Dujinio šildymo įvedimas, šildymas gamtinėmis ir suskystintomis dujomis, lauko ir vidaus dujotiekis, reikalavimai dujinio šildymo katilinei, šildymas dujų balionais, šildymo suskystintomis dujomis apskaita ir kaina, geriausi dujiniai katilai.

Nepriklausomai nuo to, ar greta yra gamtinių dujų trasa, ar ne, galimas namo ar kitos paskirties pastato šildymas dujomis. Ar apsimoka šiais laikais galvoti apie šildymą dujomis? 

Jeigu nenorite rūpintis kuru, bet norite turėti komfortišką, švarų, patikimą šildymą, dujinė šildymo sistema puikiai tinka. Dujų kaina kyla ir krenta, ilguoju laikotarpiu dujinis šildymas, ko gero, nėra brangesnis nei kiti šilumos šaltiniai, o pradinė investicija viena mažiausių. Be to, dujomis ne tik šildomasi, bet ir ruošiamas karštas vanduo, maistas. 

Dujinis šildymas gali būti gamtinėmis ir suskystintomis dujomis, dar vadinamasis šildymas dujų balionais. Pastarasis galimas bet kurioje vietoje, bet kokio ploto pastatuose, net jei arti nėra gamtinių dujų trasos. 

Dujinio šildymo privalumai

Gamtinių dujų, skirtingai nuo kieto kuro, nereikia sandėliuoti, rūpintis jo atvežimu ir kasdien prižiūrėti šildymo katilo. Kai kas prie komfortiškų ir nereikalaujančių priežiūros priskiria granulinius katilus irgi, tačiau jiems kasmet taip pat reikia pirkti kurą, semti pelenus, dėl granulių kokybės dažnai užsiteršia šnekas ir kyla gaisro pavojus. 

Šildymas suskystintomis dujomis vyksta visiškai be naudotojų įsikišimo, irgi yra automatizuotas, nereikia baimintis dėl besibaigiančių dujų ar artėjančių šalčių. Bet kuri dujinio šildymo sistema be pastangų ir rūpesčių sukuria komfortišką, švarią, poreikius tenkinančią aplinką, nekeldama rūpesčių ir neatimdama laiko kūrenimui. 

Senos ir naujesnės statybos namuose galimas vadinamasis hibridinis šildymas, kai, esant atvestoms dujoms ar jas naujai atvedus, galima papildomai įsirengti šilumos siurblį, kurio šildymas itin efektyvus pereinamaisiais šildymo sezono laikotarpiais arba ir žiemą, kai lauko temperatūra nėra žema.

Visiškai naujuose namuose (B, A, A+, A++ klasės) irgi apsimoka įsirengti šildymą gamtinėmis ar suskystintomis dujomis, nes pradinė investicija nėra didelė, o šildymo sistema patikima, tradicinė ir nereikalauja elektros energijos. A++ energinės klasės namuose dujinis šildymas gali būti tik kaip rezervinis, nes daugiau kaip 50 proc. šilumos energijos turi būti gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. 

Kokią pasirinkti kuro rūšį, šilumos šaltinį, priklauso nuo daugelio aplinkybių. Didžiajai daliai žmonių svarbiausia yra patogumas ir komfortas, kai nereikia ruošti kuro ir kasdien aptarnauti katilo, švara, automatinis šildymo sistemos valdymas. Ne paskutinėje vietoje pradinės investicijos dydis ir šildymo kaina. Patys patogiausi, švariausi ir nereikalaujantys priežiūros šildymo būdai yra šilumos siurbliai ir dujinis šildymas. Apie šilumos siurblius informacijos yra daugiau, o senas geras dujinis šildymas šiek tiek primirštas dėl itin didelio dėmesio atsinaujinantiems energijos šaltiniams.

Gamtinės ir suskystintos dujos

Šildymas gamtinėmis arba suskystintomis dujomis galimas bet kokiame pastate, bet kokio ploto, bet kokios paskirties. Jeigu nėra galimybės įsivesti gamtines dujas, alternatyva yra suskystintos dujos. Kokie šių dujų ir šildymo būdų skirtumai ir panašumai?

