.png)
Fibrocementinės plokštės naudojamos fasadų apdailai, karkasinių sienų apkalai, stogo pakalimams, balkonų luboms ir kitoms lauko konstrukcijoms. Vienos plokštės paliekamos kaip galutinė fasado danga, kitos naudojamos kaip pagrindas tinkui ar klijuojamoms plytelėms. Šių gaminių negalima vertinti vien pagal bendrą pavadinimą: skiriasi jų sudėtis, tankis, armavimo būdas, briaunų apdirbimas ir leidžiama apdaila.
Iš ko gaminamos fibrocementinės plokštės
Pagrindinė plokštės medžiaga yra sukietėjusi cemento matrica su mineraliniais užpildais. Cementas gerai atlaiko gniuždymą, tačiau yra trapus, todėl plokštė armuojama plaušais arba stiklo pluošto tinkleliu. Armavimas riboja įtrūkių plitimą, padidina lenkiamąjį stiprį ir leidžia gaminti palyginti plonus lakštus.
Reikia atskirti užpildus ir armuojančius plaušus. Smėlis, kalkakmenio miltai, žėrutis, lengvieji mineraliniai užpildai ar kitos mineralinės dalelės keičia gaminio tankį, paviršiaus struktūrą ir apdirbamumą. Celiuliozės, sintetiniai ar mineraliniai plaušai pirmiausia armuoja cementinę matricą.
Šiuolaikinėse beasbestėse fibrocementinėse plokštėse naudojami keli armavimo variantai:
celiuliozės plaušai kartu su sintetiniais armuojančiais plaušais;
sintetiniai polimeriniai plaušai, pavyzdžiui, polivinilo alkoholio pluoštas;
mineraliniai plaušai;
šarmams atsparus stiklo pluošto tinklas abiejuose plokštės paviršiuose;
kelių rūšių plaušų ir mineralinių užpildų derinys.
Celiuliozė yra organinės kilmės, tačiau fibrocementinė plokštė dėl to netampa medienos plaušo plokšte. Celiuliozės plaušai yra įterpti į cementinę matricą, kuri sudaro didžiąją gaminio dalį. Jie pagerina mišinio formavimą, plokštės tąsumą ir atsparumą trapiam lūžiui. Tokios plokštės gali būti gana tankios, lygaus paviršiaus, gamykloje dažytos arba paliekamos natūralios.
Mineraliniu pluoštu arba stiklo pluošto tinklu armuotos cementinės plokštės dažnai naudojamos kaip konstrukcinis apdailos pagrindas. Jos paprastai turi šiurkštesnį paviršių, tinkamą armavimo mišiniui, tinkui ar plytelių klijams. Stiklo pluoštas turi būti atsparus šarminei cemento aplinkai. Paprastas stiklo pluošto tinklas tam netinka.
Organinis arba mineralinis armavimas savaime neparodo, kuri plokštė geresnė. Atsparumą lemia visa gaminio sudėtis, plaušų kiekis ir išdėstymas, gamybos būdas, tankis, paviršiaus danga bei briaunų apsauga.
Fasado plokštė ir tinko pagrindo plokštė
Tankios, gamykloje dažytos arba per visą storį pigmentuotos fibrocementinės plokštės naudojamos kaip galutinė vėdinamo fasado apdaila. Jos tvirtinamos prie medinio ar metalinio karkaso kniedėmis, varžtais arba paslėpta sistema. Tarp šilumos izoliacijos ir apdailos paliekamas vėdinamas oro tarpas. Siūlės paprastai paliekamos atviros arba uždengiamos profiliais.
Tinko pagrindo cementinės plokštės sudaro kitokią sistemą. Jų siūlės užpildomos sistemoje numatytu mišiniu ir armuojamos, o visas paviršius dengiamas armavimo sluoksniu su stiklo pluošto tinkleliu. Tada tepamas gruntas ir dekoratyvinis tinkas. Vien siūlių užglaistymo nepakanka, nes temperatūros ir drėgmės pokyčiai plokščių sandūrose gali išryškinti įtrūkius.
