Katilas yra tik maža dalis katilinės įrangos. Apie katilus išsamiau rašėme straipsnyje „Šildymo katilo pasirinkimas". Šiame straipsnyje nagrinėsime pagrindinius katilinės įrengimo principus ir apžvelgsime katilinių įrangą.

Katilinių tipai

Pagal paskirtį katilines galima skirstyti į buitines ir pramonines. Katilinėms įrengti privaloma laikytis KATILINIŲ ĮRENGINIŲ ĮRENGIMO TAISYKLIŲ. Dažnai buitinių, naudojamų namo ar kelių namų grupei apšildyti įranga, mažai skiriasi nuo pramoninių katilinių. Pramoninėse katilinėse, ypač užmiestyje, labiau paplitęs kieto kuro naudojimas, plečiasi biokuro panaudojimas. Buitinėse, ypač miesto katilinėse, dėl patogumo naudojami kombinuoti šildymo būdai iš kieto ir dujinio, skysto kuro katilų. Sparčiai populiarėja alternatyvios ir atsinaujinančios energijos įjungimas į šildymo sistemą, naudojant saulės ir geoterminę energiją.

Katilines pagal išsidėstymą dar skirsto į kelias grupes:

• Atskirai stovinčias;
• Pristatytas prie kitų statinių;
• Įkomponuotas į kitos paskirties statinius, nepriklausomai nuo to, kuriame statinio aukšte jos pastatytos.

Konteinerines (stogines ir kt.). Stogine katiline vadinama katilinė, įrengta (įrengiama) tiesiog ant statinio denginio arba ant atskirai įrengto pagrindo virš denginio. Konteinerinė katilinė - lengvų konstrukcijų statinys, surinktas gamybinėje bazėje arba statybos aikštelėje, turinti visą reikalingą vientisų arba atskirų blokų vidaus įrangą, tokių išorinių gabaritų, kad būtų galima transportuoti autotransportu, geležinkelio arba vandens transportu, pritaikyta statyti tiesiai ant paruošto pagrindo ir galinti saugiai veikti be nuolatinio eksploatuojančio personalo. Konteinerinės katilinės projektuojamos vadovaujantis techniniu reglamentu „Autonominės konteinerinės katilinės" (1 priedo 40 p.).

 

Katilinės projektavimas

Šiuolaikinė katilinė - tai ne tik tiesiogiai prie šildymo vamzdžių pajungtas katilas, kuris arba šildo, arba nešildo. Šiuolaikinėje katilinėje centru tampa kompiuteris, kuris kontroliuoja  sistemos darbą, tolygiau paskirsto šilumą, sukuria komfortišką aplinką, atsižvelgdamas į gyventojų poreikius ir mąsto, kaip taupiau naudoti energiją. Katilinės įrengėjas turi būti aukštos klasės profesionalas, kuris remdamasis savo patirtimi, numato optimalius namo apšildymo sprendimus. Komplektuojant katilinės įrangą, reikėtų rinktis tarpusavyje suderintą ir praktiškai patikrintą įrangą.

Katilų ir pagalbinių įrenginių išdėstymas katilinėse (atstumai tarp katilų ir statybinių konstrukcijų, takų plotis), aikštelių ir laiptų įrengimas, priklausomai nuo šilumos nešėjų parametrų, parenkamas pagal Garo ir vandens šildymo katilų saugios eksploatacijos ir įrengimo taisykles (1o 17 p.) ir Lietuvos standartą LST EN 12952-7:2003 „Vandens vamzdžių katilai ir pagalbinė įranga. 7 dalis. Katilo įrenginiams keliami reikalavimai" (1 priedo 75 p.), taip pat katilų gamintojo nuorodas.