Gamtinės dujos – natūralus produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis yra metanas. Gamtinės dujos susidaro uolų plyšiuose, žemės gelmėse, prie naftos telkinių, jos neturi nei kvapo, nei spalvos.  Gamtinių dujų cheminė sudėtis nuo išgavimo vietos iki vartotojo beveik nekinta, tai natūraliai susidaręs ir tiesiogiai tiekiamas gamtos produktas. Tačiau, priklausomai nuo išgavimo telkinio, šiek tiek skiriasi gamtinių dujų kaloringumas arba šilumingumas – t.y. energijos kiekis, kuris gaunamas visiškai sudegus vienam kub. metrui dujų. Vidutinis Lietuvoje vamzdynais tiekiamų gamtinių dujų kaloringumas yra apie 9-10 kWh/1 kub.m.

Gamtinių dujų trūkumas – išgavimo vietų ribotumas ir iš to kylanti monopolija bei tiekimui būtina infrastruktūra.

Suskystintos dujos yra naftos perdirbimo produktas, pagrindinės sudedamosios dalys yra propanas ir butanas. Normaliame slėgyje angliavandenių mišinys yra dujinės būsenos, bet, sumažinus temperatūrą ir padidinus slėgį iki tam tikrų verčių, jis tampa skystas, todėl itin patogus saugoti ir transportuoti.

Suskystintų dujų trūkumas – naftos ir jos dujų perdirbimo kaštai, maža butano virimo temperatūra žiemą, dėl kurios nesusidaro dujų slėgis, bei kainos sezoniškumas. Tačiau, palyginti su gamtinėmis dujomis, suskystintos dujos turi nemažai pranašumų: jos kaloringesnės ir jų reikia mažiau, lengvos, galimos transportuoti bet kokiose talpose į bet kurią vietą, skysto pavidalo tūris užima mažiau vietos, didesnė energetinė vertė -  suskystintų naftos dujų kaloringumas yra apie 12-13 kWh/1 kub.m. 

Šildymas suskystintomis dujomis yra puiki išeitis tiems, kur nėra gamtinių dujų, kam gamtinių dujų įvedimas ir šildymas per brangus, kam netinka ar nepatikimai atrodo šilumos siurblio sistema.  Jei namas senas ir nepakankamai gerai apšiltintas, bet norisi turėti priežiūros nereikalaujantį šildymą, suskystintos dujos, ko gero, yra racionaliausia išeitis.  

Kaip sako UAB „Inžinerijos slėnis“ vadovas Danylo Silnichenko, „kaip ir visose sistemose, taip ir šildymo dujomis sistemoje yra niuansų, kuriuos naudotojams reiktų žinoti. Visiems žinoma, kad pagrindiniai suskystintų dujų komponentai yra propanas ir butanas. Klausimas, koks jų santykis? Šis santykis vasarą nesvarbus, nes teigiama aplinkos temperatūra neturi įtakos reikalingam  dujų slėgiui susidaryti. Tačiau butano  garavimo temperatūra, reikalinga slėgiui sukurti, yra vos -0,5 °С. Esant žemesnei temperatūrai butanas nebegaruoja ir nesudaro spaudimo. Todėl dujų balione turi būti didesnė dalis propano, kurio garavimo temperatūra yra  -43°С. Jei dujų balione butano dalis didelė, šaltuoju metų laiku dujos negaruoja, nesusidaro slėgis ir šildymas neveikia. Todėl mes, nepaisydami išlaidų, nuolat pasitikriname dujų sudėtį, atsirinkome patikimus tiekėjus ir tiekiame dujų balionus su 95 proc. propano. Galima sakyti, kad mūsų šildymas yra šildymas propano dujomis, kuris garantuotai veikia iki -40 °С šalčio. Kaip žinia, tokių šalčių Lietuvoje nebūna“. 

UAB „Inžinerijos slėnis“ montuoja įvairias šildymo sistemas, bet, kaip tvirtina jos vadovas, dujinis šildymas visgi yra patikimiausias eksploatacijoje, įranga ir pradinės investicijos, palyginus su šilumos siurbliais, mažesnės, katilo remontas pigesnis. Patyrusio šilumininko nuomone, šilumos siurblio sistema atsiperka tik kartu su saulės elektrine, bet pradinė investicija tokiu atveju gana didelė. 

Gamtinės dujos iki rakto

Ar vietovė yra dujofikuota, kokiu atstumu nuo sklypo yra dujų trasa, nesudėtinga pasitikrinti geoinformacinės aplinkos žemėlapyje regia.lt, įvedus rajono pavadinimą, objekto adresą  ir pasirinkus temą „ESO dujų tinklai“.  

