.png)
Langų keitimas prasideda nuo angų matavimo, tačiau pasiūlymų nereikėtų lyginti vien pagal kainą, profilio gamintoją ar kamerų skaičių. Langas yra rėmo, stiklo paketo, furnitūros, sandarinimo ir montavimo mazgų visuma. Silpniausia jos dalis gali panaikinti brangesnio profilio ar šiltesnio stiklo paketo pranašumus.
Pradiniam kainos pasiūlymui pakanka nurodyti apytikslius angų matmenis, langų suskirstymą, varstymo kryptis ir pageidaujamą rėmų spalvą. Užsakymui reikalingus matmenis turi nustatyti langų gamintojas arba montuotojas. Matuojama ne vien anga – įvertinamas sienos tipas, apšiltinimo sluoksnis, angokraščių būklė, palangių aukštis ir vieta, kurioje bus montuojamas langas.
Visiems gamintojams reikėtų pateikti vienodą užduotį. Viename pasiūlyme gali būti įskaičiuotas trijų stiklų paketas, šiltas rėmelis, išorinės ir vidinės sandarinimo juostos bei palangės, o kitame – paprastesnis stiklo paketas ir montavimas vien putomis. Bendros šių pasiūlymų sumos neparodo, kuris langas iš tiesų geresnis.
PVC, mediniai ar aliuminio langai
PVC langai dažniausiai pasirenkami dėl kainos, gerų šiluminių savybių ir nesudėtingos priežiūros. Standartinių matmenų buto ar individualaus namo langams tai praktiškas sprendimas. Didesnėse konstrukcijose svarbus ne profilio kamerų skaičius, o profilio standumas, plieninio armavimo forma ir storis, varčios matmenys, stiklo svoris bei gamintojo nustatytos sistemos ribos.
Mediniai langai gaminami iš kelių sluoksnių klijuotos medienos. Ji stabilesnė už vientisą tašą, mažiau linkusi persisukti ir skilti. Dažniausiai naudojama pušis, maumedis arba ąžuolas. Mediniai rėmai gali būti dažomi nepermatomais dažais arba dengiami skaidria sistema, paliekančia matomą medienos raštą. Pietų ir vakarų pusėje esantiems langams daugiau poveikio daro saulė ir krituliai, todėl jų dangą reikia periodiškai apžiūrėti ir atnaujinti.
Medžio ir aliuminio languose išorinę medienos dalį uždengia ventiliuojamas aliuminio profilis. Jis apsaugo dažytą paviršių nuo lietaus, ultravioletinių spindulių ir mechaninio poveikio. Mediena lieka matoma patalpoje, o lauko pusėje galima pasirinkti prie fasado derančią aliuminio spalvą.
Aliuminio profiliai tinka didelėms vitrinoms, siauresnių matomų rėmų konstrukcijoms, fasadams ir stumdomosioms sistemoms. Šildomoms patalpoms naudojami profiliai su termoizoliaciniu intarpu. Vien medžiagos pavadinimo neužtenka: skirtingos aliuminio sistemos gali turėti labai skirtingą šilumos perdavimo koeficientą, konstrukcinį gylį, stiklo storio ribas ir leistiną varčios svorį.
Svarbiausias rodiklis – viso lango Uw
Pasiūlyme turi būti nurodytas viso lango šilumos perdavimo koeficientas Uw, išreikštas W/(m²·K). Kuo jo reikšmė mažesnė, tuo mažiau šilumos prarandama pro langą.
Reikia skirti tris rodiklius:
Uw – viso lango koeficientas;
Ug – stiklo paketo koeficientas;
Uf – rėmo koeficientas.
Pavyzdžiui, Ug = 0,5 W/(m²·K) dar nereiškia, kad toks pats bus visas langas. Įvertinus rėmą, stiklo kraštą ir lango suskirstymą, konkretaus gaminio Uw gali siekti 0,75–0,95 W/(m²·K). Mažas langas, turintis daug rėmo, paprastai bus šaltesnis už didesnę vitriną su tuo pačiu stiklo paketu.
Šiuolaikiniam šildomam gyvenamajam namui verta orientuotis į Uw iki 0,8–0,9 W/(m²·K). A++ klasės pastate konkretus rodiklis turi atitikti energinio naudingumo projekte numatytą reikšmę. Renovacijai parenkant langus atskirai, Uw apie 1,0 W/(m²·K) jau yra geras orientyras, tačiau ekonomiškai pagrįstas pasirinkimas priklauso nuo sienų, stogo, šildymo ir vėdinimo būklės.
