvą joje naudoti saugu.

Malkomis kūrenamos lauko krosnelės

Terasoje šilumos gali suteikti lauko židinys arba specialiai lauko sąlygoms skirta krosnelė. Ugnis sukuria jaukią aplinką, tačiau toks sprendimas prasčiau tinka tada, kai reikia greitai ir tiksliai reguliuojamos šilumos.

Atvira liepsna kelia didesnį gaisro pavojų, todėl svarbus nedegus pagrindas, saugus atstumas iki medinių konstrukcijų, stogo, užuolaidų, baldų ir augalų. Krosnelei gali būti reikalingas tinkamai įrengtas dūmtraukis. Jos negalima statyti po žemu stogu ar uždaroje terasoje, jeigu įrenginys ir dūmų šalinimo sistema tam nepritaikyti.

Kokios galios šildytuvą rinktis

Atviroje terasoje įprastas patalpų šildymo galios skaičiavimas pagal kvadratinius metrus nėra tikslus. Čia šildomas ne visas oro tūris, o konkreti zona, kurioje sėdi ar stovi žmonės.

Nuo vėjo apsaugotai terasos daliai galima orientuotis į maždaug 150–250 W/m² elektrinio infraraudonųjų spindulių šildymo galią. Atviroje ir vėjuotoje vietoje gali reikėti 250–350 W/m² ar daugiau. Šie dydžiai yra orientaciniai, nes rezultatą lemia šildytuvo spinduliavimo kampas, montavimo aukštis, oro temperatūra ir atstumas iki žmonių.

Nedidelei 6–8 m² poilsio zonai dažnai pakanka 1,5–2 kW elektrinio infraraudonųjų spindulių šildytuvo. Didesnėje terasoje geresnį rezultatą gali duoti du ar trys mažesni šildytuvai, nukreipti iš skirtingų pusių, negu vienas labai galingas įrenginys. Taip šiluma paskirstoma tolygiau ir sumažėja labai karštų bei visai nešildomų vietų.

Montavimo vieta ir aukštis

Sieniniai arba lubiniai šildytuvai dažniausiai montuojami maždaug 1,8–2,5 m aukštyje, tačiau tikslų aukštį nustato gamintojas. Sumontavus per aukštai, sumažėja juntamas šilumos intensyvumas. Per žemai pakabintas galingas šildytuvas gali kaitinti nemaloniai ir kelti pavojų žmogui prisilietus.

Šildytuvą geriausia nukreipti į sėdimąją zoną, o ne į visą terasos plotą. Spindulių neturėtų užstoti sijos, markizės ar baldai. Reikia išlaikyti gamintojo nurodytus atstumus iki medienos, tekstilės, polikarbonato, augalų ir kitų galinčių įkaisti medžiagų.

Pastatomi modeliai patogūs tuo, kad jų vietą galima keisti. Tačiau jie užima grindų plotą, gali būti nuversti vaikų, gyvūnų arba stipresnio vėjo. Renkantis tokį šildytuvą verta ieškoti stabilaus pagrindo ir automatinio išjungimo apvirtus funkcijos.

Apsauga nuo lietaus ir drėgmės

Lauke naudojamo elektrinio šildytuvo korpusas turi būti pritaikytas drėgmei. Po stogu, nuo tiesioginio lietaus apsaugotoje vietoje paprastai pasirenkami bent IP24 klasės modeliai. Atviresnėse vietose tikslinga rinktis IP55 arba aukštesnę apsaugą turintį įrenginį. Konkreti IP klasė turi atitikti realią montavimo vietą ir gamintojo naudojimo sąlygas.

Lauko lizdas taip pat privalo būti apsaugotas nuo drėgmės. Elektros linijoje turi būti įrengtas nuotėkio srovės įtaisas. Galingų šildytuvų nereikėtų jungti per buitinius ilgintuvus ar daugiaviečius šakotuvus.

2 kW šildytuvas, prijungtas prie 230 V tinklo, naudoja apie 8,7 A srovę. Du tokie šildytuvai vienoje 16 A grandinėje jau gali ją perkrauti. Didesnei šildymo sistemai turėtų būti numatyta atskira elektros linija, kurios kabelį ir apsaugos įtaisus parenka elektrikas.

Kiek kainuoja elektrinio šildytuvo naudojimas

Elektros sąnaudos apskaičiuojamos šildytuvo galią padauginus iš veikimo trukmės. Pavyzdžiui, 2 kW šildytuvas per vieną valandą, veikdamas visa galia, sunaudoja 2 kWh elektros energijos. Jeigu elektra kainuoja 0,25 € už kWh, viena veikimo valanda kainuos apie 0,50 €.

Termostatas atviroje terasoje nėra toks veiksmingas kaip patalpoje, nes oro temperatūra nuolat keičiasi. Naudingesnis gali būti kelių galios lygių valdymas, laikmatis, judesio jutiklis arba nuotolinio valdymo pultas. Tai leidžia šildyti tik naudojamą terasos dalį ir tik tuo metu, kai joje yra žmonių.

Kaip sumažinti šilumos nuostolius

Prieš perkant labai galingą šildytuvą verta sumažinti vėjo poveikį. Šoninė stiklo pertvara, užuovėja ar tinkamai įrengta lauko užuolaida gali pagerinti komfortą labiau negu papildomas kilovatas šildymo galios. Tačiau uždengus terasos šonus būtina iš naujo įvertinti, ar joje saugu naudoti dujinį arba malkomis kūrenamą įrenginį.

Patogiausias pasirinkimas daugumai nedidelių namų terasų yra sieninis arba lubinis infraraudonųjų spindulių šildytuvas. Dujinis modelis tinkamesnis didesnei, gerai vėdinamai erdvei, kur nėra patogaus elektros įvado. Galutinį pasirinkimą turėtų lemti ne reklamuojamas šildomas plotas, o šildytuvo galia, spinduliavimo kryptis, terasos apsauga nuo vėjo ir saugaus montavimo galimybės.