Kitas galimas savarankiško planavimo žingsnis – preliminarus dujų atvedimo iki sklypo kainos apskaičiavimas. ESO.LT svetainėje yra skaičiuoklė, kurią užpildžius galima sužinoti preliminarią dujų atvedimo iki sklypo kainą. Tai oficialūs ESO įkainiai.  Geriausia yra kreiptis tiesiogiai į dujų įvedimo darbus atliekančią atestuotą įmonę, galima siųsti užklausas ne vienai įmonei. 

Jeigu centralizuoto dujotiekio trasa yra 10-20 metrų atstumu nuo namo, dujų atvedimas į namą beveik visada apsimoka, nes praktiškai nėra patogesnės ir komfortiškesnės šildymo sistemos.

Nors gamtinių dujų kaina svyruoja, patogesnio šildymo nei dujomis nėra, žinoma, jei vietovė dujofikuota. Spauskite saugią aktyvią nuorodą dujinis šildymas ir susisiekte su Inžinerijos slėnis specialistais. 

Dešimtus metus dujotiekio įvedimo darbus atliekančios ir šildymo sistemas diegiančios UAB "Inžinerijos slėnis" specialistai, išnagrinėję konkrečią situaciją pataria, kokie sprendimai geriausi, kad dujų ar kito šilumos šaltinio įrengimas būtų pigesnis, patogesnis ir sklandesnis. Jie gali paskaičiuoti vidutines dujinio (gamtinėmis ar suskystintomis dujomis) šildymo įvedimo ir eksploatacijos kainas, kombinuoto - dujinio ir šilumos siurblio sistemos, vien tik šilumos siurblio įdiegimo ir šildymo kainas. 

Įmonė specializuojasi visų šildymo sistemų įrengime ir jas įrengia iki galo – nuo žemės darbų iki dujinio katilo ar šilumos siurblio pajungimo.

Jeigu kalbame apie dujinį šildymą, „Inžinerijos slėnis“ specialistai parengia prašymą ir dokumentus Energijos skirstymo operatoriui (ESO), gauna prisijungimo sąlygas, parengia projektą, sumontuoja dujotiekį ir šildymo katilą ir visos sistemos dokumentaciją pateikia  ESO.  

UAB „Inžinerijos slėnis“ lauko dujotiekio įvedimo kaina yra apie 1200 Eur, vidaus - 700-800 Eur, bet tai kainų vidurkis, kainos priklauso nuo konkrečios situacijos.  Preliminarią dujų įvedimo kainą, pateikus duomenis, galima sužinoti įmonės interneto svetainėje inzinerijosslenis.lt.  

UAB „Inžinerijos slėnis“  meistrai turi reikiamą kvalifikaciją darbams su dujų sistemomis, atveda dujotiekio trasą (požeminę) iki namo, sumontuoja dujų įvadą, dujotiekio vamzdžius į namą, jeigu reikia, sumontuoja dūmtraukį, pajungia numatytus prietaisus - dujinį katilą, viryklę, akumuliacinę talpą ar kitus, sistemą suderina ir priduoda ESO.

Vartotojui su ESO reikia pasirašyti prijungimo sutartį, kurioje įsipareigojama sunaudoti tam tikrą dujų kiekį (pagal tai buitiniai vartotojai skirstomi į 3 grupes), sumokėti prijungimo ir skaitiklio įrengimo mokesčius.

Reikalavimai dujiniam šildymui

Dujotiekio atvedimo darbus iki namo reglamentuoja  ne vienas teisės aktas - Energetikos įstatymas, Gamtinių dujų, Statybos įstatymai,  Dujotiekių įrengimo ir kitos taisyklės. Darbus atliekantys darbuotojai turi turėti atitinkamą kvalifikaciją, laikytis visų dujotiekio įrengimo reikalavimų, atstumų ir kt. 

Laikantis visų reikalavimų, dujas įvedanti įmonė pirmiausia parengia dujotekio projektą. Projektą sudaro dvi pagrindinės dalys – prisijungimo prie skirstymo tinklų projektas ir užsakovo nuosavybėje esančio vidaus tinklo projektas. 

 

Dujotiekio projekto dalis - dujų įvado projektas. Spauskite saugią aktyvią nuorodą dujotekio projekto paruošimas ir susisiekte su Inžinerijos slėnis specialistais

Vartotojams aktualesnės yra „Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklės“, kurios reglamentuoja vidaus dujų tinklo įrengimą.  

Dujotiekis pastato viduje gali būti tiesiamas atvirai, paslėptai, užtinkuotas, taip pat betoninėse grindyse. Dujų vamzdis gali būti paslėptas vėdinamose pakabinamų lubų ertmėse, sienų kanaluose ir nišose. Užtinkuoti ir užbetonuoti galima iki 0,1 bar darbinio slėgio dujų vamzdį be jungčių.