Uw turi būti pateikiamas konkrečiam užsakomam langui arba aiškiai aprašytam etaloniniam matmeniui. Vien profilio reklaminis rodiklis nieko nepasako apie visą gaminį. Europos Komisijos pastatų energinio naudingumo dokumentuose U vertė naudojama lango šilumos izoliacijai, o g vertė – pro stiklą patenkančiai saulės energijai apibūdinti.
Stiklo paketo pasirinkimas
Šildomose gyvenamosiose patalpose dažniausiai naudojamas trijų stiklų, dviejų kamerų paketas. Jo storis paprastai siekia 44–52 mm, o Ug – maždaug 0,5–0,7 W/(m²·K). Dviejų stiklų selektyvinio paketo Ug dažniausiai yra apie 1,0–1,1 W/(m²·K), todėl naujam energiškai efektyviam namui jo paprastai nepakanka.
Energiją taupančiame pakete naudojamos mažos spinduliuotės dangos, o tarpai tarp stiklų užpildomi argonu. Paketo kraštuose verta rinktis šiltą plastiko ir kompozicinių medžiagų rėmelį. Jis sumažina šilumos nuostolius stiklo paketo pakraščiuose ir vidinio stiklo krašto atšalimo riziką.
Renkantis stiklus reikia vertinti ir saulės energijos praleidimo koeficientą g. Įprasto skaidraus energiją taupančio stiklo paketo g gali siekti apie 0,50–0,60. Tai reiškia, kad į patalpą patenka 50–60 procentų į stiklą krintančios saulės energijos. Pietų ir vakarų pusėje esančioms didelėms vitrinoms gali būti parenkamas saulės kontrolės stiklas, kurio g vertė siekia apie 0,30–0,40.
Mažesnė g vertė padeda sumažinti patalpų perkaitimą, tačiau žiemą pro stiklą gaunama mažiau saulės šilumos. Todėl vienodų stiklų visiems fasadams rinktis nebūtina. Pietinėje pusėje pirmiausia numatomos išorinės žaliuzės, stogeliai ar kitos apsaugos nuo saulės, o stiklas derinamas atlikus patalpų perkaitimo skaičiavimą.
Langų garso izoliacija
Garso izoliaciją nusako Rw rodiklis decibelais. Įprasto lango garso izoliacija gali siekti maždaug 32–35 dB. Prie intensyvesnės gatvės verta orientuotis į 38–42 dB, o šalia geležinkelio, oro uosto ar labai judrios magistralės gali būti reikalinga 43–46 dB ar geresnė konstrukcija.
Vien papildomas stiklas gero rezultato negarantuoja. Geresnei garso izoliacijai naudojami skirtingo storio stiklai, pavyzdžiui, 4 ir 6 mm, nevienodi tarpai tarp jų arba akustinė plėvelė laminuotame stikle. Skirtingo storio stiklai slopina skirtingo dažnio garsus, todėl veikia geriau už simetrišką paketą.
Pasiūlyme reikia prašyti viso lango, o ne vien stiklo paketo Rw reikšmės. Rezultatą taip pat blogina nesandarus montavimo tarpas, orlaidė ir nepakankamai prispaudžiama varčia. Jeigu patalpai reikalinga aukšta garso izoliacija, oro tiekimą geriau spręsti mechanine vėdinimo sistema arba specialiai parinktu akustiniu oro įleidimo įtaisu.
Didelių langų konstrukcija
Didelė vitrina projektuojama pagal konkrečius matmenis, stiklo plotą, pastato aukštį, vietovės vėjo apkrovą ir atidarymo būdą. Aliuminio profilis suteikia daugiau galimybių, tačiau savaime negarantuoja, kad konstrukcija bus stabili ir patogi naudoti.
Didėjant stiklui sparčiai auga jo svoris. Vienas 1 mm storio stiklo kvadratinis metras sveria apie 2,5 kg. Trijų 4 mm stiklų paketo vien stiklo masė sudaro apie 30 kg/m². Laminuoto, grūdinto arba storesniais stiklais sukomplektuoto paketo masė gali viršyti 50–60 kg/m².
3 × 2,5 m dydžio stiklo plotas sudaro 7,5 m². Net paprastesnio trijų stiklų paketo stiklas tokiame elemente gali sverti apie 225 kg, o su rėmu ir saugesniais storesniais stiklais konstrukcija gali priartėti prie 350–500 kg. Tokią varčią turi išlaikyti profiliai, kampiniai sujungimai, vežimėliai, bėgeliai ir apatinė atrama.
