Renkantis dujinį katilą atsižvelgiama į kelis veiksnius: koks katilo naudingumo koeficientas, kokio galingumo katilo reikia, kur turite vietos pastatyti katilą, kad neprieštarautų dujinių sistemų įrengimą reglamentuojančiam  Statybos techniniam reglamentui STR 2.08.01:2004.

Dujinio šildymo katilo naudingumo koeficientas

Dujinių šildymo katilų naudingumo koeficientas daugiausia priklauso nuo degiklio tipo. Yra du tipai - injekciniai atmosferiniai ir ventiliatoriniai. Atmosferiniai degikliai naudojami senesnio modelio dujiniuose šildymo katiluose. Šis tipas paprastesnis, pigesnis, tačiau naudingumo koeficientas taip pat mažesnis. Ventiliatoriniuose degikliuose oras priverstinai paduodamas į dujas, todėl šių katilų naudingumo koeficientas 5-20 procentų didesnis. Tai pasiekiama dėl didesnių galimybių reguliuoti degimą. Kondensacinių katilų naudingumo koeficientas dar didesnis. Jie į šildymo perduoda beveik visą sukuriamą šilumą.

Dujinio šildymo katilo galingumas

Šildymo katilo galingumą apskaičiuoti verta patikėti specialistams, tačiau, apytiksliai skaičiuojant, 1 kW galingumo reikia 10 kvadratinių metrų patalpai (2,5 m aukščio). Rekomenduojama pridėti 20-30 proc. papildomo galingumo kitoms reikmėms ir šilumos praradimams kompensuoti. Specialistai įvertina ir pastato šilumines savybes.

Dujinio šildymo katilo montavimo vieta

Katilai skirstomi į sieninius ir pastatomus. Jie gaminami iš nerūdijančio plieno arba ketaus. Sieniniai dažniausia gaminami iš nerūdijančio plieno ir yra kelis kartus lengvesni už tokio pat galingumo ketaus katilus. Ketus atsparesnis, teoriškai gali ilgiau tarnauti, net iki 50 metų, tačiau turi problemą: galimi įtrūkimai ar mikroįtrūkimai esant staigiems temperatūros pokyčiams, pavyzdžiui, ant įkaitusio ketaus katilo patekus šaltam vandeniui. Sieninių katilų galingumas siekia iki 35 kW, gali apšildyti apie 300 kv. metrų namą. Jungiant lygiagrečiai kelis katilus, galingumą galima padidinti. Dažniausia sieniniai yra dujiniai su nerūdijančio plieno pakura.

Šildymo katilams numatomi minimalūs ploto ir aukščio reikalavimai.

Katilai iki 60 KW gali būti statomi virtuvėje, kur lubos ne žemiau negu 2,5 metro, o tūris - 15 kub. metrų, patalpoje turi būti ventiliatorius ir langas su orlaide.

Katilai iki 150 KW turi būti įrengiami atskiroje patalpoje bet kurioje namo vietoje su išėjimu į lauką. Katilinės sienos turi būti iš nedegios medžiagos, durys į gyvenamąsias patalpas - atsparios gaisrui, patalpoje turi būti langas, skaičiuojant 0,03 kv. metro vienam patalpos kubiniam metrui.

Šildymo katilai per 150 KW turi būti statomi tik pirmame, cokoliniame namo aukšte arba rūsyje ar atskirai nuo namo pastatytoje katilinėje.

Dujinio šildymo katilo dūmtraukis

Šildymo katilų degimo produktų pašalinimo sistemos yra dviejų tipų: natūralios traukos ir priverstinio dūmų išmetimo. Priverstinio dūmų išmetimo sistemoje įtaisomas ventiliatorius, kuris pašalina dūmus ir įsiurbia orą. Tai koksinė sistema, kai viename vamzdyje yra vidaus išmetimo vamzdis ir oro įtraukimo ertmė. Ypač svarbu atsižvelgti į dūmtraukių atsparumą rūgštims. Iš katilo išeina pakankamai šaltas oras, todėl dūmtraukyje susidaro kondensatas, kuris jungiasi su agresyviais kitais degimo produktais, ardančiais kamino sieneles. Rekomenduojama naudoti aukštesnių markių nerūdijančio plieno, keraminius arba polimerinius rūgštims atsparius įdėklus.

Vandens šildymas dujiniu katilu

Vanduo gali būti šildomas didesnėje talpoje, galima šildyti ir pratekantį vandenį. Skaičiuojama, kad vanduo panaudoja apie 25 proc. šildymui naudojamos šilumos, atsižvelgiant į žmonių kiekį.

Dujinio šildymo katilo automatika

Specialistai rekomenduoja naudoti elektrinį degiklį, o ne pjezo degiklį. Kurą taupyti padeda išorinės ir kambario temperatūros davikliai. Jonizuojamasis elektrodas iš karto blokuoja dujų padavimą, todėl padidėja ir saugumas, ir kuro ekonomija. Ketiniams dujiniams šildytuvams rekomenduojama turėti išjungiklį, katilui perkaitus, pvz., pristigus vandens.

Dujinio šildymo katilo saugumo reikalavimai

Reikalavimai šildymo katilo patalpos plotui susiję su oro pritekėjimu. 20 kW dujinis šildymo katilas per valandą sunaudoja apie 2,5 kubinius metrus dujų, turi būti užtikrintas apie 30 kubinių metrų oro pritekėjimas. Trūkstant oro, dujos sudega ne visiškai, susidaro žmogui kenksmingos smalkės. Be to, padidėja kuro naudojimas.

Dujinio šildymo katilo naudojimas

Jei dujotiekyje dujų slėgis kinta, atmosferiniai dujiniai katilai gali turėti problemų. Tokiomis sąlygomis geriau dirba dujiniai šildymo katilai su ventiliaciniu degikliu. Renkantis katilą reikėtų atsižvelgti Į katilo galimybes dirbti esant mažesniam slėgiui.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.