Projektuotojams yra pateikiama techninė užduotis, pagal kurią jie turi suprojektuoti katilinę taip, kad ji atitiktų visas taisykles ir normatyvus. Užduotyje pateikiamas sąrašas norų, kaip įrengti katilinę ir parenkami projektuotojui reikalingi duomenys:

• Namo sienų storis ir sienų tipas
• Namo plotas ir lubų aukštis
• Langų, durų kiekis ir tipas
• Sanmazgų kiekis name
• Gyvenančių kiekis
• Šildomų grindų plotas
• Kokio kuro katilas numatomas statyti

Nusprendus investuoti į pažangesnę sistemą, turėtų būti įvertinamas ir namo gyventojų gyvenimo būdas, kada išvykstama ir kada atvykstama, kurie kambariai daugiau, kurie mažiau naudojamai. Įvertinama net šeimos nariams priimtina komforto temperatūra.

Tolimesni projektavimo darbai susideda iš pagrindinės įrangos skaičiavimo ir parinkimo, darbinių katilinės brėžinių padarymas, paaiškinančiojo rašto parašymas, projekto suderinimas ir priėmimas. Standartinis katilinės projektas susideda iš aiškinamojo rašto, šilumos techninės dalies, elektros ir apšvietimo, saugumo automatikos, reguliavimo ir kontroliuojančios, matuojančios aparatūros, katilinės vandentiekio ir kanalizacijos, katilinės apšildymo ir ventiliacijos, poveikio aplinkai vertinimo (pramoninėms katilinėms), priešgaisrinės ir apsauginės signalizacijos.

Katilinės kuro tipo  pasirinkimas

Pagrindinis katilinės pasirinkimą lemiantis dalykas - katilinėje naudojamas kuras. Šį klausimą ir su tuo susijusias problemas plačiau nagrinėjome straipsnyje „Katilo pasirinkimas". Jei ploto mažai, katilinė planuojama mažesnė, pavyzdžiui, dujinė, elektrinė ar skysto kuro, jei yra sąlygos sklype skysto kuro talpoms įrengti. Taip pat šios kuro rūšys išskiria mažai suodžių ir katilą bei dūmtraukį reikia valyti rečiau. Tačiau iš šio kuro gaunama energija yra viena iš brangiausių. Dažnai pasitaikanti problema - dujų atsivedimas iki objekto, derinimai gali trukti metų metus, įrengimas taip pat ne iš pigiųjų. Be to, naudojant dujas, skystą kurą ir elektrą, didžiąją dalį pinigų skiriame Rusijos ekonomikai.

Pigesnės yra malkos, granulės, briketai, durpės, šiaudai ar kitokios biokuro rūšys, kiek brangesnė anglis. Prieš keletą metų šios kuro rūšys buvo nurašytos dėl nepatogumo krauti, tačiau dabar yra daug patobulinimų, kurie leidžia automatizuotai ar pusiau automatizuotai paduoti kurą, kuras gali būti paduodamas per didelės talpos konteinerius. Tačiau bet kokiu atveju, naudojant šį kurą, išlieka sandėliavimo problemos, todėl jos labiau tinka prie objektų, turinčių didesnį žemės sklypą. Reikia įvertinti ir tai, kad biokuras atsinaujinanti ir vietinė žaliava, jos naudojimas papildo biudžetą ir sukuria naujas darbo vietas.

Pasirenkamas katilas kurį paprasta naudoti, efektyviai paima šiluminę energiją, storo metalo storio nuo 6 mm, puikiai suderinami su kompiuteriu kietojo kuro katilai

 

Dujinio šildymo katilinė

Dalis gyventojų, kurie turi kieto kuro ar granulinį katilą, dažnai gana greitai nusivilia šiuo kuru ir nebenori kasdien vargti kūrendami katilą, valydami katilinę ir rūpindamiesi kuru. Esant galimybei jie mielai keičia kuro rūšį, įsivesdami gamtines dujas arba šildymą suskystintomis dujomis, juolab, kad tokiu atveju investicijos į patogesnį šildymą nedidelės. Dažnai jiems kyla klausimas, ar galima dujinį katilą montuoti kieto kuro katilinėje? Ar galima kaitalioti šildymą kietu kuru ir dujomis?