Gamintojo nurodyti maksimalūs matmenys nėra vienodi visoms sistemoms. Pavyzdžiui, vienoje šiuolaikinėje aliuminio pakeliamųjų ir nustumiamųjų durų sistemoje nurodoma iki 3600 × 3600 mm dydžio ir iki 600 kg svorio varčia, o fiksuotos dalies svoris gali siekti 1200 kg. Tai konkrečios sistemos, o ne visų aliuminio langų galimybės.
Projektuojant didelius langus reikia patikrinti:
maksimalų stiklo ir visos varčios svorį;
leistiną varčios plotį bei aukštį;
profilio įlinkį veikiant vėjui;
stiklo storį ir jo atsparumą vėjo slėgiui;
saugaus stiklo poreikį;
furnitūros ir vežimėlių apkrovą;
konstrukcijos transportavimo bei įnešimo galimybes;
apatinės atramos įrengimą;
vandens surinkimą ir pašalinimą nuo slenksčio;
galimybę pakeisti sudužusį stiklo paketą.
Labai ploni vertikalūs profiliai gražiai atrodo vizualizacijose, tačiau jų galimybes lemia vidinė profilio konstrukcija ir statinis skaičiavimas. Aukštai, atviroje vietoje esančiai vitrinai gali reikėti gilesnio profilio, papildomų statramsčių arba į konstrukciją įstatomo plieninio stiprinimo.
Varstomas ar stumdomas didelis langas
Didelė atveriama varčia rėmą ir vyrius veikia kitaip negu stumdomoji. Varčiai atidarius, visas jos svoris perduodamas vyrių pusei, todėl didelių matmenų atveriamas PVC langas gali pradėti svirti. Dėl šios priežasties dideles angas dažniau dalija į fiksuotas ir mažesnes varstomas dalis.
Pakeliamoji ir nustumiamoji sistema tinka dideliam išėjimui į terasą. Pasukus rankeną varčia pakeliama ant vežimėlių ir nustumiama bėgeliu. Kelių šimtų kilogramų varčią galima judinti rankomis, jeigu sistema tinkamai pagaminta, sumontuota ir sureguliuota. Labai sunkioms varčioms galima numatyti elektrinę pavarą.
Reikia įvertinti ir atidaromos angos plotį. Dviejų dalių sistemoje, kur viena dalis fiksuota, atsidaro maždaug pusė bendro angos pločio. Platesnei atveriamai daliai naudojamos trijų ar keturių sekcijų, į sienos kišenę nustumiamos arba kampą atveriančios sistemos. Kiekvienas papildomas bėgelis didina slenksčio plotį ir keičia šilumines bei sandarumo charakteristikas.
Nulinis arba labai žemas slenkstis turi būti sprendžiamas kartu su terasos konstrukcija. Lauko danga negali uždengti vandens išleidimo angų. Prie vitrinų dažnai reikalingas linijinis latakas, tinkamas terasos nuolydis ir patikima hidroizoliacijos jungtis su lango rėmu.
Didelio lango atrėmimas ir montavimas
Didelė konstrukcija negali būti pastatyta ant kelių atsitiktinių kaladėlių ar vien montavimo putų. Jos svoris per atramines vietas perduodamas į laikančiąją sieną, pamatą arba tam suprojektuotą pagrindą. Apatinis profilis turi būti paremtas pagal sistemos gamintojo schemą, ypač ties vertikaliais statramsčiais, stiklo atraminėmis kaladėlėmis ir stumdomųjų varčių bėgeliais.
Kai langas montuojamas šiltinimo sluoksnyje, naudojami apkrovą laikantys termoizoliaciniai profiliai arba suprojektuota konsolinė sistema. Pagrindas turi atlaikyti lango svorį nesusispausdamas ir neleisti deformuotis slenksčiui. Net kelių milimetrų įlinkis gali pakeisti stumdomosios varčios prispaudimą, apsunkinti judėjimą arba sutrikdyti vandens nubėgimą.
Montavimo siūlėje turi būti įrengti trys funkcijų sluoksniai. Vidinis sluoksnis riboja patalpų oro ir vandens garų patekimą į siūlę, vidurinis ją apšiltina, o išorinis saugo nuo lietaus bei vėjo ir leidžia drėgmei pasišalinti į lauką. Montavimo putos yra šilumos izoliacija, tačiau vienos jos neužtikrina ilgalaikio siūlės sandarumo.