Dujų įvadas.

Praėjimuose per sienas dujų vamzdis turi būti apsaugotas dėklu. Dujų vamzdžio negalima pravesti per angas, langus, duris, jis negali būti tvirtinamas prie kitų vamzdžių, negali būti naudojamas kaip atrama, būtina užtikrinti jo stabilumą pritvirtinant laikikliais. Atviri dujų vamzdžiai gyvenamosiose patalpose turi būti ne mažesniame kaip 2,2 m aukštyje nuo grindų. 

Geltonos spalvos dujų vamzdžiai turi nesikirsti su kitų inžinerinių sistemų vamzdynu, dujų vamzdis turi būti tiesiamas tiesiomis linijomis, vertikaliai arba horizontaliai, turi būti kiek įmanoma trumpesnis.  Atviras dujų vamzdis gyvenamosiose patalpose gali būti dažomas tokia pat spalva kaip ir sienos.

Katilinės įrengimo taisyklės

Pagal degimo produktų šalinimą ir degimui reikalingo oro tiekimą dujiniai prietaisai skirstomi į šiuos tipus:

A tipas – degimo orą gauna iš patalpos, kurioje yra įrengtas, ir nešalina degimo produktų į lauką (prietaisas aplinkoje neizoliuotas);

B tipas – prietaisas jungiamas prie dūmtraukio, skirto pašalinti degimo produktams į lauką iš patalpos, kurioje prietaisas įrengtas (prietaisas neizoliuotas aplinkoje). Degimo oras yra tiekiamas tiesiogiai iš patalpos;

C tipas – iš lauko degimo orą gaunantis ir degimo produktus į lauką šalinantis per dūmtraukį-ortakį arba per du atskirus vamzdžius (prietaisas izoliuotas aplinkoje);

Kadangi dujinio šildymo katilai yra kompaktiški, degimas ir šalinami degimo produktai  švarūs, dujinis katilas gali būti įrengiamas atskiroje katilinėje, gyvenamųjų namų vonios ir tualeto kambariuose (tik C tipo), garažuose (irgi tik C tipo) virtuvėse ir panašiose patalpose. Dujinio šildymo katilo negalima įrengti miegamuosiuose kambariuose, išskyrus vieno kambario butus, kai įrengiamas C tipo didesnio sandarumo (patvirtinto gamintojo) dujinis prietaisas (pavyzdžiui, pažymėtas simboliu „x“), kai yra įrengtas automatinis dujų išjungimo vožtuvas ir patalpų uždujinimo signalizacija.

Patalpos, kuriose įrengiami dujiniai katilai ir kiti prietaisai, turi būti vėdinamos, o vėdinimas atitikti higienos normų nustatytus reikalavimus. 

Dujinio šildymo katilas praktiškai gali būti įrengiamas bet kuriose patalpose, kuriose yra langas lauko sienoje. Spauskite saugią aktyvią nuorodą gamtinių dujų šildymas ir susisiekite su Inžinerijos slėnis specialistais. 

Patalpose, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, draudžiama įrengti mechanines vėdinimo sistemas su rekuperacija ir šių patalpų mechanines vėdinimo sistemas prijungti prie bendros kitų patalpų vėdinimo sistemos. Patalpos turi būti su varstomu langu arba langu su orlaide ir durimis. Langas turi būti išorinėje pastato sienoje (į lauką).

Dujinius prietaisus galima įrengti patalpose, kurių aukštis ne mažesnis kaip 2,2 m. Lango plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,05 m2 kiekvienam patalpos tūrio kubiniam metrui. Jei patalpos tūris 20 m3 ir didesnis, lango angos plotas (suminis angų plotas) turi būti ne mažesnis kaip 1 m2. 

Jei patalpoje yra įrengta uždujinimo signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas, langas yra privalomas, bet lango angos plotas nereglamentuojamas (nenormuojamas). Rūsiuose, negyvenamosiose patalpose, patalpose su nuožulniomis lubomis dujinio šildymo katilą ir kitus prietaisus leidžiama įrengti, kai patalpų aukštis jų įrengimo vietoje yra ne žemesnis kaip 2 m.