Individualiuose namuose ar komercinėse patalpose dujiniam katilui ir šildymui dujomis, skirtingai nuo kieto kuro ar granulinio katilo, atskira katilinė nereikalinga. Aukščiau minėtose „Katilinių įrengimo taisyklėse" nurodoma, kad šios taisyklės netaikomos patalpoms, kuriose įrengiami dujiniai šildymo katilai, kurių galingumas yra ne didesnis kaip 400 kW arba bendras jų galingumas yra ne didesnis kaip 1,5 MW. Dujinio šildymo sistema, palyginus su kieto kuro katilais yra gana saugi, dujų slėgis nedidelis, o dujinio katilo galia retai būna didesnė kaip 35-40 kW. Todėl dujinį katilą galima įrengti kieto kuro katilinėje arba bet kurioje kitoje patalpoje.

Keičiant šildymą kietu kuru į dujinį šildymą, neretai pirmąjį norima pasilikti tam atvejui, jei dujos taptų labai brangios ar jų neliktų. Tai racionalus ir nesunkiai įgyvendinamas sprendimas. Bendrovės „Inžinerijos slėnis" vadovas Danylo Silnichenko sako, kad apie lygiagrečiai veikiančias kietojo kuro ir dujinio katilo šildymo sistemas galėtų šnekėti valandų valandas, nes sprendimų, priklausomai nuo situacijos - begalė.

Dujinį katilą galima montuoti kieto kuro katilinėje, tik reiktų žiūrėti, kad kieto kuro dulkės (ypač jei naudojamos granulės) neužterštų dujinio katilo degiklio. Dulkės išreguliuoja dujinio katilo degiklį ir gali jį sugadinti.

„Kartu veikti kieto kuro katilas ir dujinis negali, bet labai paprastai kambariuose galima sumontuoti termostatus ir, reaguodams į kambario temperatūrą, automatinis vožtuvas gali jungti vieno ar kito katilo šildymą. Tai labai patogu, kai, pavyzdžiui, reikia išvykti iš namų - tokiu atveju galima palikti minimalų šildymą dujomis", - paskoja UAB „Inžinerijos slėnis" vadovas.

Jei yra galimybė, daugelis greta kieto kuro katilo montuoja patogesnį dujinį. Dujinis šildymas - UAB „Inžinerijos slėnis" specializacija. Spauskite saugią aktyvią nuorodą dujinis šildymas ir, pasikonsultavę su specialistais, rasite griausią ir pigiausią šildymo būdą.

Sąlygos dujinio katilo įrengimui minimalios - patalpos turi būti vėdinamos, bet ne rekuperacine sistema. Jos turi būti su varstomu langu arba langu su orlaide ir durimis. Langas turi būti išorinėje pastato sienoje, patalpos aukštis - ne mažesnis kaip 2,2 m.

Kadangi dujinis šildymas švarus ir nereikalaujantis praktiškai jokios priežiūros, dujinis katilas labai dažnai kabinamas ant sienos virtuvėje ar gyvenamajame kambaryje, nerekomenduojama jo montuoti miegamajame. Dujinis katilas gali būti net ir vieno kambario bute, bet jis turi būti sandaresnis - C tipo.

Norint greta kieto kuro katilo sumontuoti dujinį katilą, darbo nėra daug. Svarbiausias - dujų vamzdžių atvedimas iki katilo montavimo vietos ir prijungimas prie esamos šildymo sistemos.

Vis daugiau žmonių, nepaisant ne visada teisingo (nes dujų kaina kinta) mito apie dujinio šildymo brangumą, renkasi dujinį šildymą gamtinėmis arba suskystintomis dujomis. Visa dujinio šildymo esmė - ar yra galimybė turėti dujas. Jeigu greta nėra gamtinių dujų trasos, galimas šildymas dujų balionais. Taip, dujų kaina svyruoja, bet ilguoju laikotarpiu šildymas dujomis per sezoną ar metus ne ką brangesnis už bet kurį kitą kurą, pradinės investicijos į įrangą ir jos sumontavimą nedidelės. Vienintelis trūkumas, kad dujos nėra atsinaujinantis energijos šaltinis, bet ir elektra, kuri reikalinga, pavyzdžiui, šilumos siurbliui, greičiausiai irgi gaunama ne iš atsinaujinančių šaltinių. Nebent ją gamina saulės ar vėjo jėgainė. Dujų nereikia vežti, sandėliuoti, krauti į katilą, šildymas ir karšto vandens ruošimas tylus, švarus, automatizuotas ir autonominis.