Vėdinimas pakeitus langus
Seni langai dažnai praleidžia orą per nesandarias rėmų ir varčių jungtis. Sudėjus sandarius langus ši nekontroliuojama oro apykaita išnyksta. Jei šviežio oro tiekimas neišspręstas, patalpose didėja drėgmė ir anglies dioksido koncentracija, o šalčiausiose vietose gali susidaryti kondensatas.
Langų išsandarinimo padėtis nėra nuolatinė vėdinimo sistema. Žiemą per pravertą langą prarandama daug šilumos, šaldomi angokraščiai ir pablogėja garso izoliacija. Naujuose namuose oro tiekimą geriausia derinti su mechanine vėdinimo sistema. Renovacijoje galima naudoti sieninius arba langinius oro įleidimo įtaisus, tačiau reikia žinoti jų oro pralaidumą, garso izoliaciją ir veikimą esant žemai temperatūrai.
Atsparumas lietui ir vėjui
Pajūryje, aukštame pastate arba atviroje vietovėje langą stipriau veikia vėjas ir įstrižas lietus. Tok.iam objektui neužtenka žinoti Uw. Eksploatacinių savybių deklaracijoje verta tikrinti:
oro skverbties klasę;
vandens nepralaidumo klasę;
atsparumo vėjo apkrovai klasę.
Kokybiški langai gali pasiekti 4 oro skverbties klasę. Vandens nepralaidumo rodikliai, pavyzdžiui, 9A arba E klasės, aktualūs lietaus veikiamiems fasadams. Atsparumas vėjo apkrovai gali būti žymimas C3, C4 ar C5, tačiau reikalinga klasė parenkama pagal pastato vietą, aukštį ir lango matmenis.
Vienos sistemos bandymo rezultato negalima automatiškai priskirti bet kokio dydžio langui. Labai didelės konstrukcijos savybės turi būti patvirtintos skaičiavimu arba gamintojo technine dokumentacija.
Langų saugumas
Pirmame aukšte, prie balkono stogo ar lengvai pasiekiamos terasos esantiems langams verta numatyti apsaugos nuo įsilaužimo komplektaciją. Ją sudaro keli elementai: grybo formos fiksatoriai, sustiprintos atsakomosios plokštelės, rakinama arba nuo pragręžimo apsaugota rankena, tinkamas stiklo paketo tvirtinimas ir laminuotas stiklas.
Vienas papildomas fiksatorius dar nesudaro visos apsaugos sistemos. Jei reikalingas patikrintas atsparumas įsilaužimui, reikia prašyti konkrečios RC klasės lango. Gyvenamajam būstui dažniausiai svarstoma RC2 klasė, tačiau ji turi būti taikoma visam išbandytam gaminiui, o ne vien furnitūrai.
Iki grindų įrengiamuose languose, duryse ir žmonių susidūrimo zonoje naudojamas saugus stiklas. Laminuotas stiklas sudužęs lieka prikibęs prie plėvelės, o grūdintas subyra į smulkius gabalėlius. Kuris variantas reikalingas, priklauso nuo stiklo vietos, kritimo rizikos ir apsaugos nuo įsilaužimo reikalavimų.
Kaip palyginti langų pasiūlymus
Pasiūlyme turi būti nurodytas ne vien profilio pavadinimas ir galutinė kaina. Palyginimui reikalingi šie duomenys:
kiekvieno lango matmenys ir suskirstymas;
viso lango Uw;
rėmo Uf ir stiklo paketo Ug;
stiklo paketo sandara bei bendras storis;
saulės energijos praleidimo koeficientas g;
garso izoliacijos rodiklis Rw;
šilto rėmelio tipas;
varstymo būdas ir furnitūros komplektacija;
saugaus arba laminuoto stiklo vietos;
oro, vandens ir vėjo klasės;
montavimo vieta sienos konstrukcijoje;
montavimo siūlės sandarinimo sistema;
palangės, skardos ir angokraščių darbai;
gaminio ir montavimo garantijos.
Dideliems langams papildomai reikalingas konstrukcijos brėžinys, stiklo svoris, profilių statinis pagrindimas, atrėmimo schema ir informacija apie stiklo pakeitimą. Tik gavus vienodos sudėties pasiūlymus galima spręsti, kodėl vienas langas kainuoja daugiau ir ar papildoma investicija duos realios naudos.
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.