Jei dujinio prietaiso patalpa yra cokoliniame aukšte ar rūsyje, o lango apačia yra žemiau žemės paviršiaus ir  antžeminis lango angos plotas mažesnis nei reikalaujama, tai prieš langą turi būti įrengta prieduobė. Atstumas nuo rūsio sienos iki prieš langą esančios prieduobės atraminės sienutės turi būti lygus lango požeminės dalies aukščiui. Šis atstumas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m, o prieduobės plotas viršutinėje dalyje turi būti ne mažesnis kaip lango požeminės dalies angos plotas, jei langas įgilintas daugiau kaip 0,5 m. Atraminė sienutė prieš langą įrengiama su pasvirimo kampu, ne didesniu kaip 45°, matuojant nuo rūsio sienos.

Patalpų, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, dydis turi atitikti prietaiso gamintojo nurodymus. Jeigu gamintojas nenurodė, patalpų dydis turi būti ne mažesnis kaip nurodyta taisyklėse. Patalpų dydis turi užtikrinti saugų ir patikimą dujinių prietaisų eksploatavimą.

Šildymas su dujų balionais 

Šildymas dujų balionais yra ne mažiau ekonomiškas ir komfortiškas nei šildymas gamtinėmis dujomis, dujas iš balionų galima naudoti tiek radiatoriniam, tiek grindiniam šildymui, karšto vandens ruošimui, taip pat ir maisto ruošimui. Dujinis šildymas iš balionų labai patogus viekiemiuose, kaimo turizmo sodybose, pakelių restoranuose, gamybinėse patalpose, nes nereikalauja priežiūros, dujų papildymas vyksta be vartotojų įsikišimo, dujų tiekėjui gavus pranešimą iš GSM modulio.  Sistema veikia tyliai ir nekelia triukšmo. Šis šildymas gali būti kombinuojamas su esama šildymo sistema. 

Pramoninių objektų šildymui iš dujų balionų vidaus patalpose gali būti įrengta atskira katilinė, jai nereikia daug vietos, nes dujiniai katilai kompaktiški. 

Atskirų reikalavimų suskystintų dujų katilinės įrengimui nėra, bet „Inžinerijos slėnio“ meistrai iš esmės laikosi gamtinių dujų katilinei keliamų reikalavimų, dėl saugumo rekomenduoja suskystintų dujų katilo nerengti rūsyje, nors kiti to ir nepaiso.

Dujų balionų laikymui dažniausiai įrengiama taip vadinama grupinė dujų balionų spinta. Jos įrengimas reglamentuotas „Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklėse“.

Dujų balionų laikymo spinta įrengiama lauke kaip atskirai stovinti arba prie dujofikuojamo pastato sienos. 

Dujų balionų spintą galima įrengti atskirai stovinčią arba prie pastato sienos, prie sienos stovinčios dujų spintos atstumas iki lango turi būti ne mažesnis kaip 1 m. Spauskite saugią aktyvią nuorodą šildymas su dujų balionais ir užsisakykite paslaugą iš Inžinerijos slėnis. 

Grupinių dujų balionų spintos montavimo prie sienos reikalavimai:

• Dujų balionų spintą leidžiama montuoti prie I atsparumo ugniai laipsnio pastatų sienų;
• Montuojant prie pastatų sienų, horizontalus ir vertikalus atstumas nuo dujų balionų spintos iki langų, durų ir kitų angų turi būti ne mažesnis kaip 1 m;

Kad spinta būtų lengva, o balionai apsaugoti nuo lietaus ir tiesioginių saulės spindulių, dujų balionų spinta montuojama iš nerūdijančio cinkuoto plieno, nudažyto milteliniais dažais, spinta turi būti vėdinama. Pagal šildymo, karšto vandens ir maistui ruošti reikalingą dujų kiekį, dujų balionų kiekis gali būti nuo 4 iki 12 ir daugiau balionų. Dažniausia pasitaikanti sistema su 6 arba 8 balionais. Dujų balionai 

jungiami į dvi grupes ir sujungiami su dujų kolektoriumi. Prie jo jungiamas automatinis perjungėjas, kurio funkcija yra automatiškai perjungti dujų padavimą į kitą balionų grupę, kai pirmojoje  pasibaigia dujos, dujų kiekio signalizatorius – indikatorius, aukšto slėgio jungimo žarnos.  Spintoje taip pat montuojamas atkirtos vožtuvas, kuris, suveikus dujų nuotėkio detektoriui, uždaro dujų tiekimą į patalpas. Dujų nuotėkio detektorius montuojamas katilinėje arba katilo patalpoje.

