Dar visai neseniai, kuomet nekilnojamojo turto rinka ir būstų kainos milžino žingsniais žengė pirmyn, nekilnojamojo turto agentūrų veikla buvo vertinama kaip lengvų pinigų grobstytojų. Žinoma, tokia nuomonė vyravo ne tarp visų pardavėjų, tačiau kuklų supratimą apie patį pardavimo procesą bei pačią rinką turintieji būstų pardavėjai į nekilnojamojo turto agentus žiūrėjo kreivai. Tačiau šiuo metu situacija keičiasi iš esmės: rinkai lėtėjant, net pačių nuožmiausių „priešininkų" požiūris kinta.

Prastą požiūrį į nekilnojamojo turto agentūras iš dalies suformavo patys tarpininkai. Šiuo  atveju kalbama apie „vienadienes" agentūras, kurios, rinkoje siautus būsto pirkimo-pardavimo audrai, dygo kaip grybai po lietaus. Jų darbas buvo neprofesionalus, kartais kvepėdavo aferomis. Tačiau, visai rinkai šiek tiek nuleidus „gazą", jos išnyko, o iki šiol atsakingai ir sąžiningai darbą dirbusios bendrovės sulaukė grįžtamojo ryšio - didesnio pardavėjų palankumo.

Žingsnis po žingsnio gyvenamųjų būstų rinkoje susiformavo pakankamai įvairi pasiūla. Perpardavinėtojų skaičius sumažėjo iki minimumo (liko tik „profesionalai"), o perkantieji būstą ilgalaikiam gyvenimui tapo žymiai atsakingesni ir išrankesni. Siekiantieji parduoti būstą pastebėjo, jog nebepakanka „susigalvoti" kainą, įdėti nemokamą skelbimą į reklaminį laikraštį, išsivirti kavos bei laukti išsirikiavusios pirkėjų eilės už buto durų. Tuomet ir buvo prisiminti nekilnojamojo turto agentai..

Pagrindiniuose nekilnojamojo turto skelbimų portaluose pastebima, jog neretai tą patį objektą pardavinėja keletas skirtingų agentūrų. Tai rodo, jog pagalba tapo išties reikalinga. Jei seniau nekilnojamojo turto agentūroms „laurai" buvo atiduodami už dokumentų sutvarkymą, pagalbą bendraujant su bankais, klientų atvedimą, tai šiuo metu jų reikšmė išaugo nepalygimai, kadangi agentai jau patys suranda pirkėją. O šiuo metu pirkėjų nėra tokia didelė gausybė.     

Nekilnojamojo turto agentūrų atstovų teigimu, nemažą dalį objektų dar tenka susirasti patiems, tačiau skirtumo santykis su gyventojais, kurie patys kreipiasi į agentūras, ženkliai sumažėjo. Jei rinka visiškai stabilizuosis ir dar labiau prislops, pačių pardavėjų iniciatyva, be jokios abejonės, dar labiau išaugs. Jau dabar agentai patys dažnai sulaukia skambučių, pasiteiravimų, kaip vyksta būsto prekyba, vis dažniau konsultuojamasi, ar neverta mažinti kainos, kokia situacija rinkoje.

Gyventojai, kurie nors kartą jau buvo susidūrę su profesionaliai darbą atliekančiais pardavimo ekspertais, neabejotinai kilus būtinybei vėl į juos kreipiasi. O aferistus nuo sąžiningos kompanijos  labai paprasta atskirti. Visų pirma reikia atkreipti dėmesį, ar ta įmonė turi susikūrusi internetinę svetainę, kur yra ir ar skelbiama jos būstinė, su kokiais partneriais bendradarbiauja (bankai su bet kuo neprasideda), kaip atrodo ir kaip apsirengęs pats agentas, kaip bendrauja, ar tvarkinga jo vizitinė kortelė. Šią savaitę bus išdalinti pirmieji NT brokerių pažymėjimai. Jei įmonė turi tik 10 objektų pardavimui, tai irgi pakankami įtartinas atvejis (žinoma, tai gali būti tik ką susikūrusi bendrovė, bet tokie atvejai išskirtiniai). Beje, patikima įmonė nebūtinai turi būti pati didžiausia, nes paprastai kiek mažesni tarpininkai atsakingiau žiūri į klientą, skiria jam daugiau dėmesio.

Antano Bunikio piešinys

„Atsisijojus" nedorėliams, į nekilnojamojo turto agentus atsigręžia ir „senesnio kirpimo" pardavėjai, kurie iki šiol šventai tikėjo, jog patys sugebės be jokių problemų parduoti būstą. Pradedama suprasti, kad visų galų meistru būti neįmanoma.

Asa.lt

Daugiau skaitykite