Kai arti nėra gamtinių dujų trasos, galimas šildymas balionais, kurie užpildyti suskystintomis dujomis, sudarytomis iš propano-butano mišinio. Kad dujų balionų nereiktų dažnai keisti, jie komplektuojami po kelis. Grupinis dujų balionų įrenginys, vadinama spinta - tai suskystintų naftos dujų laikymo įrenginys, susidedantis iš daugiau kaip dviejų (paprastai nuo 4 iki 12) balionų, jungiamųjų vamzdynų, uždarymo įtaisų, dujų slėgio reguliavimo ir apsauginės armatūros.

Dujinis šildymas balionais mažai kuo skiriasi nuo šildymo gamtinėmis dujomis. Suskystintų dujų balionų spinta, įrengta UAB „Inžinerijos slėnis" meistrų.

Dujų balionų spinta įrengiama gana elementariai: tai sandari nerūdijančio cinkuoto plieno dėžė, statoma prie namo sienos (pastatas turi būti ne mažesnio kaip I laipsnio atsparumo ugniai) arba atskirai, toliau nuo pastato ar pastatų. Prie namo sienos statoma dujų balionų spinta turi būti ne arčiau kaip per 1 m nuo langų ir durų.

Šildymas dujų balionais daug priklauso nuo dujų mišinio sudėties. Esmė ta, kad butano garavimo temperatūra yra iki -0,5 °С, o propano -43°С. Jeigu lauko temperatūra žemesnė nei -0,5 °С, o butanas balionuose sudaro didžiąją dalį dujų sudėties, krenta dujų slėgis, jos nepasiekia katilo ir šildymas neveikia. Todėl labai svarbu pasirinkti patikimą dujų tiekėją, kuris tiekia dujų balionus, didžiąja dalimi užpildytus propanu. „Mes savo klientams rekomenduojame atsirinktus ir patikimus dujų tiekėjus, kurie užpildo dujų balionus mišiniu, sudarytu iš 95 proc. propano", - sako „Inžinerijos slėnis" meistrai.

Be to, suskystintos dujos yra kaloringesnės, jų reikia mažiau, o dujų balionų keitimas vyksta be vartotojo įsikišimo. „Inžinerijos slėnio" meistrai balionų spintoje montuoja automatinį perjungėją, kuris, baigiantis dujoms vienoje balionų grupėje, automatiškai perjungia dujų tiekimą iš kitos balionų grupės. Kai ir šioje dujos artėja prie pabaigos, GSM modulis siunčia žinutę dujų tiekėjui ir šie atveža pripildytus balionus bei pakeičia. Namo gyventojai kartais to nė nepastebi, nes dujų suvartojimas nepriklauso nuo balionų kiekio ar keitimo dažnio. Suskystintų dujų sąnaudos šildymui ir karštam vandeniui ruošti skaičiuojamos ne balionais, o pagal faktinius dujų skaitiklio rodmenis. Šiuo požiūriu šildymas dujų balionais niekuo nesiskiria nuo šildymo gamtinėmis dujomis.

Išmanusis ultragarsinis dujų skaitiklis.

Šildymas suskystintomis dujomis toks pat švarus, automatizuotas ir autonominis, išskyrus tai, kad reikalinga dujų balionų spinta. Įrengiant šildymą suskystintomis dujomis, dujinio katilo negalima montuoti rūsyje. Karšto vandens ruošimo boileris turėtų būti greitaeigis, jo šilumokaičio paviršiaus plotas ne mažesnis kaip 1 kv.m. Šias ir visas kitas detales, išnagrinėję turimas sąlygas, aptarsite su „Inžinerijos slėnis" specialistais, kurie patars, koks šildymo būdas jūsų namui geriausias ar pigiausias, parinks tinkamą įrangą ir ją sumontuos, suteikdami garantijas.