Trečia grupė – vėjo izoliacinės fibrocementinės plokštės, montuojamos už vėdinamo fasado apdailos. Jos saugo šilumos izoliaciją nuo oro judėjimo ir atmosferinės drėgmės, tačiau nėra skirtos palikti kaip matomas fasado paviršius, jeigu gamintojas nenurodo kitaip.
Todėl prieš perkant būtina žinoti, kokią funkciją plokštė atliks. Galutinei fasado apdailai skirto lakšto negalima automatiškai tinkuoti, o tinko pagrindo plokštės nereikėtų palikti neapsaugotos vien todėl, kad ji atspari drėgmei.
Pagrindinės savybės
Fibrocementas nepūva, jo nepažeidžia medieną ardantys vabzdžiai. Daug fibrocementinių gaminių priskiriami nedegių arba labai ribotai degių medžiagų klasėms, tačiau tikroji reakcijos į ugnį klasė tikrinama konkretaus gaminio dokumentuose.
Plokštės gali įgerti vandens ir dėl drėgmės šiek tiek keisti matmenis. Atsparumas lauko sąlygoms nereiškia, kad gaminys visiškai neįgeria vandens. Dėl to svarbios atviros siūlės, tvirtinimo skylių dydis, atstumai nuo plokštės kraštų ir gamintojo numatytos deformacijų kompensavimo priemonės.
Tankesnės fasado plokštės paprastai yra kietesnės, atsparesnės smūgiams ir turi lygesnes briaunas, tačiau jos sunkesnės ir pjaunant labiau apkrauna įrankius. Mažesnio tankio cementines statybines plokštes lengviau apdirbti, tačiau jų briaunos gali būti trapesnės, o tvirtinimo ir apdailos reikalavimai – griežtesni.
Fibrocementas nėra šilumos izoliacija. Plona plokštė beveik nekeičia sienos šiluminės varžos. Šilumines savybes užtikrina mineralinės vatos, polistireninio putplasčio ar kitos izoliacijos sluoksnis, o fibrocementas atlieka apsauginę ir apdailos funkciją.
Fibrocementinių plokščių pjovimas
Pjovimo būdas parenkamas pagal plokštės storį, tankį ir kraštui keliamus reikalavimus. Plonas tinko pagrindo plokštes kartais galima įrėžti specialiu peiliu ir nulaužti. Taip dirbant susidaro mažai dulkių, tačiau briauna nebūna tokia lygi kaip pjaunant disku.
Tankios fasado plokštės pjaunamos diskiniu arba įleidžiamuoju pjūklu su fibrocementui skirtu kietlydinio ar polikristalinio deimanto dantų disku. Įprastas medienos diskas greitai atšimpa, gali išplėšti dekoratyvinį paviršių ir palikti nelygią briauną. Smulkiems išpjovimams naudojamas siaurapjūklis su abrazyvinėms cementinėms medžiagoms skirta geležte.
Plokštė pjaunama ant lygaus, stabilaus pagrindo. Dekoratyvinio paviršiaus padėtis priklauso nuo įrankio ir disko sukimosi krypties: diskinio pjūklo dantys paprastai į medžiagą įeina iš apatinės pusės, todėl matomas paviršius dažnai guldomas žemyn. Naudojant kreipiamąjį įleidžiamąjį pjūklą gali būti taikoma kita gamintojo nurodyta padėtis. Prieš pjaunant visą lakštą verta patikrinti pjūvį ant atraižos.
Pjovimo dulkėse gali būti cemento ir kristalinio silicio dioksido dalelių. Plokštės neturėtų būti pjaunamos kampiniu šlifuokliu be dulkių surinkimo. Geriausia dirbti lauke arba gerai vėdinamoje vietoje, naudoti įrankį su prijungtu M ar H klasės dulkių siurbliu, apsauginius akinius ir bent P2 klasės respiratorių. Dulkių negalima nupūsti suslėgtu oru ar sausai šluoti – jos surenkamos siurbliu arba drėgnu būdu.
Nupjauta briauna nuvaloma. Jei gaminio instrukcijoje numatyta, ji impregnuojama arba dažoma briaunų apsaugos priemone. Tai ypač svarbu gamykloje dažytoms fasado plokštėms, nes neapsaugota pjūvio vieta gali įgerti daugiau vandens ir vizualiai skirtis nuo gamyklinės briaunos.