Dujų balionai spintoje suskirstyti į dvi grupes. Išnaudojus pusės balionų dujas, dujų tiekimas automatiškai perjungiamas į antrą grupę. Dujų slėgiui antroje grupėje krentant, dujų tiekėjas gauna pranešimą apie dujų likutį ir savarankiškai pakeičia dujų balionus.

Šildymui dažniausiai naudojami 79 litrų talpos dujų balionai, užpildyti ne iki „viršaus“, bet, dėl saugumo, 85 procentus tūrio. Tai sudaro apie 15 kub.m dujų. Galima apytikriai orientuotis, koks balionų kiekis bus reikalingas, pavyzdžiui, per mėnesį. Daugelis žmonių nežino, kad suskystintų dujų balionų kiekis nėra apskaitos vienetas –  šildymo suskystintomis dujomis kaina priklauso nuo sunaudotų  dujų kubinių metrų, kuriuos rodo skaitiklis - vartotojas moka už sunaudotus kubinius metrus. Savaime suprantama, dujų sunaudojimas priklauso nuo palaikomos patalpų temperatūros ir dujų naudojimo kitoms reikmėms. Balionų užpildymas dujomis ar likučiai vartotojui neturi reikšmės. 

Detalesnę informaciją apie šildymą suskystintų  dujų balionais rasite dujubalionusistema.lt ir ASATV.LT filme „Dujinis šildymas“.

Dujiniai katilai

Kadangi UAB „Inžinerijos slėnis“ šildymo sistemą įrengia nuo A iki Z, yra 14-os dujinių katilų gamintojų oficialūs atstovai ir savo klientams gali pasiūlyti didmeninę dujinio katilo kainą. Keturiolikos gamintojų dujinių katilų modelių yra keli šimtai ir, kaip sako inžinieriai, jie yra atsirinkę geriausius dujinių katilų gamintojus ir rekomenduoja jų gaminius. Prie premium klasės geriausių dujinių katilų priskiria Viessman ir Vailant, prie ekonominės klasės dujinių katilų – Immergas, Baxi.

Pagal karšto vandens ruošimo technologiją skiriami trys dujinių katilų tipai: su momentiniu vandens pašildymu, dujinis katilas jungiamas prie vandens šildytuvo ir katilas su integruotu vandens šildytuvu.

Pagrindinė dujinio katilo dalis yra šilumokaitis, labai svarbu, kad jis būtų iš nerūdijančio plieno.

Dujinių katilų gedimai reti, svarbiausiais techninis dujinio katilo komponentas - šilumokaitis, jis turėtų būti iš nerūdijančio plieno. Spauskite saugią aktyvią nuorodą dujų balionai ir susisiekte su Inžinerijos slenis specialistais.

Kitas svarbus kriterijus – moduliacijos ribos. Jos rodo dujinio katilo minimalios ir maksimalios galios ribas. Dažnai tai būna 1:9, 1: 10. Kai lauke dar nėra minusinės temperatūros, dujinio katilo galia galia būti sumažinta iki 1, kai vidutiniškai šalta – iki 5, kai lauke labai šalta katilo galia didinama iki maksimumo – 10. Plati moduliavimo skalė prisideda prie dujų tapymo ir ekonomiško šildymo.  

Šildymo patogumui ir servisui svarbu, ar galimas nuotolinis dujinio katilo valdymas per programėlę. „Inžinerijos slėnis“ turi galimybę prisijungti prie savo klientų katilų ir gavę pranešimą apie šildymo sistemos sutrikimus gali nuotoliniu būdu koreguoti katilo darbą arba nuvažiuoti į vietą. 

Įvairių šildymo sistemų montavimas, pajungimas, paleidimas, aptarnavimas iš vienų rankų – Lietuvoje dar nėra plačiai paplitusi paslauga, daugiau tenka girdėti apie atskirų etapų darbų atlikėjus, kurie nusivilia prieš juos atliktais darbais, o sekantys keiksnoja ir šių darbą. Vartotojams atskiri šildymo sistemos įvedimo etapai ne tiek svarbūs, svarbiausia yra galutinis rezultatas, sklandus šildymo sistemos veikimas ir atsakomybė už visą sistemą.  „Todėl ir esame „Inžinerijos slėnis“,  nes aprėpiame visą šildymo įrangos, montavimo, priežiūros paslaugų spektrą“, - įmonės pavadinimo kilmę juokaudami aiškina jos darbuotojai.

ASA.LT informacija, parengta bendradarbiaujant su UAB „Inžinerijos slėnis“