 

Katilo galingumo pasirinkimas

Šildymo katilo galingumas parenkamas, atsižvelgiant į šildomų patalpų tūrį. Standartiškai skaičiuojama, kad  1 KW apšildo 10 kvadratinių metrų, kai patalpų aukštis 2,5 metro. Tačiau pastatai skiriasi savo šilumos atidavimo koeficientais, todėl galingumą verta patikėti suskaičiuoti specialistams. Kompensuoti pastato šilumos praradimus ir kitus šiluminius poreikius, dažniausiai pridedama apie 20-30 procentų papildomo galingumo. Vandens šildymas panaudoja apie 25 procentus galingumo, tačiau daugeliu atveju vandens šildymo metu atjungiamas patalpos šildymas, o tai per trumpą laiką beveik nepakeičia patalpų temperatūros. Daugiau Šildymo katilo pasirinkimas.

 

Katilinės automatika

Šiuolaikinės katilinės neįmanoma įsivaizduoti be procesus reguliuojančios automatikos, nes tai vienas iš svarbiausių katilinės įrangos dalių, padedančių sukurti komfortišką ir efektyvų šildymą. Dažniausiai automatika tiesiogiai reguliuoja katilo ir kitos įrangos veiklą ir juos reikėtų pirkti su jiems pritaikyta automatika. Šiandien beveik visi katilai turi standartinę automatiką, kuri reguliuoja degiklio darbą, paduodama reikiamą oro srautą ir reguliuodama degimo procesą, stebi apsaugos sistemos paduodamus signalus, palaiko reikiamą katilo temperatūrą.

Katilinės kompiuteris pagal užsiduotus parametrus, atsižvelgdamas į kambarių, lauko temperatūros daviklių duomenis, reguliuoja katilo, akumuliacinės talpos, papildomo katilo, boilerio, siurblių, trieigių vožtuvų su elektrine pavara darbą.

Keičiantis šilumos poreikiui namuose dėl aplinkos temperatūros, verčia kaskart reguliuoti termostatą. Tačiau naujausi katilai, o dar dažniau atskiras sisteminis kompiuteris, ima „vertinti" lauko ir kambarių temperatūrą, sujungti su „protingo namo" sistemomis, įvertina ir šeimininko poreikius. Žinoma, tokia sistema padeda gerokai sumažinti kuro sąnaudas. Specialistų vertinimu, automatikos neturintis šeimininkas per metus išeikvoja apie 210 valandų savo laiko vien tik katilo temperatūrinio režimo derinimui. Tokiai sistemai prie katilo reikia įsigyti ir akumuliacinę talpą.

Akumuliacinė talpa akumuliuoja perteklinę šilumą, tai būtina norint tolygiai paskirstyti šiluminę energiją bei leisti katilui dirbti optimaliu režimu, kuriuo dirbant pagaminama daugiau energijos, nei yra poreikis tuo metu.

Įvedus daugiau kontūrų, automatika leidžia vienu metu palaikyti skirtingą temperatūrą skirtingose namo vietose. Sistemose su užšąlančiu skysčiu reikėtų naudoti papildomus daviklius dėl sistemos užšąlimo, sistemai pasiekus užsiduotą kritinę ribą, įsijungia šildymas.

 

Šildymo sistema ir jos užpildymas

Šiluma iš katilo į šildymo sistemą perduodama per šilumokaičius. Šilumokaičiai gali būti ketiniai arba plieniniai. Ketiniai šilumokaičiai nebijo rūdijimo, tačiau yra sunkūs ir gali trūkti staigiai pasikeitus temperatūrai. Plieniniai yra lengvesni, greičiau įšyla, tačiau bijo korozijos, kurią ypač sustiprina ant katilo sienelių besikaupiantis kondensatas. Todėl renkantis katilą, labai svarbu įvertinti katilo (šilumokaičio) sienelių storį. SAS plieniniai katilai yra 6 mm metalo storio, o tai užtikrina katilo ilgą tarnavimą. Pati šildymo sistema dažniausiai būna uždara, čia šildymo sistemai užpildyti naudojami metalams neagresyvūs, nusėdančių priedų neturintys skysčiai, dažnai neužšąlantys, vadinami termofikaciniu vandeniu. Jei užpilamas vanduo, jis turi būti išvalomas nuo priemaišų, kurios kaitinant padengia sistemos sieneles. Tam statomi vandenį valantys mechaniniai ar kitokie filtrai. Vanduo šildymo sistemoje cirkuliuoja dėl siurblio, kuris statomas ant iš šildymo sistemos išeinančio vamzdžio. 