Fibrocementinių plokščių pjaustymas
Skylės gręžiamos kietlydinio antgaliu, plokštę padėjus ant atramos. Nereikėtų naudoti smūginio gręžimo režimo. Matomų fasado plokščių tvirtinimo skylės dažnai daromos didesnės už varžto ar kniedės kotą, kad plokštė galėtų judėti kintant temperatūrai ir drėgmei. Vienas tvirtinimo taškas gali būti fiksuojamas, o kiti paliekami slankūs. Tiksli schema priklauso nuo plokštės ir karkaso sistemos.
Stačiakampės angos kampuose pirmiausia išgręžiamos apvalios skylės, tada tarp jų atliekami pjūviai. Aštrus vidinis kampas koncentruoja įtempius ir gali tapti įtrūkio pradžia. Rozetėms, vamzdžiams ar apšvietimo elementams skirtos angos gręžiamos karūna, tinkama cementinėms medžiagoms.
Fibro cemento plokščių tvirtinimas prie karkaso
Plokštės tvirtinamos prie sauso, lygaus ir pakankamai standaus medinio arba metalinio karkaso. Karkaso žingsnis nustatomas pagal plokštės storį, formatą, tvirtinimo būdą ir vėjo apkrovas. Negalima vieno gaminio montavimo schemos perkelti kitai plokštei.
Naudojami korozijai atsparūs, konkrečiai sistemai skirti varžtai, kniedės arba laikikliai. Svarbu laikytis atstumų nuo plokštės briaunos ir kampo. Per arti krašto įsuktas varžtas gali išlaužti plokštę, o per stipriai prispausta galvutė trukdo plokštei judėti ir pažeidžia paviršių.
Vėdinamame fasade už plokščių turi likti nepertraukiamas oro tarpas su oro patekimo angomis apačioje ir išėjimo angomis viršuje. Angos apsaugomos nuo vabzdžių, tačiau neturi būti užkemšamos skiediniu ar apdailos detalėmis. Aukštesniuose pastatuose įrengiamos projekte numatytos gaisrinės užtvaros.
Tinkuojamų plokščių siūlės, išoriniai kampai ir angokraščiai armuojami pagal pasirinktos sistemos technologiją. Pastato deformacinės siūlės turi būti tęsiamos per plokštes ir apdailos sluoksnius. Langų bei durų kampuose nepageidautina suvesti keturias plokščių siūles arba tęsti siūlę tiesiai nuo angos kampo.
Naudojimas stogo pakalimams ir balkonams
Stogo pakalimams ir balkonų luboms pasirenkama plokštė, kurios naudojimas horizontalioje lauko konstrukcijoje aiškiai numatytas techniniuose dokumentuose. Šiose vietose drėgmė išdžiūsta lėčiau negu ant vertikalaus fasado, todėl svarbios apsaugotos briaunos, vandens nutekėjimas ir korozijai atsparūs tvirtinimo elementai.
Balkono grindims įprasta fasado ar tinko pagrindo plokštė netinka. Vaikščiojamam paviršiui reikalinga grindų sistema, apskaičiuota apkrovoms ir turinti atskirą hidroizoliacijos bei dangos sprendinį.
Kaip pasirinkti fibrocementinę plokštę
Pirmiausia nustatoma plokštės funkcija: matoma vėdinamo fasado apdaila, tinko pagrindas, vėjo izoliacija, pakalimas ar balkono lubos. Tada vertinama reakcijos į ugnį klasė, lenkiamasis stipris, tankis ir masė, drėgminės deformacijos, atsparumas šalčio ciklams, leistinos vėjo apkrovos, tvirtinimo schema ir briaunų apsauga.
Svarbu rinktis ne pavienę plokštę, o aiškiai aprašytą konstrukciją. Fasado patikimumą lemia karkasas, tvirtinimo elementai, siūlės, oro tarpas, angokraščių ir cokolio mazgai bei galutinė apdaila. Plokštės techninis lapas parodo jos savybes, o montavimo instrukcija – kokiomis sąlygomis tos savybės gali būti pasiektos konstrukcijoje.