 

Šildymo kontūrai ir paskirstytojai

Augant komforto poreikiui, name gali būti instaliuoti keli šildymo vamzdynai (kontūrai), kuriuose gali būti palaikoma skirtinga temperatūra ir slėgis.

1. Radiatorinio apšildymo kontūras, jame palaikoma 50-85 laipsnių temperatūra. Gali būti daromi keli skirtingi kontūrai į skirtingus aukštus ar kambarių grupes. Temperatūra juose gali būti skirtinga.
2. Jei nepastatyti atskiri vandens šildytuvai, tada numatomas aukštatemperatūrinis kontūras (70-85 laipsniais) buitiniam karšto vandens pašildymui. Šilumos nešėjo temperatūra turi būti pastovi.
3. Šildomų grindų kontūras turi mažesnę temperatūrą (30-55 laispniai).
4. Baseino kontūras, kuris yra aukštatemperatūrinis ir pastovios temperatūros (70-85 laipsniai).
5. Ventiliavimo sistemos pašildymo kontūras, kurio temperatūra būna pagal poreikį.

Kontūrai dažniausiai sujungiami paskirstymo kolektoriuje, kuris valdomas automatikos ir padeda nukreipti į kontūrus norimos temperatūros ir slėgio termofikacinį skystį.

Vandens ar termofikacinio vandens temperatūrą kontūre reguliuoja elektromagnetinė pavara. Ji gauna signalą iš temperatūros daviklio ir pagal poreikį reguliuoja praleidžiamo karšto vandens kiekį, sąveikaujant su kieto kuro katilu ar akumuliacine talpa.

Vandens temperatūros daviklis (1) kontroliuoja trieigio vožtuvo su elektrine pavara (2) karšto vandens pralaidumą,  siurblys (3) paduoda karštą vandenį į sistemą.

Akumuliacinė talpa

Šildymo proceso suvaldymui katilinėje statoma akumuliacinė talpa. Turint akumuliacinę talpą, katilas gali dirbti nominalia galia ir ekonomiškiausiu režimu, šilumos perteklius sukaupiamas akumuliacinėje talpoje ir esant šilumos trūkumui, atiduodamas į šildymo sistemą. Be akumuliacinės talpos, tiesiogiai pajungus katilą prie šildymo sistemos, vandens temperatūra sunkiai kontroliuojama, padidėja poreikis dažniau įkrauti katilą. Įrengiant papildomus gyvatukus su akumuliacine talpa, galima panaudoti ir kitus energijos šaltinius, pavyzdžiui, saulės kolektorių sukauptą šilumą, geoterminę energiją.

Išsiplėtimo indas padeda reguliuoti slėgį sistemoje. Augant vandens temperatūrai, didėja jo tūris. Tūrio perteklių, siekiant sistemoje išlaikyti vienodą slėgį, pasiima išsiplėtimo indas.

Karšto buitinio vandens paruošimas

Karštas vanduo gali būti ruošiamas kelias būdais, šildant šaltą vandenį tiesiogiai bėgantį per šildančiuosius elementus arba pašildant vandenį tūriniame vandens šildytuve. Tekančio vandens šildytuvai (šilumokaičiai) dažnai naudojami daugiabučių namų šildymo punkte. Katilinėje geriausia statyti tūrinį vandens šildytuvą, vanduo jame šildomas gyvatuku, kuriuo prateka karštas termofikacinis vanduo.

Daugiau kaip pasirinkti kieto kuro katilą straipsnyje " Kieto kuro katilai"

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama